Viešųjų pirkimų principai yra esminiai elementai, užtikrinantys efektyvų ir teisėtą viešųjų pirkimų procesą. Šiame straipsnyje aptarsime viešųjų pirkimų principų svarbą, jų taikymą ir poveikį viešųjų pirkimų procesui Lietuvoje.
Naujausia viešųjų pirkimų Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, 2 dalis
Viešųjų pirkimų principų esmė
Viešųjų pirkimų principai - tai lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principai. Šie principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.
Iš LAT formuojamos praktikos matyti, kad viešųjų pirkimų principams, be kita ko, pripažįstamas savarankiškas teisės normos statusas, pasireiškiantis dviem aspektais: viena vertus, šios normos gali būti atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinimo ir nustatymo pagrindas, kita vertus, pagal viešųjų pirkimų principus sprendžiama dėl kitų VPĮ nuostatų neteisėtumo pobūdžio (esmingumo), nes ne kiekvienas nukrypimas nuo VPĮ tvarkos lems imperatyviųjų normų pažeidimą.
Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad nors viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, taip pat ne tik pirkimo metu, bet ir sudarius bei vykdant viešojo pirkimo sutartį, vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, jog atitinkamos VPĮ normos - konkreti viešųjų pirkimų principų išraiška, todėl būtent jos pirmiausia turėtų būti taikytinos sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčą. Tinkamas konkrečių VPĮ nuostatų taikymas kartu reiškia ir tinkamą viešųjų pirkimų principų laikymąsi.
Atsižvelgiant į fundamentalią viešųjų pirkimų principų reikšmę viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui, įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimui ir taikymui, komentuojamo VPĮ normos aiškinamos plečiamai. Teisės doktrinoje laikomasi nuomonės, kad viešųjų pirkimų principai veikia kaip stabdžių ir atsvarų mechanizmas, bendrąja prasme netgi turintis viršenybę prieš pavienes VPĮ nuostatas ar konkretaus viešojo pirkimo dokumentus.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Vis dėlto, kaip jau nurodyta, LAT praktikoje pripažįstama, kad pirmiausia turėtų būti taikomos būtent konkrečios VPĮ normos, o viešųjų pirkimų principų taikymas nepateisina praktikos, kuria būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teisinio reguliavimo, iškreipta įstatymo leidėjo valia sureguliuoti atitinkamus teisinius santykius.
Pagrindiniai viešųjų pirkimų principai
- Lygiateisiškumo principas: užtikrina vienodą požiūrį į visus tiekėjus, nediskriminuojant nė vieno iš jų.
- Nediskriminavimo principas: draudžia bet kokią tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją tiekėjų atžvilgiu.
- Proporcingumo principas: reikalauja, kad pirkimo sąlygos būtų proporcingos pirkimo tikslams, vengiant perteklinio ribojimo.
- Skaidrumo principas: užtikrina viešumą ir prieinamumą informacijai apie pirkimo procesą, leidžiantį tiekėjams stebėti ir kontroliuoti pirkimo tvarkos nešališkumą.
Be to, Direktyvos 2014/24/ES preambulės 1-ojoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės institucijų arba jų vardu vykdomas viešųjų sutarčių skyrimas turi atitikti SESV principus, visų pirma, laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas srityse.
Iš VPĮ 17 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad viešųjų pirkimų principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas - perkančioji organizacija (o ne tiekėjas).
Viešųjų pirkimų principų taikymas srities (rationae materia) prasme reiškia, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, įskaitant, tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų.
Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko (rationae temporis) prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu (detaliau žiūrėti VPĮ 29 straipsnio komentarą). Tačiau, sudarius viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, viešųjų pirkimų principų svarba nesumenksta ir neišnyksta.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
VPĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VPĮ reglamentuojamas, įskaitant, bet neapsiribojant, viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymas. Dėl to sisteminis VPĮ 1 straipsnio 2 dalies bei 17 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas ir taikymas leidžia daryti išvadą, kad viešųjų pirkimų principai taikytini ir viešojo pirkimo - pardavimo sutarčių vykdymo stadijoje. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nurodant, kad netinkamai vykdoma viešojo pirkimo-pardavimo sutartis gali reikšti viešųjų pirkimų principų pažeidimą.
Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios, kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.
Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais.
Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. LAT ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą.
Pagal LAT praktiką, kaip nurodyta pirmiau, sprendžiant dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, kaip tokio, (ne)egzistavimo, nepakanka nustatyti aplinkybės, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešojo pirkimo vedimo tvarkos, įtvirtintos VPĮ nuostatose ar viešojo pirkimo dokumentuose. Grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent būtų įrodyta priešingai.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Nors viešųjų pirkimų principų prigimtis sutampa su bendraisiais teisės principais, tačiau kiekvienam iš viešųjų pirkimų principų yra būdingas savitas turinys, specifinė reikšmė ir jo adaptacija viešojo pirkimo procesui. Dėl šių priežasčių viešųjų pirkimų principų turinys ir galimo perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinimas nėra ir negali būti tiek universalūs, kad, pirma, be individualaus visų atitinkamo atvejo aplinkybių vertinimo būtų galima neabejotinai nustatyti šių pamatinių normų pažeidimą, antra, ne visuomet (nors paprastai) analogiški skirtingų perkančiųjų organizacijų veiksmai neišvengiamai lems tapatų vertinimo rezultatą, nes, kaip nurodyta pirmiau, panašūs veiksmai gali sukelti skirtingus padarinius.
Lygiateisiškumo principas viešuosiuose pirkimuose
Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas yra vienas iš pagrindinių principų, kuriuo remiantis yra grindžiamas ne tik viešojo pirkimo procesas, bet ir viešojo pirkimo koncepcija apskritai. ESTT, aiškindamas Direktyvos 2014/24/ES ir prieš jos priėmimą galiojusių viešųjų pirkimų direktyvų nuostatas, paprastai pateikia iš esmės tapačią lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų sampratą, juolab kad jie laikytini dviejomis vieno medalio pusėmis.
ESTT lygiateisiškumo principą interpretuoja remdamasis klasikine šio principo koncepcija, pagal kurią laikoma, kad tapačios arba panašios aplinkybės negali būti vertinamos skirtingai ir skirtingos aplinkybės negali būti vertinamos tapačiai.
Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas suponuoja draudimą bet kokią skirtingą tiekėjų, jų pasiūlymų, kurie yra lygiaverčiai, vertinimą. Viešojo pirkimo sąlygose nustatomi konkretūs minimalūs kvalifikacijos reikalavimai savo esme yra ribojantys kai kurių tiekėjų galimybę dalyvauti atitinkamame viešajame pirkime, todėl, atrodytų, - diskriminaciniai. Tačiau viešojo pirkimo sąlyga, kurioje nustatytas atrankos kriterijus, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą.
Lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas taip pat reiškia būtinumą kiekvieno galimo viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) interesais užtikrinti pakankamą viešumą, leidžiantį atverti rinką ir sudarantį galimybes suinteresuoto tiekėjo patekimui į ją bei įgalinantį kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą.
Lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas viešuosiuose pirkimuose draudžia tiek tiesioginę, tiek netiesioginę diskriminaciją. Diskriminacija draudžiama tiek teisės aspektu (tiesiogiai teisės aktuose ar pirkimo dokumentuose nustatant sąlygas, palankias tik tam tikram subjektui ar subjektų grupei), tiek dėl fakto (kai palankus teisinis reguliavimas nėra teisiškai skirtas konkretiems subjektams, tačiau faktiškai išskiriama tam tikra subjektų grupė ar asmenys, kuriems toks reguliavimas yra palankesnis).
Pavyzdžiui, remiantis tiesioginės diskriminacijos draudimu, perkančiajai organizacijai draudžiama techninėse specifikacijose nurodyti konkrečius nacionalinius standartus ir reikalavimus.
Perkančiosios organizacijos, formuluodamos viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas, privalo vadovautis lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principu ir vengti tokių nuostatų, dėl kurių tam tikri potencialūs tiekėjai (viešojo pirkimo dalyviai), iš esmės pajėgūs ir kompetentingi įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, būtų nepagrįstai eliminuojami iš viešojo pirkimo proceso.
Perkančiosios organizacijos lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principo reikalavimų privalo laikytis ne tik atlikdamos konkrečias VPĮ ir pirkimo dokumentuose nustatytas procedūras (priimdamos konkrečius sprendimus), bet taip pat ir vykdydamos bet kokius veiksmus (formuodamos tam tikrą praktiką).
Perkančiosios organizacijos lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principo reikalavimų privalo laikytis ne tik sudarydamos viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, bet taip pat ir jas vykdydamos. ESTT yra nurodęs, kad lygiateisiškumas yra pažeidžiamas, įskaitant, bet neapsiribojant, ir tais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartis su skirtingomis sąlygomis, nors tiekėjų padėtis yra vienoda.
Praktiniai pavyzdžiai ir situacijos
Pavyzdys 1: Perkančioji organizacija nustatė, kad tiekėjas A ir tiekėjas B pateikė neįprastai mažas pasiūlymų kainas, todėl kreipėsi į tiekėjus dėl neįprastai mažų pasiūlymų kainų pagrindimo. Tiekėjui A ir tiekėjui B pateikus kainų pagrindimus, perkančioji organizacija įvertino, kad nei vienas iš tiekėjų tinkamai nepagrindė pasiūlymų kainų, kadangi pateikė išimtinai deklaratyvius teiginius, patvirtinimus, kad pasiūlytos kainos yra pakankamos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymui.
Pavyzdys 2: Perkančioji organizacija, nukrypdama nuo VPĮ 36 straipsnio 5 dalies reikalavimų, papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją (pirkimo sąlygų paaiškinimus) pateikė likus mažiau nei 6 dienoms (pavyzdžiui, likus 5 dienoms) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Tačiau, likus, pavyzdžiui, 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, perkančioji organizacija tiekėjų prašymu ar savo iniciatyva nusprendė pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Taigi, nors perkančioji organizacija, pateikdama pirkimo dokumentų paaiškinimus, formaliai pažeidė VPĮ 36 straipsnio 5 dalies reikalavimus, toks formalus pažeidimas, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymų pateikimo terminas galiausiai buvo pratęstas, realiai negalėjo sukelti jokių padarinių tiekėjams, siekiantiems pateikti pasiūlymus pirkime.
Pavyzdys 3: Perkančioji organizacija, nukrypdama nuo VPĮ 96 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė praėjus 40 dienų (o ne 30 dienų) nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos. Nors perkančioji organizacija formaliai pažeidė VPĮ 96 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, toks pažeidimas nesukėlė jokių realių padarinių.
Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimai 2019 m.
Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (PĮ) pakeitimai buvo priimti Seimo 2019 m. gegužės 30 d., nauja įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2019 m. birželio 11 d., o kai kurios nuostatos įsigalios vėliau. Dauguma supranta priimtų naujų nuostatų formuluotes, bet šią dieną dar nėra aišku, kaip jos bus taikomos ir aiškinamos praktikoje.
Naujosios įstatymų nuostatos savo turiniu nėra iš esmės naujos ir netaikytos praktikoje. Minėtos nuostatos buvo suformuluotos atsižvelgiant į teismų praktiką arba į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) rekomendacijas. Toks pakeitimas įsigaliojo tik VPĮ bei nebus privalomas taikyti mažos vertės ir komunalinio sektoriaus perkančiųjų subjektų pirkimuose (PĮ).
Dauguma perkančiųjų organizacijų yra įstaigos ir didžioji jų dalis vykdo mažos vertės darbų pirkimus. Iš jų tik savivaldybių administracijos ar kelininkai vykdo didelės vertės darbų ir projektavimo pirkimus. Numatomas tokių pirkimų reguliavimas jau egzistavo prieš įsigaliojant aptariamiems pakeitimams, t. y. Jeigu minėtas VPĮ pakeitimas atrodo sveikintinas konkurencijos skatinimo prasme, tai iš praktinės pusės užsakovams ir rangovams gali kilti atsakomybės atribojimo, rizikos valdymo ir kitų klausimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. bus privaloma BIM (liet. Besiruošiant ar vykdant pirkimo procedūras, rengiant dokumentaciją ar nustatant laimėtoją visada buvo privaloma atsižvelgti į nacionalinio saugumo klausimus. Deja, praktikoje dažnai būdavo neatsižvelgiama į nacionalinį saugumą. Įsigaliojęs teisinis reguliavimas, visų pirma, formaliai suteiks teisinę galimybę pirkimuose riboti dalyvavimą, šalinti iš pirkimų ar nustatyti tam tikrus reikalavimus techninėje specifikacijoje tiekėjams, kurie gali daryti neigiamos įtakos nacionaliniam saugumui bei tiekėjams, kurie nėra registruoti ES, NATO ar trečiojoje šalyje ir pan.
Pakeitimais siekiama pašalinti atvejus, kai virš nacionalinio saugumo klausimo būdavo iškeliamas formalus konkurencijos užtikrinimo klausimas, turiningai nederinant jų abiejų kaip visumos priimant sprendimus. Šiuo pakeitimu siekiama apriboti komunalinio sektoriaus pirkimuose pirkėjų ir tiekėjų piktnaudžiavimą pasiūlytos kainos atžvilgiu. Tokia pareiga prašyti pagrįsti pasiūlytą mažą kainą nebus taikoma mažos vertės pirkimuose, jeigu kitaip nebus nustatyta tokių pirkimų taisyklėse ir (arba) pirkimo dokumentuose.
Tokio pakeitimo tikslas - įtvirtinti ilgametę VPT nuomonę dėl pasiūlytos per didelės kainos ir eliminuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. Panaikintas perkančiosioms organizacijoms darbų viešuosiuose pirkimuose privalomas kriterijus įvertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas viešojo pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija minimalų darbo užmokestį.
Pirkimo dokumentuose (išskyrus mažos vertės) galės būti nurodyta informacija apie tai, kad tiekėjas sudarius sutartį turės pateikti užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą. Taip pat bus reikalaujama, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, jog nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą.
Tai reiškia, kad vykdant pirkimo sutartį, verslas turės būti sąžiningesnis, o pirkėjai kontroliuotų ir tikrintų tiekėjo deklaruotus duomenis pasiūlyme ir vykdant pirkimo sutartį. Tokiu atveju pirkimų vykdytojai bus duomenų gavėjai ir vidaus tvarkose bus nustatyta, kaip tvarkys tokius duomenis.
Tiekėjai iš pirkimų procedūrų taip pat bus papildomai šalinami, kai į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą arba į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pateko kitų teisės aktų reglamentuojamų pirkimų, pavyzdžiui, kaip viešuosiuose pirkimuose, komunalinio sektoriaus pirkimuose, gynybos ir saugumo srities pirkimuose arba koncesijoje.
Tai reiškia, kad gynybos ir saugumo srities pirkimuose į Nepatikimų tiekėjų sąrašą patekęs tiekėjas bus laikomas tokiu ir biudžetinių įstaigų viešuosiuose pirkimuose. Buvo grįžta prie ankščiau galiojusios informavimo apie pirkimo procedūrų rezultatus tvarkos. Vėl bus privaloma informuoti visus pasiūlymą pateikusius tiekėjus ar paraišką pateikusius kandidatus apie pirkimo procedūrų rezultatus ir pasiūlytas kainas. Taip pat nebus privaloma informuoti apie pirkimo procedūras, jei pasiūlymas buvo teikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. Tenka apgailestauti, kad paties straipsnio pakeitimais lyg ir grąžinama daugiau skaidrumo, bet kartu jis ribojamas.
Nors pirkimo iniciatorius nedalyvaus pirkimo procedūrose, jis privalės pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją bei deklaruoti savo privačius interesus. Manytina, jog perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai bandys vidaus tvarka reglamentuoti pirkimo iniciatorių pareigas, veiksmus ir tokių asmenų sąrašą arba keisti esamas tvarkas. Papildoma iniciatyva priversti pirkti iš CPO.LT katalogo bus įgyvendinama didinant pirkėjų administracinę naštą. Tokiais atvejais pirkimo vykdytojai privalės savo sprendimą vykdyti pirkimą savarankiškai viešinti interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje „Pirkėjo profilis“.
Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Komentuojamo VPĮ 17[1] straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti viešųjų pirkimų principai, sudarantys galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą.
1 lentelė. Viešųjų pirkimų principai ir jų apibrėžimai
| Principas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Lygiateisiškumas | Vienodas požiūris į visus tiekėjus, nediskriminuojant nė vieno iš jų. |
| Nediskriminavimas | Bet kokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos draudimas tiekėjų atžvilgiu. |
| Proporcingumas | Pirkimo sąlygos turi būti proporcingos pirkimo tikslams, vengiant perteklinio ribojimo. |
| Skaidrumas | Viešumas ir prieinamumas informacijai apie pirkimo procesą. |
tags: #socialiniai #atsakingi #pirkimai