Žmonės, turintys negalią, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios jiems gali trukdyti visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Prie turinčių negalią yra priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų.
Nors šalyje netrūksta laisvų darbo vietų ir dedama daug pastangų įtraukti žmones su negalia į darbo rinką, jų įdarbinimo rodikliai auga lėtai. „Šia kryptimi judame labai lėtai“, - įsidarbinimo Lietuvoje galimybes komentuoja žmonių su negalia interesams atstovaujantys specialistai.
Esama Situacija ir Tendencijos
Lietuvoje iš maždaug 100 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, dirba tik kas trečias. Visgi statistika rodo, kad dirba tik 3 iš 10 darbingo amžiaus žmonių su negalia (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. šalyje buvo 147,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš jų dirbo tik apie 30 proc.).
Pernai metų pabaigoje Lietuvoje buvo daugiau kaip 26,5 tūkst. laisvų darbo vietų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Remiantis „Sodros“ pateiktais duomenimis, 2024 m. spalio pabaigoje šios kvotos nebuvo pasiekusios 45 proc. organizacijų, kurioms ši prievolė taikoma.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Jie sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu registruotų žmonių. Iš jų - 1,4 tūkst. Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, kas antras darbo ieškantis žmogus su negalia yra vyresnis kaip 55 m.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai sistemoje buvo registruota 11,7 tūkst. asmenų su negalia. Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įsidarbino 6 tūkst. - 8,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Dar 1,5 tūkst. asmenų su negalia, t.y. 4 proc. Užimtumo tarnyba patvirtina, kad „daugiausiai registruojama 45-55 proc. darbingumo lygio arba lengvo neįgalumo lygio asmenų, todėl tokių asmenų ir įsidarbina daugiausia“.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, asmenys su negalia pradėjo įsidarbinti greičiau: 2023 m. asmenų su negalia nedarbo trukmė sumažėjo 69 dienomis, t. y. daugiau, lyginant su kovo mėnesiu. Be to, pernai aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims didinti jų užimtumo galimybes ir užtikrinti ilgalaikį dalyvavimą darbo rinkoje, pradėjo dalyvauti pusantro karto daugiau žmonių su negalia nei 2022 m. arba du su puse karto daugiau nei 2021 m. Taip pat padidėjo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas - pernai, baigę 6 mėn. dalyvavimą šiose priemonėse, darbo rinkoje išliko 62 proc. asmenų su negalia (2022 m. Duomenys rodo, kad šių metų pirmąjį ketvirtį 68 proc. asmenų su negalia, prieš 6 mėn. baigusių profesinį mokymą, sėkmingai įsiliejo į darbo rinką.
Apskritai, įgyvendinus žmonių su negalia įdarbinimo rėmimo sistemos pokyčius, per metus įdarbintų asmenų su negalia dalis, palyginti su tais metais Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų su negalia skaičiumi, padidėjo beveik 10-čia procentinių punktų: nuo 24 proc. 2019 m. iki 33,4 proc.
Pavyzdžiui, 2023 m. duomenimis, Užimtumo tarnyba per septynis mėnesius padėjo įsidarbinti 3,3 tūkst. klientų (-čių) su negalia. Daugiausiai - apie šeštadalį (17,4 proc.) - priėmė administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės.
Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, moterys su negalia daugiausia ieško valytojos, pagalbinės darbininkės, budėtojos, pardavėjos, nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbininkės, pakuotojos ir administratorės darbo.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Nuo 2006 m. Vilniuje veikianti socialinė įdarbinimo agentūra SOPA, kurios specialistai tarpininkauja įdarbinant asmenis su negalia, patvirtina, kad tokių paslaugų poreikis gerokai viršija galimybes. „Mes turime žmonių, kurie kreipiasi, ir tiesiog liepiame jiems laukti, savarankiškai ieškoti. Jei kas atsilaisvina, iškart skambiname. Bet mūsų pajėgumai yra maži.
Socialinės įdarbinimo agentūros SOPA direktorė teigia, šiuo metu Lietuvoje yra apie 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau dirba tik trečdalis. „Trūksta tokių individualizuotų paslaugų žmonėms, palydint juos iki darbo rinkos, išsiaiškinant tuos trukdžius, tas kliūtis, kokios gali kilti darbo rinkoje, taip pat pagalbos darbdaviams, geriau suvokiant, pažįstant įvairias negalias ir sugalvojant, kaip darbo vietos gali būti pritaikytos“, - tikina agentūros direktorė J. Anot jos, dažniausiai negalią turintys asmenys darbinasi aptarnavimo srityje: padavėjais, apsaugos darbuotojais, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais ir virėjais.
Statistika apie neįgaliųjų įdarbinimą
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Darbingo amžiaus žmonių su negalia | ~147,5 tūkst. (2022 m.) |
| Dirbančių žmonių su negalia | ~30% |
| Užimtumo tarnyboje registruotų klientų su negalia | 11,8 tūkst. (2024 m. sausio 1 d.) |
| Įdarbinta Užimtumo tarnybos tarpininkaujant (per metus) | 6 tūkst. |
SUNAUKINTA RYŽIŲ FABRIKA TŪKSTANČIAI BE DARBO
Iššūkiai ir Problemos
Susirasti darbą žmogui su negalia darbą nėra paprasta, o turinčiam proto negalią - beveik neįmanoma, nes jie negeba savarankiškai prisitaikyti prie nuolat kintančių ir kylančių reikalavimų darbo rinkoje.
Lietuvoje kas trečias žmogus su negalia gyvena žemiau skurdo ribos, dirba tik maždaug kas ketvirtas galintis dirbti neįgalusis.
„Vis dar tenka girdėti skundų, kad Užimtumo tarnyba pasiūlo darbą, bet netikrina, ar darbo vieta yra pritaikyta asmeniui su negalia, - pasakoja A.Klemanskienė. - Asmuo atvyksta į pokalbį, o ten, pavyzdžiui, yra laiptai - kitų variantų patekti į vidų nėra. „Mes visą laiką siūlėme Užimtumo tarnybai, kad būtų ne tik rekomenduojama, bet privaloma darbo skelbime nurodyti, ar darbo vieta pritaikyta žmonėms su negalia.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Lietuvos neįgaliųjų draugijos teisininkė Agnė Klemanskienė pabrėžia, kad viena didžiausių kliūčių - darbdavių požiūris, ypač privačiame sektoriuje. J.Kuprytė antrina, kad diskriminacijos apraiškų Lietuvoje vis dar gausu, tik pastaruoju metu ji tapo subtilesnė: „Dabar jie atvirai į akis nebesako, kad žmogus su negalia nepageidaujamas. Sako: mes visiems atviri, bet čia yra mūsų reikalavimų sąrašas.
A.Klemenskienės teigimu, darbdaviams dažnai nepatogumų kelia ir papildomos investicijos į patogesnę darbo aplinką darbuotojams. „Jie visą laiką skaičiuoja, kiek reikės investuoti pritaikant darbo vietą. Ypač tai reikalinga nematomos negalios - autizmo spektro sutrikimo - atveju arba asmenims su ribotomis judėjimo galimybėmis. Tačiau yra ir tokių, kurie į situaciją žvelgia lanksčiai. Pavyzdžiui, viena įmonė nupirko asmeniui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, atsarginius ratus, kad laboratorijoje būtų užtikrinta higiena ir kad asmuo galėtų dirbti tą darbą lygiaverčiai su visais įmonės darbuotojais.
SOPA vadovė Jurgita Kuprytė atkreipia dėmesį, kad įsidarbinimo procesas dažniausiai būna ilgas. „Kai kuriais atvejais problemos įsisenėja. Jeigu žmogus ilgai nedirba rinkoje, kuri keičiasi itin greitai, jo turimi gebėjimai ir kompetencijos pasensta, ir jam gerokai sunkiau pasivyti važiuojantį traukinį, - teigia J.Kuprytė. - Jei žmogus ilgai nedalyvauja darbo rinkoje, nukenčia ne tik profesiniai įgūdžiai, bet ir pasitikėjimas savimi. Kai nerandi darbo, ypač jei susiduri su diskriminacija, mažėja savivertė, pasitikėjimas, užtikrintumas.
Ji pastebi, kad negalią turinčių asmenų galimybėms įtakos turi ir darbo rinkos pokyčiai: „Rinka dinamiška, greitai kinta, vis mažiau lieka tokių darbų, kurių tradiciškai galėjo imtis tam tikrą negalią turintys žmonės, t.y. rutininių, standartizuotų darbų.
„Valstybės pagalba žmonėms su negalia, ieškantiems darbo, yra nepakankama, - konstatuoja J.Kuprytė. - Įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų Lietuvoje trūksta.
Kita riboto darbingumo žmonių įdarbinimo politikos yda - siauras pagalbos paslaugų spektras ieškant darbo ir jau darbo vietoje, kur asmenims, turintiems negalią kyla daugiausiai iššūkių. Iki šiol Lietuvoje žmonių su negalia įdarbinimas buvo paremtas darbo užmokesčio subsidijavimo priemone, kuri yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės narių įdarbinimą ir yra nukreipta į darbdavio rėmimą, o ne darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą.
2024 gruodžio 3 d. Įstatyme numatyto reikalavimo įdarbinti bent 5 proc. darbuotojų su negalia šiemet nepasiekė per tūkstantį viešojo sektoriaus organizacijų. Dažniausios nurodomos priežastys - laisvų pareigybių arba kandidatų su negalia trūkumas.
Kaip matyti iš žmonių su negalia įdarbinimo kvotos nepasiekusių valstybinių įstaigų ir įmonių paaiškinimų, dažniausios to priežastys - laisvų vietų arba kandidatų (-čių) su negalia trūkumas. Todėl skelbiant naujo(s) darbuotojo(s) atranką pirmiausia svarbu įvertinti, ar pasirinktas darbuotojų paieškos būdas yra prieinamas potencialiems kandidatams (-ėms) ir ar toks darbo skelbimas juos ir jas pasieks. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kur skelbiama informacija apie darbuotojo(s) atranką, galbūt verta ja pasidalinti su žmonių su negalia bendruomenėmis ir organizacijomis. Darbuotojo funkcijų aprašymas darbo skelbime turėtų būti aiškus ir detalus, konkrečiai nurodant, kokie lūkesčiai keliami ir kokius darbus reikės atlikti.
Turint omenyje, kad, kaip skelbia Užimtumo tarnyba, 1 iš 10 registruotų bedarbių su negalia turi aukštąjį išsilavinimą, siekdamos didinti darbuotojų su negalia skaičių, bet nerandančios tinkamos kompetencijos kandidatų (-čių), organizacijos galėtų peržiūrėti laisvų pareigybių aprašymus ir funkcijas ir apsvarstyti galimybę dalį jų atskirti. Ruošiantis darbuotojo(s) su negalia įdarbinimui svarbu pagalvoti ne tik apie atranką, bet ir apie tai, kas laukia po jos: darbuotojo(s) įvedimą, mokymąsi, mentoriaus (-ės) paskyrimą, veiklos vertinimą.
Parama ir Paskatos Darbdaviams
Šiuo metu darbuotojus su negalia įdarbinantys darbdaviai gali gauti darbo užmokesčio kompensaciją ar paramą darbo vietos steigimui. Vis dėlto ne visi darbdaviai yra linkę naudotis mokestinėmis lengvatomis. Darbdaviams pritrūksta ir „minkštosios“ pagalbos apsisprendžiant, kokį žmogų su negalia įdarbinti, kokie jo gebėjimai ir negalios pobūdis.
Intensyviai bendradarbiausime su darbdaviais, skatindami juos kurti specialiai pritaikytas darbo sąlygas žmonėms su negalia. Darbdavius supažindinsime su neįgalių žmonių gebėjimais, pristatysime neįgaliųjų įdarbinimo sėkmės istorijas, gyvais pavyzdžiais rodysime, kodėl naudinga kurti įtraukias darbo vietas.
SADM primena, kad pernai įsigaliojo naujovės, padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. iki 25 proc. 30-40 procentų dalyvumo lygį - 36 mėn.
Jeigu darbo funkcijoms atlikti žmogui su negalia nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis, darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio darbo asistento, kuris žmogui su negalia padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas. Ši subsidija gali būti skiriama ir dirbančiam asmeniui nustačius sumažėjusį dalyvumo lygį (anksčiau - tik bedarbiams). Taip pat skiriama subsidija patalpų remontui, pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas.
Po išsamių diskusijų su socialiniais partneriais ir viešųjų konsultacijų parengtas ir šiemet, antrojoje metų pusėje, bus pradėtas taikyti naujas profesinės reabilitacijos modelis, kuris sudarys sąlygas asmenims su negalia gauti individualius asmens poreikius atitinkančias profesinės reabilitacijos paslaugas: pasitelkus apmokėjimo už mokymo paslaugas kuponų sistemą, paprasčiau ir lanksčiau rinktis mokymo paslaugų teikėjus bei profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ir įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetenciją.
Tikimasi, kad nuo 2023 m. Iki šiol egzistuojantis modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką įtraukiami skirtingomis sąlygomis priklausomai nuo įmonės statuso yra ydingas, nes riboja žmonių su negalia galimybes pasirinkti darbo vietą ir kuria nelygias sąlygas atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams. Nauju teisiniu reguliavimu siekiama, kad valstybės parama ir paslaugos keliautų paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso. Visos reikiamos paslaugos ir priemonės - darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant - sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi tikslą, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 m. - 47 proc.
Pagrindinės paramos priemonės: Įdarbinimas subsidijuojant. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. O nuo 24 iki 36 mėn. pailgės subsidijos mokėjimo trukmė žmonėms, kuriems nustatytas 30-40 proc. Darbo vietų pritaikymas. Nuo kitų metų pradžios atsiras galimybė gauti paramą darbo vietos aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui. Darbo vietai ir aplinkai pritaikyti iš viso nuo 2023 m. pradžios galės būti skirta iki 26 tūkst. eurų, o pritaikant tik darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas - iki beveik 4 tūkst. eurų. Ši priemonė teikiama ne tik įdarbinant negalią turintį bedarbį, bet ir kai įmonėje dirbantis asmuo tampa neįgaliu. Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Jos dydis - 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną asmenį (2023 m. minimalus valandinis atlygis - 3,19 Eur), o ją skiriant bus atsižvelgiama į laiką, kai šie asmenys faktiškai dirba, o darbui atlikti jiems teikiama darbo asistento pagalba. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: pavyzdžiui, profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, įdarbinimas subsidijuojant, stažuotė ar kitos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma nuo 2023 m. pradžios galės siekti iki 26 tūkst. eurų. Išimtis taikoma tuo atveju, kai priemonių kompleksas yra taikomas sunkiausią negalią turinčių žmonių užimtumui skatinti.
Darbo Sąlygų Pritaikymas
Pavyzdžiui, fizinę negalią turintis darbuotojas gali atlikti visas su darbu susijusias funkcijas, tačiau jam reikia daugiau laiko, kad atvyktų į darbą. Tokiu atveju sąlygų pritaikymas būtų darbo režimas, leidžiantis jam atvykti į darbą vėliau.
Pritaikymas turi būti veiksmingas ir praktiškas, t.y. pasirinktos priemonės turėtų realiai padėti darbuotojui atlikti konkretaus darbo funkcijas. Darbdavys turi pareigą pritaikyti tik su darbo funkcijomis susijusias ir tik darbui reikalingas sąlygas. Šių priemonių darbdavys privalo imtis, jeigu dėl jų nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
Ar darbdavio našta pritaikant sąlygas negalią turinčiam darbuotojui yra proporcinga, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį.
Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai:
- Organizaciniai sprendimai. Sudarykite galimybes lanksčiam darbo laiko režimui, darbui nuotoliniu būdu arba lanksčiu grafiku, smulkias, mažiau esmines darbo funkcijas paskirstykite tarp darbuotojų.
- Asmeninė ar individuali pagalba. Užtikrinkite išsamius apmokymus prieš pradedant darbą, sudarykite sąlygas mentorystei, instruktavimui. Atvirai komunikuokite ir paklauskite paties žmogaus, kokios pagalbos jam gali reikėti.
- Kvalifikacijos kėlimo priemonės. Užtikrinkite darbuotojams papildomas galimybes kelti kvalifikaciją, dalyvauti specializuotuose mokymuose.
- Sąmoningumo kėlimas. Kelkite visų darbuotojų sąmoningumą. Svarbu sumažinti ir panaikinti neigiamą požiūrį į negalią, paskatinti vertinti individualumą ir įvairovę darbe bei pagarbiai prisidėti padedant darbuotojui su negalia įsilieti į organizaciją lygiai su kitais.
- Fiziniai ir techniniai sprendimai. Užtikrinkite fizinį patalpų pritaikymą, parinkite darbovietės baldus pagal darbuotojų poreikius, parūpinkite įvairių techninių priemonių, pavyzdžiui, teksto skaitymo programas darbuotojams su regos sutrikimais ar negalia, specialias klaviatūras.
Fizinis patalpų pritaikymas.[1] Fizinis patalpų pritaikymas reiškia, kad žmonėms su judėjimo negalia sudaromos sąlygos pasiekti patalpas, į jas patekti bei viduje savarankiškai judėti. Naudingų pavyzdžių, kaip pritaikyti darbo sąlygas žmonėms su negalia, rasite 2020 m. Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkst. darbingo amžius žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis, - informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Darbdavių Požiūris ir Praktika
E. „Pas mus dirba žmonės su įvairiomis negaliomis, tačiau, ar apie tai kalbėti atvirai, nusprendžia pats žmogus. Užtikriname saugią darbo aplinką visiems, nepaisant to, ar žmogus turi aiškiai matomą fizinę negalią, ar serga onkologine liga. Iš savo patirties galime patvirtinti, kad jei darbdavys nestigmatizuoja negalios, tai ir patys darbuotojai lengviau priima kolegas su negalia“, - teigia ji.
„Negalia neturėtų būti priežastis, dėl kurios ir jaunas, ir vyresnio amžiaus darbingas žmogus su negalia negalėtų susirasti darbo. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad keičiasi darbdavių ir visos visuomenės požiūris į tai, ką gali ir ko negali žmogus su negalia. Paskatos verslui įdarbinti žmones su negalia, taip pat daugiau galimybių žmonėms su negalia įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, keičiant kvalifikaciją, jau duoda vaisių“, - sako J.
Tačiau yra ir gerųjų pavyzdžių. „Į mus kreipėsi moteris, turinti autizmo spektro sutrikimą, - pasakoja SOPA vadovė. - Iš pradžių jai buvo nelengva rasti darbą. Bet „Rimi“ specialiai pritaikė darbo pobūdį - „iškirpo“ funkcijas, kurios būtų sudėtingos dėl jos negalios.
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė Vaida Kaikarienė sako, kad įmonė kasmet stengiasi integruoti žmones su negalia. „Turime ir biure nemažai darbuotojų, dirba ir komercijoje, dirba ir skambučių centre, turime ir logistikoje, vadybos padaliniuose. Žinoma, didžiausią skaičių negalią turinčių asmenų mes turime prekybos centruose, nes ten šiuo metu yra lengviau pritaikyti darbo vietas, darbo sąlygas, grafikus“, - teigia V.
„Svarbu suprasti, kad žmonių su negalia įdarbinimas yra kompleksinis klausimas, kur reikšmingas ir tinkamas darbdavių požiūris, ir potencialių darbuotojų įsitraukimas, ir valstybės pagalba. Nėra vieno visiems tinkamo varianto ir vadinamieji visiems vienodi standartai iš tiesų ne visada pajėgia atliepti individualius asmens poreikius.
tags: #neigaliuju #idarbinimas #lietuvoje