Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai).
Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD yra atskaičiuojamas nuo atlyginimo. Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas.
VSD Įmokos ir Tarifai
VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %. VSD įmokos apima darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą bei privalomąjį sveikatos draudimą. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas - 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc.
Valstybinio socialinio draudimo įmoka (angl. Privaloma įmoka į valstybinio socialinio draudimo fondą, kurią moka darbuotojas ir jo darbdavys. Įmokos dydis, darbuotojo ir darbdavio mokamų įmokų santykis skiriasi įvairiose šalyse. Lietuvoje valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 34 procentai, darbdavys moka 31 procentą nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio, o darbuotojas - 3 procentus.
Mokantieji valstybinio socialinio draudimo įmokas yra laikomi apdraustais šiuo draudimu ir gali pretenduoti į valstybės pensiją, nedarbo ir kitas pašalpas. Valstybinio socialinio draudimo įmoka labiau atitinka valstybinio mokesčio ar subsidijos, o ne draudimo įmokos požymius: ji yra privaloma, mokama į valstybinį fondą, gaunamos išmokos nėra susijusios arba mažai susijusios su įmokų dydžiu. Žr.
Taip pat skaitykite: Užduotys socialiniame darbe
Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pvz., Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys).
Socialinio draudimo išmokos
Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys).
Motinystės (tėvystės) socialinis draudimas moka pašalpas moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, t. p. Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį.
Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms). Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų, t. p.
Draudimas. Kaip tai veikia?
Socialinio draudimo rūšys pagal organizavimą
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo veikla Molėtuose
Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
Papildoma darbdavio atsakomybė
Apsauga komandiruočių metu užsienyje. Apdrausime jūsų kaip darbdavio civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią jūsų darbuotojui ES teritorijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje dėl nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko būnant komandiruotėje, dalyvaujant parodose, mugėse ar kitais darbo tikslais jūsų pavedimu.
- Teisinė pagalba. Suteiksime teisinę pagalbą, patarsime ir atstovausime jums kaip darbdaviui teisme savo lėšomis, padengsime bylinėjimosi išlaidas.
- Neturtinės žalos atlyginimas. Nelaimingo atsitikimo atveju nukentėjęs trečiasis asmuo arbo jo artimieji gali paprašyti atlyginti ne tik patirtus turtinius nuostolius (vaistai, reabilitacijos išlaidos ir pan.), bet ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą atlyginsime draudimo sumos ribose.
- Draudimo apsauga visiems darbuotojams. Draudimo apsauga galioja dėl visų jūsų įdarbintų darbuotojų, įskaitant laikinuosius darbuotojus ir praktikantus, kuriems jūs patikėjote atlikti darbą ir su kuriais esate sudarę atitinkamas sutartis.
- Darbuotojų skaičiaus padidėjimas iki 50 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo vaikų dienos centruose
tags: #darbuotojo #socialinis #draudimas #ka #rjaiska