Projektas skirtas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamiems (paleistiems) asmenims, kurie po ilgų kalėjimo metų sugrįžę į visuomenę susiduria su įvairiomis problemomis ir sunkumais, kurie trukdo integruotis į visuomenės gyvenimą (priklausomybių problemos, emociniai sunkumai, skolos, užimtumo, darbo, specialybės, gyvenamosios vietos neturėjimas, nutrūkę ryšiai su artimaisiais ir kt.). Juos slegia nerimas ar pavyks susirasti darbą, kaip įveikti turimas priklausomybes ir psichologines problemas bei įsilieti į visuomenę.
Taip pat problemos kyla ir dėl visuomenės neigiamo požiūrio į laisvėn paleistą asmenį - žiūrima į jį su baime ir nerimu, jis sunkiai priimamas į bendruomenę. Neigiamos visuomenės nuostatos neleidžia pamiršti, kad asmuo padarė nusikaltimą ir buvo teistas. Visos išvardintos aplinkybės tiesiogiai veikia atskirties atsiradimą, t.y. skatina bausmę atlikusių asmenų uždarumą, nepasitikėjimą, baimę atsiverti, o tai riboja žmogaus socialinę raidą, sėkmingą prisitaikymą ir įsitraukimą į visuomenės gyvenimą.
Probacija kaip Socialinės Reabilitacijos Forma
Probacija (lot. probatio - bandymas) - nusikaltimą padariusio asmens nubaudimo forma, kurią taikant vykdoma nuteistųjų socialinė reabilitacija ir kontrolė ne laisvės atėmimo vietose. Probacija laikoma laisvės atėmimo bausmės alternatyva. Probacija pradėta taikyti 18 amžiuje Anglijoje.
Skiriamos baudžiamosios atsakomybės priemonių 2 grupės. Vadinamosios priekinių durų (front door) priemonės apima viešuosius darbus, bausmės (bausmės vykdymo, bausmės skyrimo, baudos, atidavimo į psichiatrijos ligoninę, vairuotojo licencijos panaikinimo, teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo ir kitų) atidėjimą, mediaciją ir kita.
Probacijos yra glaudžiai susijusi su tos šalies, kurioje ji taikoma, kultūrinėmis ir socialinėmis sąlygomis. Probaciją vykdo valstybinės institucijos bausmių vykdymo, socialines paslaugas teikiančios institucijos ir visuomeninės organizacijos.
Taip pat skaitykite: Sprendimai dėl moterų darbingumo
Probacijos skyrimą dažniausiai reglamentuoja valstybių baudžiamieji kodeksai, kartais - konkretūs įstatymai (pvz., Airijoje). Nustatant probacijos pagrindus reikalaujama, kad pagal galimybes būtų garantuojamas visuomenės saugumas ir pasiekti probacijos tikslai: nebūtų įkalinami asmenys, kurie nekelia grėsmės visuomenei, jie būtų prižiūrimi ir gautų reikiamą socialinę, pedagoginę pagalbą.
Tarptautiniai Dokumentai ir Lietuvos Teisės Aktai
Svarbiausi tarptautiniai dokumentai, susiję su probacija ir laisvės atėmimo bausmės kitomis alternatyvomis, yra Jungtinių Tautų rezoliucijos Dėl alternatyvų laisvės atėmimo bausmei ir Dėl kalinių skaičiaus mažinimo, alternatyvų laisvės atėmimo bausmei ir teisės pažeidėjų socialinės integracijos (abi 1985), Minimalios standartinės taisyklės dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (vadinamosios Tokijo taisyklės, 1990), Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija, kuria patvirtintos Europos taisyklės dėl visuomeninio pobūdžio sankcijų ir priemonių (1992), t. p. rekomendacija Dėl kalėjimų perpildymo bei kalėjimų populiacijos padidėjimo (1999).
Lietuvoje probacijos skyrimą reglamentuoja Baudžiamasis (2000, įsigaliojo 2003), Baudžiamojo proceso (2002, įsigaliojo 2003), Bausmių vykdymo (2002, įsigaliojo 2003) kodeksai, Vyriausybės nutarimas Dėl Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo (2007), kiti teisės aktai. Vykdyti lygtinai nuteistų ir paleistų asmenų priežiūrą pavesta probacijos tarnyboms (2007-12 pataisos inspekcijoms).
Straipsnyje analizuojama socialinės reabilitacijos kaip nuteistųjų laisvės atėmimu perdavimo toliau atlikti bausmę tikslo įtvirtinimo raida, Europos Sąjungos lygmeniu neapibrėžtos socialinės reabilitacijos samprata ir kriterijai. Socialinės reabilitacijos samprata ir kriterijai nuteistuosius laisvės atėmimu perduodant toliau atlikti bausmę Lietuvos mokslininkų darbuose nėra išsamiai nagrinėti.
Siekiant parodyti, kad dabartinė ES nuteistųjų laisvės atėmimu perdavimo sistema tik iš dalies atitinka tikslą palengvinti nuteistųjų socialinės reabilitacijos galimybes, rašė A. Martufi. P. Faraldo-Cabana, nagrinėdama socialinės reabilitacijos koncepciją perduodant nuteistuosius laisvės atėmimu toliau atlikti bausmę, priėjo prie išvados, jog tam tikri kriterijai (ypač bendradarbiavimo efektyvumas) dažnai nulemia sprendimų dėl nuteistųjų perdavimo priėmimą, socialinę reabilitaciją paliekant nuošalyje.
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
Socialinės reabilitacijos analizei skyrė dėmesio ir S. Montaldo, tiek siekdamas atskleisti socialinės reabilitacijos sampratą, tiek norėdamas parodyti, jog tam tikrais atvejais, siekiant kuo greičiau nuteistuosius užsienio piliečius grąžinti į jų pilietybės valstybes, yra nukrypstama nuo kertinio Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR tikslo.
Pagrindinis straipsnio tikslas - atskleisti socialinės reabilitacijos sampratą bei palankesnių socialinės reabilitacijos sąlygų vertinimo nuteistuosius laisvės atėmimu perduodant toliau atlikti bausmę kriterijus.
Bausmę Atlikusių Asmenų Reabilitacijos Centrai
Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje sausį atidarytas narkotikų ir alkoholio priklausomybę turinčių nuteistųjų reabilitacijos centras. Čia gydytis galės iki 30 nuteistųjų.
„Šiuo metu iš dešimties įkalinimo įstaigų reabilitacijos centrai veikia mažiau nei pusėje - keturiose. Priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turinčių asmenų reabilitacijos centrų steigimas neatsiejamas nuo poreikio suteikti galimybę gydytis tiems, kurie po bausmės atlikimo nori grįžti į normalų gyvenimą, dirbti ir stotis ant kojų. Pagalba jiems, pirmiausia, yra žmogiškumas. Kartu tai ir būdas kurti saugesnę, sveikesnę visuomenę“, - teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Psichologinės tarnybos vadovė Ariana Karpovičiūtė atskleidžia, jog visos Lietuvos įkalinimo įstaigose vyksta grupiniai užsiėmimai, kurių tikslas - priklausomybių prevencija. Vis dėlto reabilitacijos centro vienas iš siekių yra fiziškai atriboti besigydančius, kad jie galėtų susitelkti tik į save ir aplinka jiems nedarytų neigiamos įtakos. Todėl reabilitacijos centras - tai atskiras pastatas, kuriame gyvens tik reabilitacijoje dalyvaujantys nuteistieji, neturėdami jokio kontakto su kitais bausmę atliekančiais asmenimis.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos ir moterys
Panašiomis mintimis dalijasi ir daugelį metų su priklausomybių turinčiu jaunimu dirbantis kunigas Valerijus Rudzinskas. „Socialinė aplinka yra labai svarbi. Jei ji nepalaikanti, nemotyvuojanti, net ir tuo atveju, jei žmogus pats nori keistis, jis nuveiks mažiau. Ir priešingai - aplinkoje, kur yra teigiamas požiūris į reabilitaciją, galima padaryti labai daug“ , - įžvalgomis dalijasi jis.
Kaip ir kituose reabilitacijos centruose, jau veikiančiuose Vilniaus, Alytaus ir Panevėžio pataisos namuose, taip ir Pravieniškėse reabilitacija nuteistiesiems nebus privaloma - ją vykdys tik labiausiai motyvuoti nuteistieji.
„Gydymąsi nuo alkoholizmo ir narkomanijos reabilitacijos centre sudaro nemažai savarankiško darbo ir įvairių užduočių, todėl žmogus turi būti iš tiesų motyvuotas, kad jas atsakingai darytų“, - aiškina A. Karpovičiūtė. Pasak jos, nuteistųjų dienos reabilitacijos įstaigoje bus itin užimtos, jie turės laikytis griežtos dienotvarkės, į kurią įeis psichologo konsultacijos, grupiniai užsiėmimai, įvairios terapijos.
Tokia programa nuteistiesiems sudaryta siekiant suteikti jiems tų įgūdžių, kurių labiausiai trūksta išėjus į laisvę: bendravimo, emocijų raiškos, savo asmenybės suvokimo, taip pat ir profesinių. Dalyvavimas reabilitacijos programoje užtruks apie metus.
Psichologinės tarnybos vadovė teigia, kad prie centro veiklos prisidės ne tik socialiniai darbuotojai, psichologai, medikai ir priežiūros darbuotojai, tačiau ir laisvėje veikiančios nevyriausybinės organizacijos - anoniminiai alkoholikai, narkomanai anonimai.
Kaip teigia V. Rudzinskas, reabilitacijos centrai yra būtini ir pasiteisinę visame pasaulyje. „Štai Švedijoje apie 60 proc. nuteistųjų, atlikusių bausmę ir išėjusių į laisvę, negrįžta į įkalinimo įstaigas - todėl, kad jose įkurti ne tik reabilitacijos centrai, bet ir mokslo įstaigos“, - apie tokių centrų naudą kalba jis.
Socialinės Integracijos Projektai
Psichosocialinės pagalbos paslaugos pagal Priėmimo ir integracijos agentūros parengtą programą. Psichologės vedami grupiniai susitikimai, individualios bei šeimos konsultacijos, kvapų ir garso terapijos užsiėmimai moterims, vaikų ir paauglių korekciniai - lavinamieji užsiėmimai turėtų stiprinti tikslinės grupės narių psichikos sveikatą ir sudaryti sąlygas sėkmingai jų socialinei integracijai, mažinant psichologinę įtampą bei stresą, susijusį su migracija, trauma, kultūrine adaptacija ar socialiniu nesaugumu.
Vietinės Kauno rajono savivaldybės bendruomenės teigiamų nuostatų užsieniečių, gyvenančių savivaldybės teritorijoje, atžvilgiu ugdymas. Kibernetinio saugumo, teisinio ir finansinio raštingumo ugdymas. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo ir palydėjimo paslaugos.
Projektas finansuojamas iš prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšų. Projekto biudžetas -373948,19 Eur.
Projekto tikslas - stiprinti Kėdainių raj. Savanorių kompetencijų kėlimas; Siekiant suteikti papildomų žinių, atnaujinant turimas, numatoma organizuoti seminarus Kėdainių regioninių miestelių Carituose savanoriaujantiems asmenims.
Akcija ,,Dosnumo krepšelis“;Šios iniciatyvos tikslas - padėti maistu patiriantiems sunkumų, didinti socialinį jautrumą pakviečiant vietos bendruomenes solidarumui su stokojančiais savo aplinkoje.
Reprezentacinės atributikos įsigijimas;Bus įsigyjama atributika (liemenės ir marškinėliai su Caritas logotipu), siekiant: stiprinti Kėdainių raj.
Projekto tikslas - Sumažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių Kėdainių rajono savivaldybėje, remiantis „Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa“.
Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, teikiamos profesinio orientavimo ir konsultavimo bei profesinių įgūdžių ugdymo paslaugos. Projekto tikslas - užtikrinti vieningą smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programą, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių, taikant mišrius intervencinius smurtinio elgesio keitimo metodus ir ugdant gebėjimą taikyti nesmurtinį elgesį.
Projektas orientuotas geriau pažinti Lietuvoje „neatrastą“, pažeidžiamų asmenų grupę - nuteistųjų artimuosius, tokiu būdu atitinka APF programos 4 poveikio srities tikslą, nes skatina įtrauktį ir įgalinimą pažeidžiamos grupės bei kuria naujas paslaugas.
Atliepiant į numatytą projekto tikslą suburta įvairių socialinės srities specialistų komanda, kuri įvairiais metodais ir priemonėmis kurs santykį su teistu asmeniu, siekiant pokyčio jo gyvenime. Veiklos yra orientuotos į tam tikrų žinių suteikimą ir supažindinimą su galimybėmis (teisinėje, šeimos santykių, priklausomybės, kompiuterinio raštingumo, finansinio raštingumo ir kt.
Projektinė idėja, bus vykdoma etapais, pirmiausia orientuojamasi į kontaktą ir socialinių problemų atpažinimą, tada reikalingų socialinių įgūdžių lavinimą ir siekimą, kad asmuo „išjudėtų“ iš savo esamos situacijos ir įsitrauktų į bendras veiklas. Paskutiniu etapu, siekiama įtvirtinti galimą pokytį ir palaikyti tame pokyčio etape.
Lietuvos Caritas Iniciatyvos
“PRIIMK: integrali pagalba asmenims integruojantis į darbo rinką”Nr. 2018 - 2022 m. Lietuvos Caritas kartu su Kauno arkivyskupijos Caritu įgyvendins Europos sąjungos projektą, pavadinimu „PRIIMK: integrali pagalba asmenims integruojantis į darbo rinką“. Šis projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Projekto metu bus dirbama su socialinę atskirtį išgyvenančiomis grupėmis, per nuoseklią veiklų programą, padedant joms integruotis į darbo rinką. Nedarbo problema yra kompleksinė, apimanti ne tik asmens darbo patirties ar socialinių įgūdžių stoką, bet dažnai tai susiję ir su psichologinėmis traumomis, patirtomis praeityje, todėl projekto metu bandoma atliepti į visus šiuos poreikius.
Pagalba bus teikiama ne tik Kauno ar Kauno rajono gyventojams, bet taip pat ir Kėdainių, Jonavos, Raseinių miestų gyventojams, veiklos vyks nurodytų miestų Caritas padaliniuose.
Projektas siekia atliepti į vieną iš itin opių Kauno miesto iššūkių - suteikti rizikos grupės asmenims, neturintiems užimtumo ir laiką leidžiantiems gatvėje, daugiau alternatyvių pasirinkimo galimybių, kaip grįžti į visuomeninį gyvenimą.
Jau 4 metus Kauno m. veikiančiame Kauno arkivyskupijos Caritas „Benamystę išgyvenančiųjų dienos centre“ (toliau - Centras) per metus registruojama daugiau nei 350 skirtingų asmenų apsilankymų. Centre taip pat lankosi žmonės be pastovios gyvenamosios vietos, kurie yra neregistruoti nakvynės paslaugų skyriuje kaip gaunantys paslaugas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimai:
| Nr. | Galioja | Chronologija |
|---|---|---|
| 1 | 11-lug-2024 | Pakeista XIV-2914 |
| 2 | 25-giu-2024 | Pakeista XIV-2807 |
| 3 | 7-mag-2024 | Pakeista XIV-2590 |
| 4 | 25-apr-2023 | Pakeista XIV-1902 |
| 5 | 23-dic-2022 | Pakeista XIV-1771 |
Kaip buvę kaliniai vėl sugrįžo į visuomenę
tags: #moteru #atlikusiu #bausme #socialine #reabilitacija