Šizofrenija - tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šiuo sutrikimu pasaulyje serga apie 1% žmonių. Šizofrenija lėtinė liga, tad jos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Yra svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą.
Paprastai derinami keli gydymo metodai - vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, aminazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt) . Neuroleptikai turi būti vartojami pakankamai ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites.
Šizofrenijos priežastys ir simptomai
Nėra vienos šizofrenijos priežasties. Labiausiai pagrįsta yra teorija, kad esant paveldėtam polinkiui sirgti šizofrenija, nepalankūs aplinkos veiksniai (gimdymo traumos, galvos traumos, motinos nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos, psichologinės traumos) sutrikdo smegenų vystymąsi ir subtiliai pažeidžia smegenų veiklą. Yra žinoma, kad esant šizofrenijai, sutrinka smegenų veiklos biocheminiai mechanizmai, sutrinka nervinį signalą perduodančių medžiagų (neuromediatorių) pusiausvyra smegenyse.
Šizofrenijos simptomai:
- Haliucinacijos
- Kliedesiai
- Mąstymo nenuoseklumas
- Sumenkusi jausmų gama
- Susidomėjimo gyvenimu išnykimas
- Apatija
- Neadekvačios emocijos
- Socialinė izoliacija
- Valios sutrikimai
- Nenatūralios pozos
Ligos eiga
Šis sutrikimas vyrams dažniausiai prasideda sulaukus 15-25 metų, moterims - 25-35. Nėra vieno simptomo, išimtinai būdingo šizofrenijai. Šizofrenijai būdingi pozityvūs simptomai (haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys) ir negatyvūs (sumenkusi jausmų gama, susidomėjimo gyvenimu išnykimas, nenoras ką nors veikti, apatija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas) .
Mąstymo sutrikimai pasireiškia įvairiais kliedesiais (keisti neteisingi įsitikinimai) : persekiojimo, poveikio, santykio, didybės. Kliedintys žmonės tvirtina, esą kontroliuojami, negalį valdyti savo minčių ir veiksmų, sakosi juntą spindulius iš kosmoso, telepatinį poveikį, jaučiasi esą ypatingai svarbūs, išrinkti kokiai nors misijai, sugebą kontroliuoti orus, bendrauti su ateiviais. Sergantiesiems šizofrenija tarsi išnyksta savojo „aš” ribos - jiems gali atrodyti, kad aplinkiniai girdi jų mintis, mano patys galintys skaityti kitų mintis.
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
Mąstymas būna nenuoseklus, ligonis gyvena susikurtoje realybėje. Šizofrenijos atveju intelektas nenukenčia, labiau nukenčia sugebėjimas pasinaudoti turėtais įgūdžius. Valia laipsniškai silpnėja, pacientai kartais besąlygiškai atlieka kas liepiama, kartoja aplinkinių žodžius ir judesius (stereotipijos) , būna impulsyvių, nemotyvuotų poelgių, o kartais nevykdo paprastų prašymų. Šizofrenijos atveju būna suvokimo sutrikimų - haliucinacijų, dažniausiai, klausos, kai girdimi neesami balsai komentuojantys elgesį, besikalbantys tarpusavyje.
Katatoninės šizofrenijos atveju būna įmantrios pozos, vaškinis lankstumas, negatyvizmas. Paranoidinei formai būdingi kliedesiai, lydimi klausos haliucinacijų. Hebefreninei formai būdingi jausmų sferos sutrikimai, o kliedesiai ir haliucinacijos - trumpalaikiai ir fragmentiški.
Paciento elgesys - neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas, lėkšta, neadekvati nuotaika, grimasos, manieringumas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios vienodos frazės. Mąstymas nenuoseklus, kalba padrika, pastebimas polinkis į vienatvę, elgesys gali būti betikslis ir bejausmis. Katatoninė šizofrenija. Vyrauja nenatūralios pozos, kuriose išbūnama ilgą laiką, susilpnėjęs reagavimas į aplinką, atsiradęs sujaudinimas (išoriškai betikslis aktyvumas) , negatyvizmas (nemotyvuotas pasipriešinimas visiems nurodymams) , rigidiškumas (nelanksčios pozos išlaikymas nepaisant pastangų ją pakeisti, vaškinis lankstumas (suteiktos rankų, kojų, liemens padėties išlaikymas) .
Paprastoji šizofrenija. Retas sutrikimas, atsirandantis nepastebimai progresuojant elgesio keistumams, pasireiškiantis nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendru darbingumo sumažėjimu. Didėjant socialiniam skurdui individas gali pradėti valkatauti, pasineria į save, tampa tingus, nebeturi jokio tikslo.
Gydymas ir patarimai
Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams papildomai skiriami juos malšinantys vaistai. Katatoninei šizofrenijos formai gydyti taikoma ir elektroimpulsinė terapija. Gydymo vaistais nepakanka norint sugrąžinti pacientą į jam įprastą gyvenimą. Dėl ligos prarastiems darbiniams ir bendravimo įgūdžiams atstatyti, taikoma psichosocialinė reabilitacija, pacientas ir šeimos nariai yra mokomi specifinių problemų sprendimo įgūdžių, įtraukiami į savitarpio pagalbos grupes, taikoma psichoterapija.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir poveikis
Sergant šizofrenija svarbu kiek galima daugiau žinoti apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo požymius, laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais, stengtis dirbti, būti užsiėmusiu, tačiau nepervargti, nevengti bendravimo su žmonėmis, kiek įmanoma judėti ir sportuoti. Sergant šiuo sutrikimu svarbu subalansuotai maitintis. Manoma, kad smegenų veiklos tinkamą funkcionavimą skatina žuvies taukuose esančios medžiagos bei B grupės vitaminai.
Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti. Kol nėra žinomos šizofrenijos priežastys, profilaktikos galimybės yra ribotos: genetinis konsultavimas, pastangos mažinti gimdymo traumų tikimybę, mažinti patiriamą stresą rizikos grupėse. Antrinė profilaktika - tai paūmėjimų vengimas.
Sveikas protas | Šizofrenija: diagnozės ir gydymo supratimas
Antinksčių ir skydliaukės revoliucija
Leidykla „Briedis“ pristato dr. Avivos Romm knygą „Antinksčių ir skydliaukės revoliucija“. Šios programos tikslas - pagydyti nuvargintas, pernelyg aktyvias organizmo sistemas, apsaugoti arba net panaikinti daugybę įvairių simptomų, kurie šiais laikais vargina nemažai moterų. Svorio augimas, nuovargis, dėmesio sutelkimo problemos, hormonų pusiausvyros sutrikimai ir autoimuninės ligos.
Gydytojai šiuos simptomus labai dažnai vertina atskirai ir mano, kad jų priežastys - bloga genetinė lemtis, netinkama gyvensena ar valios stoka. Šiuos simptomus besistengiančioms palengvinti pacientėms tenka apsilankyti pas įvairiausius specialistus: endokrinologą - kai vargina skydliaukės sutrikimai, ginekologą - dėl hormonų sutrikimų, vidaus ligų gydytoją - dėl svorio augimo, diabeto ir aukšto kraujospūdžio, reumatologą - dėl sąnarių ligų. Tenka apsilankyti ir pas psichoterapeutą ar psichologą.
Nors šie negalavimai gali pasirodyti nesusiję, dr. Aviva Romm teigia, kad visus juos sieja esminis ryšys, kurį ji vadina Išlikimo atsako ir pervargimo sindromu (SOS) - būkle, kuri atsiranda dėl organizmo sistemų perkrovos. SOS gali išsivystyti dėl vaikystėje patirtų, išlikimo atsaką aktyvinančių traumų arba stresinių situacijų suaugusiojo gyvenime, o šiuos veiksnius papildo neigiamas mūsų valgomo maisto, toksinų aplinkoje, virusinių infekcijų, miego stokos, sutrikusios žarnyno mikrofloros ir net receptinių vaistų poveikis.
Taip pat skaitykite: Darbingumo įtaka NPD
Labiausiai pažeidžiamos antinksčių ir skydliaukės sistemos, kontroliuojančios nuotaiką, hormonų pusiausvyrą, uždegimą, imunitetą, energijos lygį, svorį, valią, gliukozės ir cholesterolio koncentraciją, miegą ir daugybę kitų organizmo funkcijų. Perkrovus šias sistemas, atsiranda simptomų, kurie gali virsti ir ligomis, įskaitant diabetą, hipertenziją, osteoporozę ir širdies ligas. Visų šių ligų priežastys gali glūdėti SOS situacijose.
Knygoje „Antinksčių ir skydliaukės revoliucija“ paaiškintos SOS situacijų priežastys, poveikis organizmui ir ligų sukėlimo mechanizmai. Siūlomas dr. Avivos Romm tyrimais ir klinikine praktika pagrįstas ir dešimtims tūkstančių pacienčių taikytas gydymas be vaistų. Vos per dvi savaites galite numesti svorio, pajusti didesnę energiją, gali pagerėti miegas ir savijauta. Knygoje pateikiami patarimai padės pagerinti medžiagų apykaitą, hormonų pusiausvyrą ir, žinoma, būti stiprios sveikatos.
Streso įtaka
Stresas gali apimti mus dėl įvairių priežasčių ir visi mes į jį reaguojame skirtingai. Jei jūsų gyvenimo stiklinė visuomet pernelyg pilna, nuolatos vargina stresas ir nėra laiko pasirūpinti savimi, reikėtų panagrinėti, kokias klaidingas nuostatas ir asmenines istorijas, stumiančias jus į šias situacijas, jūs pati puoselėjate.
Moterys darbo rinkoje Lietuvoje
Trečiasis šių metų ketvirtis nepateikė staigmenų - vidutinės darbo pajamos nuosekliai augo, daugelis ekonominių sektorių išliko stabilūs. Vis dėlto „Sodros“ atlikta gyventojų darbo pajamų apžvalga parodė, kad nesikeitė ir atotrūkis tarp skirtingas pajamas turinčių gyventojų: moterų ir vyrų, mažųjų ir didžiųjų miestų gyventojų.
Trečiąjį 2023 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus didėjo 11,7 proc. arba 209 eurais ir siekė 1 989 eurus neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus didėjo 119 eurų iki 1 235 eurų, tai yra 10,7 proc. Metinė infliacija rugsėjį siekė 3,7 proc.
Atskiruose sektoriuose darbo pajamos augo skirtingai. Ir toliau ryškiausias pokytis buvo matomas statybos ekonominėje veikloje: čia per metus darbo pajamos padidėjo 18,8 proc. iki 1 483 eurų popieriuje. Palyginti, aukštos pridėtinės vertės ekonominėse veiklose darbo pajamos augo lėčiau, tačiau buvo didesnės nei vidutinės: informacijos ir ryšių veikloje nustatytas 8,7 proc. augimas iki 3 113 eurų ant popieriaus.
Augimas viešajame sektoriuje buvo artimas visos darbo rinkos vidurkiui: 11,6 proc. viešajame valdyme (iki 2 145 eurų popieriuje), 12,3 proc. žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe (2 069 eurų popieriuje).
Darbo rinka išliko stabili - apdraustųjų skaičius, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 10 tūkstančių. Nedarbo išmokos gavėjų skaičius buvo 9,5 tūkst. didesnis nei prieš metus, tačiau nedidėjo taip sparčiai, kaip šių metų pradžioje. Rugsėjį nedarbo išmoką gavo 77,6 tūkst. žmonių.
Tik du ekonominiai sektoriai toliau traukėsi - darbuotojų mažėjo apdirbamojoje gamyboje ir prekyboje.
Pajamų atotrūkis
Pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų toliau mažėjo. Šių metų rugsėjį penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų pajamos siekė 701 eurą neatskaičius mokesčių, o penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų - 4 200 eurų popieriuje.
Kita „Sodros“ stebima sritis - vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumai - keitėsi lėtai. Skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo pajamų į rankas siekė 14 procentų. Vyrai uždirbo vidutiniškai 1 314 eurų, moterys - 1 158 eurus. Didžiausi atlyginimų skirtumai - apie 40 procentų - tarp IT specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, gydytojų specialistų, gydytojų odontologų, ekonomistų.
Žmonės su negalia darbo rinkoje: dirba kas trečias
Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių su negalia: gaunančių netekto darbingumo, invalidumo arba šalpos neįgalumo pensiją. Dirba 44 tūkstančiai iš jų.
Žmonės su negalia dažniausiai renkasi švietimo sritį, žmonių sveikatos priežiūros ar socialinio darbo veiklas, administracinę ir aptarnavimo veiklą. Jie dirba valytojais ir pagalbininkais, verslo ir administravimo specialistais, vairuotojais, pardavėjais.
Dirbančių žmonių su negalia darbo pajamos trečdaliu mažesnės už vidurkį, tačiau šį skirtumą jiems kompensuoja netekto darbingumo pensijos. Trečiąjį ketvirtį visų apdraustųjų vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius buvo 1 985 eurai, o dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų - 1 392 eurai popieriuje. Tačiau dirbantys netekto darbingumo pensijos gavėjai, prie kurių darbo pajamų prisideda ir gaunama netekto darbingumo pensija, vidutiniškai iš viso į rankas gavo 1 368 eurus, kai visų apdraustųjų vidutinės pajamos į rankas siekė 1 233 eurus.
Pajamų atotrūkis tarp regionų nesitraukia
Atotrūkis tarp didmiesčių ir regionų trečiąjį metų ketvirtį nemažėjo: Vilniuje uždirbama 43 proc. daugiau nei regionuose. Rugsėjį vidutinės darbo pajamos Vilniuje siekė 2 291 eurą, o likusiose savivaldybėse - vidutiniškai 1 602 eurus popieriuje. Skirtumas į rankas - 377 eurai.
| Rodiklis | Vilnius | Regionai |
|---|---|---|
| Vidutinės darbo pajamos (popieriuje) | 2 291 € | 1 602 € |
| Skirtumas į rankas | 377 € | |
tags: #maziausias #moteru #darbingumas