Lietuvoje, ilgėjant gyvenimo trukmei ir daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, vis aktualesnis klausimas tampa, kaip užsitikrinti padorią senatvę. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus pensijoms.
Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Ar tokia pinigų suma užtikrins komfortabilią senatvę? Labiau tikėtina, kad ne.
Taigi, jei senatvėje norime gyventi ne ką prasčiau, negu kad gyvenome dirbdami, turėtume pamąstyti apie papildomą pinigų kaupimą.
Pensijų kaupimo sistema
Pensijų kaupimo sistema - tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose.
Pirma pakopa - Sodros pensija
Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją, reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, gausite tik pašalpos pensiją.
Taip pat skaitykite: Sprendimai dėl moterų darbingumo
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės ̶ į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis.
Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą.
Tačiau realybė tokia, kad ir kokią pensiją gausite iš Sodros, ji Jums greičiausiai neužtikrins „sočios“ senatvės.
Antra pakopa - pensijų fondai
Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų.
Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį. Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių pedagogų atlyginimai
Labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo Jūs sumokėsite didesnes įmokas į pensijų fondą. Taip pat svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių.
Nepaisant visų privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis), na o jeigu norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai.
Trečia pakopa - investiciniai fondai
Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės.
III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio.
Gerai pagalvokite, ar verta naudotis šia lengvata, nes neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Paprastam žmogui, kuris dirba ir nelabai domisi investicijomis, kyla natūralus klausimas, kokį pensijų fondą pasirinkti? Iš tiesų pensijų fondai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių investicinių fondų. Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde.
Tuo tarpu, likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos.
Nepamirškite, kad kiekvienam pensijų fondui reikia mokėti mokesčius, todėl, jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle.
Nepamirškite, kad prieš pasirenkant pensijų fondą būtinai reikia susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis.
Išmokos II ir III pakopos pensijų fonduose yra išmokamos skirtingai. Sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos - anuitetą. Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių. Galite pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas Jūsų įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui.
Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustato, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą reikia būti sukaupus, kad būtų išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka.
III pakopos pensijų fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko.
2023 m. valstybės biudžeto numatytos paramos priemonės gyventojams
Štai 12 svarbiausių paramos priemonių gyventojams, numatytų 2023 m. valstybės biudžete:
- Pensijos: Kitąmet vidutinė pensija didės 60 eurų - nuo 482 iki 542 eurų, o vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą - 65 eurais, t. y. 12 proc.: nuo 510 iki 575 eurų.
- Vienišo asmens išmoka: Vienišo asmens išmoka paaugs 3 eurais ir sieks 35 eurus.
- Kompensacijos už elektros kainas: Finansų ministerija kitų metų biudžeto projekte numato kompensuoti dalį elektros kainų kilimo.
- Kompensacijos už dujų kainas: Kompensacijų gali tikėtis ir gyventojai, kurie naudoja dujas namų šildymui ar maisto gamybai.
- Nulinis PVM šildymui: Kitą šildymo sezoną numatoma pratęsti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai.
- Kompensacijos šildymui: Dėl kylančių energetikos išteklių kainų šį sezoną dėl šildymo ir karšto vandens kompensacijų kreipiasi ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
- Vaiko pinigai: Kitąmet vaiko pinigai augs maždaug šešiais eurais iki 85,75 eurų, daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidėtų iki 136,22 euro.
- Bazinė socialinė išmoka: Nuo 2023 m. didėja ir bazinė socialinė išmoka, kuri sudarys 49 eurus.
- Minimali mėnesinė alga: Kitąmet minimali mėnesinė alga (MMA) išaugs nuo dabar esančių 730 iki 840 eurų - vadinasi, 110 eurais „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.
- Neapmokestinamųjų pajamų dydis: Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) - iki 625 eurų.
- Biudžetininkų atlyginimai: Kitąmet 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų.
- Pedagogų ir medikų atlyginimai: Nuo 2023 m. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 proc. Medikų ir rezidentų algoms pakelti kitų metų biudžete numatyta 101,5 mln. eurų.
Kaupimo II pensijų pakopos fonduose pokyčiai nuo 2026 m.
Nuo 2026 m. pradžios įsigalioja kaupimo II pensijų pakopos fonduose pakeitimai. Jie numato lankstesnę kaupimo tvarką ir atveria naujų galimybių. Taip pat išlieka pagrindiniai kaupimo II pensijų pakopoje pranašumai.
II pensijų pakopos privalumai, kurie išlieka:
- 3 % dydžio įmoka nuo kaupiančiojo atlyginimo su galimybe įmokėti daugiau;
- 1,5 % dydžio valstybės įmoka nuo ankstesnių metų vidutinio šalies atlyginimo (2025 m. - 30,33 euro/mėn.)
- Mokant papildomas įmokas kasmet galima susigrąžinti iki 300 eurų (GPM lengvata);
- II pensijų pakopos fonde sukauptos lėšos yra paveldimos.
Naujovės, kurios suteikia daugiau lankstumo:
- Nelieka automatinio įtraukimo, todėl dalyvavimas tampa savanoriškas;
- Įmokų sustabdymas 1 metų laikotarpiui su galimybe jį neribotai pratęsti;
- Galimybė 1 kartą per visą kaupimo laikotarpį atsiimti iki 25 % lėšų neviršijant paties įmokėtos sumos;
- Lankstesnė išmokų tvarka sulaukus pensinio amžiaus.
Savanoriško kaupimo principas
Iki šiol galiojęs automatinis įtraukimas į II pakopos pensijų sistemą kas trejus metus nuo 2026 m. pradžios bus panaikintas. Vietoje to bus taikomas nuolatinis kvietimo principas: kiekvienas potencialus II pakopos pensijų dalyvis bus informuojamas apie galimybę savanoriškai kaupti pensijai, bet sprendimą galiausiai priims pats. Taip siekiama suteikti didesnę apsisprendimo laisvę.
Vienkartinis dalies lėšų atsiėmimas
Nuo 2026 m. pradžios atsiras galimybė atsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas prieš sulaukiant pensinio amžiaus. Šiuo atveju galios 2 pagrindiniai scenarijai:
- Iki 25 % sukauptų lėšų: Galima atsiimti vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį visiems dalyviams. Suma negali viršyti paties dalyvio įmokėtų įmokų, o atsiimamai daliai valstybė taikys 3 proc. atskaitymą.
- 100 % sukauptų lėšų: Galima atsiimti likus mažiau nei 5 m. iki pensinio amžiaus ir sukaupus mažiau nei pusę privalomo anuiteto sumos. Tikslų privalomo anuiteto dydį nustato „Sodra“.
Be to, visas lėšas bus galima atsiimti tais atvejais, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatoma sunki liga pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą ligų sąrašą ar paskiriama paliatyvi pagalba. Šiais atvejais lėšas iš II pakopos pensijų fondo bus galima atsiimti be papildomų mokesčių.
Lankstesnės išmokos sulaukus pensijos
Nuo 2026 m. pradžios įsigaliojantys pakeitimai taip pat numato lankstesnę tvarką dėl išmokų sulaukus pensinio amžiaus. Ji aktuali tais atvejais, kai pensijų fonde sukaupiamos mažesnės sumos.
Nuo kitų metų privalomo anuiteto minimali riba sudarys 10 proc., o maksimali riba - 50 proc. ankstesnių metų I ketv. vidutinės senatvės pensijos šalyje. Nesiekiančiai minimalios ribos ir maksimalią anuiteto ribą viršijančiai sumai bus galima pasirinkti pageidaujamą išmokų formą (vienkartinė išmoka, periodinės išmokos ar anuitetas).
Be to, net ir pensinio amžiaus sulaukę dalyviai galės atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų iš karto, jei tokia galimybe nepasinaudojo anksčiau. Ši išmoka nebus apmokestinta.
Kaupimo II pensijų pakopoje aktualumas
Siekiant finansiškai aprūpintos senatvės, daugeliui dirbančiųjų išlieka aktualu toliau tam ruoštis papildomai ir išnaudoti II pakopos pensijų sistemos pranašumus. Pagrindinės kaupimo sąlygos, kurios yra skirtos užtikrinti rezultatus per ilgą laikotarpį, lieka galioti.
Pasitraukimas iš kaupimo II pensijų pakopoje
Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. kaupiantiesiems bus sudaryta galimybė visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos sistemos. Tokiu atveju bus galima atgauti dalį savo sukauptos sumos:
- Galėsite susigrąžinti savo sumokėtas įmokas bei investicinį prieaugį;
- Įmokos iš valstybės biudžeto ir „Sodros“ bus paverstos „Sodros“ pensijų apskaitos vienetais.
Pasitikrinti savo įmokėtas įmokas bei iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto gautas lėšas galima savo „Sodros“ paskyroje.
Saugokitės sukčių ir išlikite budrūs
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti greičiau atgauti sukauptus pinigus, žadėti sugrąžinti didesnę sumą ar sutvarkyti visą procesą už jus. Norėdami išvilioti pinigus, sukčiai gali siųsti e. laiškus, žinutes, skambinti telefonu ar užkalbinti gatvėje.
Pensijų reforma: kas keisis?
Šiemet du asmenys gali gauti tokią pačią pensiją - pvz., po 300 eurų. Tačiau kitąmet, jei bus įgyvendinta SADM siūloma reforma, vienam ši pensija paaugs net iki 446 eurų, o kitam - vos iki 323 eurų.
Labiau pensija augs tiems, kurie dirbo itin trumpai, bet galbūt uždirbo daugiau, o mažiausiai keisis pensija tiems, kurie ilgą laiką dirbo už nedidelį atlyginimą.
Pavyzdžiui:
- Asmuo dirbo tik 15 metų, bet gavo atlygį, siekiantį daugiau 3 vidutinius mėnesinius atlyginimus (VDU).
- Pensija beveik nesikeistų tam, kuris net 36 metus dirbo už pusę vidurkio siekiantį atlyginimą (šiuo metu - apie 676 eurai popieriuje).
Pats minimaliausias kriterijus gauti senatvės pensijai - 15 metų dirbti už minimalų atlyginimą. Šiemet toks asmuo gautų 122,6 eurų pensiją, o kitąmet, jei liktų esama tvarka, jis gautų 130,8 Eur, bet jei būtų įgyvendinta reforma - jau 247,3 eurus. Pensijos pokytis kone dvigubas -116 eurų.
Tie žmonės, kurie už minimumą dirbo itin ilgai, pvz., 50 metų, gali tikėtis, kad pensija dėl reformos pasikeis 4 eurais. Tiesa, jie dabar gauna didesnę pensiją - 409 eurus, daugiausia dėl didesnio stažo.
Tik mokėję išskirtinai dideles įmokas ilgo stažo savininkai gali tikėtis kelių dešimčių eurų prie pensijos - maksimaliai prisidėtų 44 eurai, jei uždarbis siekė ar viršijo 5 vidutinius mėnesinius atlyginimus per mėnesį.
„Sodros“ mokamą pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji pensijos dalis.
Pensijos dydį lemia per visą karjerą sukauptas stažas, įgytų apskaitos vienetų, arba taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kai išeinama į pensiją.
Bendroji pensijos dalis priklauso nuo įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
1 taškas įgyjamas, jei per metus sumokama tiek pensijų įmokų, kiek jų apskaičiuojama nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Anksčiau Vyriausybėje ministrė Monika Navickienė pristatė du esminius siūlomus pokyčius: suvienodinti bazinę pensijos dalį visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie turi sukaupę būtinąjį stažą, o taip pat „Sodros“ rezervus nukreipti į individualios pensijos dalies didinimą - artimiausiais metais pensijas indeksuoti sparčiau, nei dabar numatyta įstatyme.
Ji aiškino, kad visiems būtinojo stažo neturintiems asmenims suvienodinta bendroji pensijos dalis vestų prie didesnio universalumo ir socialinio teisingumo. Tuo metu individualioji dalis „įgis vis daugiau svorio, tuo būdu stiprindama įmokų ir išmokų tarpusavio ryšį“.
„Didžiausią poveikį matytume mažiausioms pensijoms ir daugiau įmokų mokėjusiems asmenims. (…) Šio modelio pagalba ženkliai sumažėtų pagyvenusių žmonių skurdas. Jau 2022 m. numatoma įtaka - 24,5 proc. rodiklis, nes be siūlomų priemonių rodiklis būtų 29 proc.“, - tikino ministrė.
Kaip pertvarkos naudą M. Navickienė įvardijo ir tai, kad nebereikėtų mokėti priemokų mažų pensijų gavėjams.
tags: #maziausias #atlyginimas #gauti #maksimalia #pensija