Vladas Bagdonas - žymus Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius, dainininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Jo talentas ir atsidavimas menui paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje.
Ankstyvasis Gyvenimas Ir Studijos
Vladas Bagdonas gimė 1949 m. sausio 16 d. Jo tėvai kilę iš Mačionių. 1956-1966 m. mokėsi Vilniaus 21-oje vidurinėje mokykloje. 1966-1970 m. studijavo LTSR konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Pasak V. Bagdono, vaikystėje vieninteliu rimtu hobiu jis laikė žvejybą, kuri padėjo ne tik likti užsiėmusiam, bet džiugindavo ir namiškius. Paskutinėje klasėje bendraklasė pakvietė jį į gimtadienį. Po mokyklos didžiausia Vlado bėda tampa nenoras tarnauti sovietų kariuomenėje. Už viską labiau jis norėtų dainuoti operoje, kaip Virgilijus Noreika, bet nedrįsta.
„Mane į konservatorija priėmė su viena sąlyga: kad išmokčiau šnekėti lietuviškai, nes visos mano balsės buvo ilgos, priebalsiai netaisyklingi.
Karjera Teatre
1970-1993 m. V. Bagdonas dirbo Jaunimo teatre. „Buvo toks įspūdis, negalėjau patikėti, kad artistai taip gali vaidinti ir man atrodė, kad tai yra mano svajonių teatras. Toks jis ir buvo.
Taip pat skaitykite: Bagdono (2001) įžvalgos apie socialinį darbą
1972 m. debiutavo kine epizodiniu vokiečių riterio vaidmeniu M. Giedrio filme „Herkus Mantas“ .
1982 m. Eimunto Nekrošiaus „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatyme jis įkūnijo Merkucijų. Aktorius įsitikinęs, kad prabėgus net ir kone trims dešimtmečiams nuo tada, kai kompozitorius Kęstutis Antanėlis pagal Sigito Gedos libretą sukūrė roko operą, jos aktualumas ir įtaigumas niekur nedingo.
Prisijungti prie roko operos komandos žinomą aktorių pakvietė „Meilė ir mirtis Veronoje“ režisierius R.Cicėnas, kuris ne kartą pabrėžė, kad jo roko operos pastatyme susitiks kelios ryškių kūrėjų kartos. V.Bagdonas neslepia, kad smalsumas buvo viena paskatų prisijungti prie žinomų vardų gausios komandos. „Roko operoje pasirodys daug jaunų, man tik televizoriaus ekrane matytų veidų. Norisi juos geriau pažinti. Pažiūrėti, kaip jie veikia, ką jauniems atlikėjams reiškia muzika ir tekstai, kuriais mes aname amžiuje taip gėrėjomės“, - sako V.Bagdonas.
Aktorius pasakojo, kad grįžus į Lietuvą iškart sugedo jo televizorius, todėl naujienas seka interneto ir radijo pagalba. Be to, džiaugiasi, kad šiais laikais turint kompiuterį tikrai nėra kliūčių įdėmiai stebėti, kas vyksta pasaulyje. Kalbėdamas apie dabartines savo dienas, aktorius sakė, kad kartas nuo karto stengiasi išeiti į lauką, dėvėdamas apsauginę kaukę.
„Nežinia, dėl kokių priežasčių pernai prisipirkau pakelį medžiaginių kaukių, - nusijuokdamas prisipažino pašnekovas. - Jos turbūt nėra labai veiksmingos, bet vis tiek užsidedu ir išeinu į lauką“.
Taip pat skaitykite: Poreikis ir kokybė: senelių globos namai
Žymiausi Vaidmenys Teatre
- 1982 - Merkucijus. S. Geda, K. Antanėlis „Meilė ir mirtis Veronoje“
- 1986 - Serebriakovas. A. Čechovas „Dėdė Vania“
- 1996 - Lorencas. S. Geda, K. Antanėlis „Meilė ir mirtis Veronoje“
- 1997 - Tėvo šmėkla. V. Šekspyras „Hamletas“
- 1999 - Aleksis Zorba. J. Kander „Graikas Zorba“
- 2000 - Otelas. V. Šekspyras „Otelas“
- 2006 - J. V. Gėtė „Faustas“
Vaidmenys Kino Ir Televizijos Filmuose
V. Bagdonas sukūrė įsimintinus vaidmenis įvairiuose kino ir televizijos filmuose:
- 1974 - vairuotojas („Sadūto tūto“)
- 1976 - Antanėlis („Virto ąžuolai“)
- 1977 - muzikantas („Riešutų duona“)
- 1981 - reporteris („Amerikoniškoji tragedija“)
- 1985 - Rubežas („Eik ir žiūrėk“)
- 2002 - daktaras („Kvailių namai“)
- 2012 - Viačeslavas Petrovas („Dirigentas“)
2012 m. pelnė Šanchajaus kino festivalio prizą už geriausią vyro vaidmenį filme „Dirigentas“.
Pedagoginė Veikla
1989-1994 m. V. Bagdonas buvo radijo laidos „Mažoji studija“ skaitovas ir vedėjas. 1993-1997 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyr. asistentas, 1997-2009 m. Vaidybos ir režisūros katedros vedėjas, nuo 2003 m. profesorius.
Paklaustas apie tai, ar ateityje dar planuoja užsiimti kūrybine veikla, galbūt perduodant savo ilgametę teatro ir kino patirtį jauniems talentams, vyras tvirtino, kad mokytojo rolę jau yra išbandęs ir turėjo progų suprasti, kad tai - ne jam.
„Mokyti aš nemoku, kiek pats supratau iš savo mokymo patirties. Galbūt kada nors kokia gitara dar pabrazdinsiu vieną kitą dainelę, tačiau neketinu užsiimti didesne kūrybine veikla“, - teigė V. Bagdonas.
Taip pat skaitykite: A. Bagdonas ir socialinis darbas (2001 m.)
Asmeninis Gyvenimas
Šeštadienį Vilniaus santuokų rūmuose V. Bagdonas ir baltarusių teatro kritikė Jelena Liopo (62) vienas kitam ištarė amžinąjį „taip“. Siaučiant koronaviruso pandemijai sutuoktiniai nepamiršo saugumo ir vestuvių dieną pasipuošė margaspalvėmis veido kaukėmis. Be to, į šventę jiedu atvyko be didelio svečių būrio - to karantino metu reikalauja santuokų rūmai.
Pora jau kuris laikas siejo savo gyvenimą drauge, o jų draugystė tęsiasi 15 metų. Kaip tikino pats V. Bagdonas, Jelena į jo gyvenimą atkeliavo pačiu sunkiausiu metu.
Iš pirmosios santuokos su buvusia žmona Dalia aktorius turi dukrą. Antrą kartą menininkas vedė rašytoją Rūtą Vanagaitę, su kuria susilaukė sūnaus.
2020 metais Vladas Bagdonas susituokė su baltarusių teatro kritike Jelena Liopo. Tai - trečioji vyro santuoka. Pora bendrauja jau 15 metų.
J.Liopo pilietybė 2023-aisiais vos nesudrumstė jųdviejų santuokos. Praėjusių metu gruodžio pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Baltarusijos pilietė J.Liopo mėnesio pradžioje išvyko iš Lietuvos į tėvynę, nes baigėsi jos laikino leidimo gyventi šalyje galiojimas, o Migracijos departamentas dar nepriėmė sprendimo dėl naujo leidimo. 2024 sausio mėnesį, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė pranešė, kad V.Bagdono žmonai pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje.
Kiek anksčiau V. Bagdonas yra prisipažinęs, kad gyvenime jis yra priklausomas nuo moterų ir nuo juodojo šokolado. „Nuo moterų nesigydysiu, jos organizuodavo mano gyvenimą ir dabar organizuoja“, - yra sakęs legendinis menininkas.
Apdovanojimai Ir Įvertinimai
V. Bagdonas yra pelnęs daugybę apdovanojimų ir įvertinimų už savo indėlį į kultūrą ir meną:
- 1983 m. - LTSR nusipelniusio artisto vardas.
- 2000 m. - Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija.
- 2002 m. - DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas.
- 2006 m. - Konstantino Stanislavskio premija (Rusija).
- 2012 m. - Šanchajaus kino festivalio prizas už geriausią vyro vaidmenį filme „Dirigentas“.
- 2019 m. - „Auksinis scenos kryžius“ už nuopelnus teatro metui.
Lietuvos kino ir teatro pasaulyje nusipelniusį aktorių 75-ojo jubiliejaus proga pasveikino ir aukščiausias šalyje pareigas užimantys žmonės. Vienas iš jų - šalies prezidentas Gitanas Nausėda, kuris dėkojo V.Bagdonui už už ilgą ir prasmingą pedagoginį darbą, o gimimo dienos proga palinkėjo sveikatos, kūrybinio įkvėpimo ir stiprybės. Aktoriaus jubiliejaus nepraleido ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Sveikinime ji sakė be V.Bagdono neįsivaizduojanti Lietuvos teatro ir kino pasaulio. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato pasveikinti nepamiršo ir kultūros ministras Simonas Kairys.
Šiemet pokyčiai aktorių užklupo ne tik asmeniniame gyvenime. Po 50 metų trukusios karjeros garsus vyras scenai ištarė „sudie“. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dar neseniai Delfi pasakojo, kad šis sprendimas tvirtas, tačiau kalbėdamas apie jausmus, kurie pastaruoju metu užklumpa, jis paminėjo koronavirusą.
„Kaip galima jaustis koronaviruso metu. Šiaip taigi vis tiek niekas dėl to nieko nedaro, kaip aš suprantu...“, - atsiduso V. Bagdonas ir teigė, kad iki galo nėra aiškios detalės apie pasaulį supančiojusią pandemiją. Jis sakė, kad, kaip ir visi, šiuo metu akylai stebi visas su koronavirusu susijusias naujienas ir neslepia nerimo.
Aktorius atskleidė, kad būtent ši nenuspėjama ir silpnesniems senjorams ypatingą pavojų kelianti liga buvo pagrindinė jo atsisveikinimo su Rusijos teatrais priežastis.
„Aš bėgau iš Rusijos nuo koronaviruso. Ten sužinojau, kad yra tokia problema, nusipirkau bilietą ir išskridau iš Sankt Peterburgo. Pasakiau „sudie“ „Baltijskij dom“ teatrui - jie viską suprato. Ir taip pat pasakiau „sudie“ „Mossovet“ teatrui. Jie irgi viską suprato. Viskas pasirodė logiška. Man atrodo, pašaliečių ten jau nebereikia. Nei viename, nei kitame teatre. Ir apskritai jokiuose Rusijos teatruose“, - teigė Konstantino Stanislavskio premija už indėlį plėtojant pasaulio teatro meną Rusijoje įvertintas vyras.
71-erių metų V. Bagdonas trumpai perbėgo per visą savo karjerą, išryškindamas esminius vaidmenis. „Patys šviesiausi mano darbai buvo susiję su Eimunto Nekrošiaus kūryba. Tai turbūt stipriausi ir sėkmingiausi mano kūrybiniai, jei taip galima pasakyti, laimėjimai. Bet iki to laiko aš jau nemažai buvau nuveikęs Valstybiniame jaunimo teatre. Daug nuveikta darbų, kuriais dabar galiu didžiuotis. Turiu omenyje Daukantą, Pirosmanį, „Dėdei Vaniai“ sukurtą vaidmenį. Tai buvo išties gražūs ir geri darbai“, - džiugia nata prisiminė jis.
Apie aktorių yra parašyta knyga „Jausmų repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu“ (aut.
Vlado Bagdono apdovanojimai
| Metai | Apdovanojimas |
|---|---|
| 1983 | LTSR nusipelniusio artisto vardas |
| 2000 | Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija |
| 2002 | DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas |
| 2006 | Konstantino Stanislavskio premija (Rusija) |
| 2012 | Šanchajaus kino festivalio prizas už geriausią vyro vaidmenį |
| 2019 | Auksinis scenos kryžius |
tags: #vladas #bagdonas #pensininko #daina