Šiuo metu Lietuvoje apie 1300 vyresnių žmonių laukia eilėje į senelių globos namus. Siekiant išsiaiškinti, kaip bendruomeniškumo požymiai reiškiasi dirbant su pagyvenusiais žmonėmis socialinės globos įstaigoje, nagrinėjamas socialinių paslaugų gerinimas tiriant bendruomeniškumo požymius. Pagal jų raišką atsiskleidžia socialinio darbo reikalingumas, įtakojantis žmonių gyvenimo kokybę. Taigi, bendruomeniškumo požymių analize socialinės globos įstaigoje siekiama paslaugų kokybės gerinimo.
Senelių Globos Namų Poreikis ir Plėtra
Socialinių paslaugų priežiūros departamento (SPPD) Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas V. Bagdonas sako, kad mūsų šaliai vienareikšmiškai reikia daugiau senelių globos namų. Didelis laukiančiųjų eilėje skaičius rodo tą poreikį. SPPD atstovas teigia, kad verslas yra susidomėjęs senelių globos namų steigimu. Privatus sektorius greitai susiorientavo ir, pajutęs poreikį, pradėjo steigti tokias įstaigas.
Senelių globos įstaigų yra virš 200-tų. Daugiau kaip 40 proc. visų tų įstaigų sudaro privataus sektoriaus steigtos įstaigos. Privatininkas yra daug lankstesnis, jis greičiau sureaguoja į konkrečius poreikius ir taip pat yra daug labiau inovatyvesnis.
Kokybės Klausimai ir Konkurencija
VDU SMF Socialinio darbo katedros vedėja R. Naujanienė teigia, kad šiuo metu seneliams reikia daugiau orią senatvę užtikrinančių paslaugų. Naujų globos namų atsiradimas leidžia sumažinti tas eiles, tačiau lieka klausimas: kokia kokybė yra teikiamų paslaugų? Čia svarbus yra ir bendradarbiavimas su sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministerijų specialistais.
Didesnis įstaigų kiekis ir konkurencija tarp jų padėtų kelti bendrą socialinių paslaugų kokybę Lietuvoje. Daugėjant ir privačių, ir savivaldybių kuriamų globos įstaigų Lietuvoje, labai svarbu kokybės kontrolė. Rasos Naujanienės teigimu, daugėjant ir privačių, ir savivaldybių kuriamų globos įstaigų Lietuvoje, labai svarbu kokybės kontrolė. Ko tikrai reikia, tai priežiūros institucijų. Bet kada tik paslauga nuperkama, ji turi būti stebima ir kontroliuojama.
Taip pat skaitykite: Bagdono (2001) įžvalgos apie socialinį darbą
SPPD atstovas Vykintas Bagdonas skatina žmones domėtis, kas jiems priklauso. Norėtųsi paskatinti žmones, kad jie netylėtų (susidūrę su prasta priežiūra), kad žinotų, kokias paslaugas jie turi gauti. Pašnekovas rekomenduoja ieškant įstaigos savo artimajam ar sau, ją apžiūrėti, susidaryti įspūdį apie darbuotojų kompetenciją. Apskritai visų paslaugų senjorams Lietuvoje reikia daugiau. Lietuvoje yra daugiau kaip pusė milijono vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. 10 proc., o tai yra apie 50 tūkst. gyventojų, yra potencialūs vienokios ar kitokios paslaugos gavėjai.
Bendruomeniškumas Socialinės Globos Įstaigose
Bendruomeniškumo raiška ypatingai svarbi socialinės globos įstaigose. Socialinės globos įstaigų paskirtis yra tenkinti savarankiškai savimi pasirūpinti nesugebančių žmonių gyvybinius poreikius ir spręsti iškylančias socialines problemas, organizuojant reikalingų paslaugų teikimą ir užtikrinant įstaigų gyventojams nuolatinę priežiūrą ir saugią aplinką. Socialinio darbo paslaugas teikia socialiniai darbuotojai. Socialinio darbo paslaugos tenkina globotinių socialinius ir emocinius poreikius. Taip pat padeda gyventojams prisitaikyti prie ligos, negalios bei gydymo sukelto poveikio, priprasti prie naujos aplinkos, atkurti ir pagerinti socialinio funkcionavimo galimybes. Socialinės globos įstaigoje socialiniai darbuotojai yra savotiški bendruomeninio ugdymo proceso organizatoriai bei vadybininkai. Siekiant gerinti socialinės globos įstaigų paslaugų kokybe reikalingos tiek pačių gyventojų, tiek socialinių darbuotojų pastangos. Didelę reikšmę bendruomeniškumo raiškai turi asmens charakterio savybės, mentalitetas, sugebėjimas prisitaikyti prie naujos aplinkos. Pagrindinis vaidmuo, vykdant socialinės globos namų gyventojų sėkminga adaptaciją, tenka socialiniam darbuotojui.
Bendruomenė yra labai svarbus visuomenės gyvenimo kokybės socialinis junginys, užtikrinantis daugelio socialinių funkcijų racionalų panaudojimą, gerinant socialinę-psichologinę žmogaus gyvenseną, ji skatina socializacijos procesą. Bendruomeniškumas laikomas ypatinga vertybe, nusakanti socialinės organizacijos kokybę. Bendruomeniškumas žmonių grupėje pasireiškia kaip tam tikras bendrų pastangų ir išteklių suvienijimas. Socialinio darbo tikslas yra sukurti naudingą individų ir visuomenės tarpusavio sąveiką, siekiant pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimą. Bendruomenė gali būti kaip terpė, priemonė, siekiant sudaryti galimybes, kad visi individai galėtų kuo geriau realizuoti savo potencialą ir troškimus. Socialinio darbuotojo dėmesio centre - žmogaus ir aplinkos tarpusavio sąveika.
Išanalizavus bendruomenės sąvokos apibrėžimą, matome, kad ją sunku apibrėžti, šia sąvoka nusakoma labai daug jungčių (laiko, teritorijos, pomėgių, interesų ir t.t), tačiau svarbiausias bendruomenės elementas yra žmonės, turintys tą patį interesą. Žmogus yra didžiausia vertybė bendruomenės darbe. Taigi svarbiausia bendruomenės sudedamoji dalis yra žmonių tarpusavio santykiai, priklausymo grupei ir įsipareigojimo jai mastai.
Bendruomenės kuriama aplinka ypač svarbi pagyvenusiems ir senyvo amžiaus žmonėms gyvenantiems socialinės globos namuose, nes kaip teigia M. Urmonienė (2004), bene reikšmingiausias bendruomenės privalumas yra tai, kad bendruomenėje žmogus pilniau išgyvena gyvenimo vertę, prasmę, daug dažniau jaučiasi reikalingas, vienintelis, nepakartojamas.
Taip pat skaitykite: A. Bagdonas ir socialinis darbas (2001 m.)
Apie artimojo priežiūrą globos namuose senatvėje svarsto net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, tačiau kas penktas bent kol kas nemano, kad jiems tinkami globos namai Lietuvoje apskritai egzistuoja. Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.
VDU Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R. Naujanienė.
Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Senjorams irgi norisi į kavinę, grožio saloną, bažnyčią ar parduotuvę“, - sakė VDU mokslininkė.
Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Nors paprastai globos namus steigia išsilavinę žmonės, pradėję skaičiuoti, neretai laikosi tik minimalių reikalavimų, nors niekas nedraudžia daryti daugiau.
Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Vienviečiai kambariai ar šeimyniniai numeriai - ateities siekiamybė. Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę.
Taip pat skaitykite: Apie Vladą Bagdoną
Kalbant apie orią senatvę globos namuose, visų pirma, būtina keisti požiūrį į globos namus ir jų gyventojus. Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Ieškant tokių globos namų verta remtis rekomendacijomis, atsiliepimais.
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas pabrėžė, jog, kalbant apie šiuolaikiškus globos namus, svarbios tampa ne tik buities sąlygos: tvarkingos patalpos ir aplinka, patogūs, gyventojams pritaikyti kambariai su funkcinėmis lovomis, specialiais čiužiniais, mažai ar sunkiai judantiems gyventojams, įrengtais pagalbos iškvietimo mygtukais ar baldais, pritaikytais sunkiai judantiems žmonėms. Jei globos namuose žmonės visos dienos neleidžia sėdėdami ant sofos ir žiūrėdami televizorių, jie, remiantis šiandienos standartais, jau galėtų būti laikomi šiuolaikiškais.
V. Bagdonas taip pat sutinka: apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui. Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje.
Skaičiuojama, kad praėjusiais metais Lietuvoje veikė 147 senyvo amžiaus žmonių globos įstaigos. Nepaisant palyginus nemažo jų skaičiaus, iki pat šiol fiksuojamos į globos namus norinčių patekti senjorų eilės. Štai dar šių metų vasario mėn. eilėje laukė beveik 500 senjorų. Negana to, Delfi kalbinti pašnekovai sutinka, jog ateityje senjorų globos namų poreikis tik didės. Tačiau štai čia ir išryškėja didžioji problema - viena vertus, iniciatyvos galėtų imtis verslai, kurie steigtų privačius globos namus, kita vertus, juos atgraso nepatraukli ir gerokai pasenusi valstybės reguliavimo sistema. Šįkart Delfi domisi, dėl kokių priežasčių šalies globos namuose neužtenka vietų, kaip verslas galėtų išspręsti šią problemą ir kokių pokyčių turėtų imtis valstybė. Situaciją komentuoja Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas.
Apibendrinant, galima teigti, jog Lietuvoje trūksta ne tik vietų senelių globos namuose, bet ir kokybiškų paslaugų, atitinkančių šiuolaikinius poreikius. Svarbu skatinti privačių iniciatyvų plėtrą, užtikrinti kokybės kontrolę ir atsižvelgti į pačių gyventojų lūkesčius. Bendruomeniškumas ir socialinių darbuotojų vaidmuo yra esminiai kuriant orią ir pilnavertę senatvę globos namuose.
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Eilės | Apie 1300 žmonių laukia vietos |
| Privatus sektorius | Aktyviai dalyvauja steigiant naujus globos namus |
| Kokybė | Svarbu užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir priežiūrą |
| Bendruomeniškumas | Esminis kuriant orią senatvę |
| Socialiniai darbuotojai | Organizuoja bendruomeninį ugdymą ir adaptaciją |
Siurprizai Jonavos senelių globos namuose
tags: #bagdonas #pagyvenusiu #zmoniu #slauga