Marihuana, dažnai vadinama "žole", "dūmais" ar "Mere Džein", yra džiovintų Cannabis sativa gėlių rinkinys. Ji paprastai vartojama kaip atpalaiduojanti ir gydomoji medžiaga.
Augalo stiebai gali būti naudojami tekstilės pramonėje pluoštinėms kanapėms gaminti, o iš sėklų gaminamas kanapių aliejus.
Ypatingas marihuanos poveikis
Šiuose augaluose yra biologiškai aktyvių cheminių medžiagų, kurios daro įtaką elgesiui. Pagrindinė psichoaktyvioji cheminė medžiaga marihuanoje yra delta-9-tetrahidrokanabinolis (THC), kurio galima rasti dervoje, susidarančioje iš daugiausia moteriškų kanapių augalų lapų ir pumpurų. Be to, joje yra daugiau kaip 100 chemiškai su THC susijusių junginių, vadinamųjų kanabinoidų.
Kai kurie smegenyse esantys receptoriai prisijungia prie THC ir sukelia grandininę apsvaigimo, atsipalaidavimo ir malonumo reakciją. Didžiausias THC lygis pasiekiamas maždaug per 30 minučių, tačiau jo poveikis gali išnykti per 1-3 valandas. Prireiks daugelio valandų, kad visiškai apsvaigtumėte.
Kaip marihuana veikia kūną ir protą?
Viskas vyksta rūkymo proceso metu. Iš plaučių medžiagos patenka į kraują, o tada į smegenis. Veikia konkrečias smegenų ląsteles, kurios paprastai reaguoja į natūralias chemines medžiagas, savo sudėtimi panašias į THC. THC išskiria cheminę medžiagą, vadinamą dopaminu, dėl kurios jaučiamės euforiški ir atsipalaidavę. Pasaulį pradedame suvokti kaip patrauklesnį, pavyzdžiui, ryškesnes spalvas, prarandame laiko pojūtį.
Taip pat skaitykite: Reklama ir psichika: ryšys
Vartojant marihuanos ekstraktą, galima organizmą aprūpinti didžiuliais THC kiekiais, o kartais eksperimentatoriams tenka kviesti greitąją pagalbą.
"Reuters"/"Scanpix" nuotr./Medicininė marihuana JAV
Tačiau yra ir kita, per laiką pastebima marihuanos vartojimo pusė - gali atsirasti dėmesio koncentracijos ir atminties problemų, haliucinacijos, iliuzijos ir paranoja. Reguliarus didelio stiprumo kanapių vartojimas taip pat kelia psichozės riziką.
Ar marihuana kenkia smegenims? - Anees Bahji
Marihuana žudo smegenų ląsteles
Marihuana turi galią žudyti smegenų ląsteles. Smegenų ląstelių, kurios žūsta, kiekis priklauso nuo asmens amžiaus ir suvartoto marihuanos kiekio. Žmonės, pradėję vartoti marihuaną jauname amžiuje, vidutiniame amžiuje praranda nuo 6 iki 8 balų intelekto koeficiento. Įdomu tai, kad net nustojus vartoti marihuaną po paauglystės neatgaunami IQ taškai.
Taip pat skaitykite: Kaip Gydyti Kulno Ataugą?
Rūkant marihuaną susidarantys dūmai dirgina plaučius, tad daug rūkantys žmonės gali turėti tokių pat plaučių problemų kaip ir intensyviai rūkantys žmonės. Be to, marihuana didina širdies ritmą ir gali prisidėti prie širdies priepuolio žmonėms, turintiems širdies problemų. Ji taip pat neigiamai veikia vaiko vystymąsi tiek vaisiaus gyvenimo metu, tiek po gimimo, jei motina vartoja narkotikus nėštumo metu. Perteklius taip pat gali sukelti stiprų pykinimą ir vėmimą. Reguliarus marihuanos vartojimas gali sukelti hiperemezės kanabinoidų sindromą, t. y. stipraus vėmimo ciklus.
Sintetinis pakaitalas
Be natūralios marihuanos, turime ir sintetinės marihuanos, vadinamos netikra žole. Vienas pagrindinių dirbtinės ir natūralios marihuanos skirtumų yra tas, kad pirmojoje yra tik pėdsakai THC.
Medicininė marihuana sukelia raumenų atsipalaidavimą, taip pat vartojama sergant Parkinsono liga, glaukoma (mažina akies obuolių spaudimą), su ŽIV susijusiu išsekimo sindromu, dirgliosios žarnos sindromu ir Krono liga.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyko Kanapių kultūros diena
Net jei mes nejaučiame marihuanos poveikio, mūsų organizme kanabinoidų pavidalu ji yra plieninė. Marihuanos likučių galima aptikti seilėse, plaukuose, naguose, kraujyje ir šlapime. Ar jie išlieka visam laikui? Ne, bet reikia laiko, kad organizmas išsivalytų. Šlapime jų gali būti net keturias savaites po vartojimo, kraujyje - apie septynias dienas. Naujausi tyrimai tai patvirtina. Ilgas poveikis sukelia priklausomybę.
Taip pat skaitykite: Socialinės laidos ir nuomonės formavimas
Kai kurie žmonės, nustoję vartoti narkotikus, patiria abstinencijos simptomus: niūrumą, nemigą, sumažėjusį apetitą ir nerimą.
Narkotikų vartojimas Lietuvoje
Nors atvirai apie narkotinių medžiagų vartojimą Lietuvoje niekas garsiai nekalba, įvairūs tyrimai rodo nerimą keliančią tendenciją - psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodikliai ir toliau auga. Populiariausia ir plačiausiai prieinama narkotine medžiaga Lietuvoje išlieka kanapės, kurias gyventojai pradeda vartoti jauname amžiuje.
2021 metais bent kartą gyvenime vartoję bet kokių narkotinių medžiagų nurodė 14,1 proc. gyventojų (21,2 proc. vyrų ir 7 proc. moterų). Tyrimo duomenimis, 13,7 proc. apklaustųjų nurodė bent kartą gyvenime vartoję kanapes, 4,3 proc. - per paskutinius metus, o 1,5 proc. - per paskutinį mėnesį. Tyrime nurodoma, kad vidutinis įvairių narkotikų vartojimo pradžios amžius Lietuvoje svyruoja nuo 19 iki 22 metų. Kanapes pradedama vartoti vidutiniškai 19 metų amžiaus.
Narkotikų vartojimo augimas - ne tik Lietuvoje stebima tendencija. Skaičiuojama, kad vidutiniškai ES bent kartą gyvenime narkotikų bandė 29 proc. žmonių.
Europoje duomenys apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei sulaikymą yra surenkami iš atskirų šalių ir apibendrinami kasmet. Paskutinės apžvalgos rodo, kad nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas ir vartojimas tebėra didelis visoje Europos Sąjungoje, nors tarp šalių esama didelių skirtumų.
Nerimą kelia „žolės“ imitacijos, nes imituojantys „žolės“ poveikį sintetiniai kanabinoidai gali sukelti stipresnį apsinuodijimą ir intensyvesnį poveikį psichikai, fizinei sveikatai bei elgesiui, taip pat sunkius ir mirtinus apsinuodijimo atvejus.
Pasekmės: nerimas, protinis sulėtėjimas ar net šizofrenija
Dažniausiai kanapių vartotojų pranešamas nepageidaujamas poveikis - nerimas, protinis sulėtėjimas, sulėtėjusi reakcija. Ilgalaikis kanapių vartojimas gali kelti priklausomybės riziką ar net turėti įtakos psichikos ligos išsivystymui.
Tyrimai taip pat skelbia, kad kanapių vartojimas gali kelti psichotinių sutrikimų išsivystymo riziką.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai parduodamos medžiagos yra maišomos tarpusavyje - pavyzdžiui, „žolė“ ir sintetiniai kanabinoidai. Taip elgiamasi siekiant sumažinti kainą ir sustiprinti poveikį, tačiau vartotojui tai ypač pavojinga, nes, įsigydamas norimą medžiagą, jis gali susidurti su visai kita medžiaga arba jų mišiniu, kurių poveikis gali būti nenuspėjamas.
Sintetinių kanabinoidų nepageidaujamas poveikis gali būti panašus į sukeliamą kanapių, tačiau dažniausiai būna stipresnis: nerimas, panikos atakos, miego sutrikimai, trumpalaikiai atminties sutrikimai, paranoja, netgi mintys apie savižudybę. Net ir po vienkartinių sintetinių kanabinoidų pavartojimo epizodų gali grėsti sunkių komplikacijų rizika, susijusi su plaučių, širdies-kraujagyslių, neurologiniais, psichiatriniais sutrikimais. Deja, bet fiksuojama ir mirčių atvejų.
Pagalba priklausomiems asmenims
Viena iš plačią žalą apimančių formų - priklausomybė. Šios ligos kriterijai yra keli, bet labiausiai charakteringas - vartojimo kontrolės praradimas. Priklausomybė yra liga, kuri savaime nedings ir ją reikia gydyti. Viltinga tai, jog kuo anksčiau pradedama intervencija, tuo mažesnė žala ir didesnė tikimybė žmogui pasveikti.
Vienas iš prieinamų pagalbos šaltinių turintiems priklausomybę - Respublikinis priklausomybės ligų centras, kurio 5 filialai yra didžiausiuose šalies miestuose. Yra galimybė teikti paslaugas ir neatskleidžiant asmens tapatybės.
Nauji kanabinoidų junginiai
Kol kas nėra žinoma, kaip tiksliai nauji kanabinoidai didesnėmis koncentracijomis paveiktų žmogaus organizmą. THC, prisijungiantis prie smegenų ląstelių receptorių, sutrikdo žmonių gebėjimą mąstyti, įsiminti, koordinuoti judesius, suvokti laiką ir patirti malonumą. Kanapėms augant šiuose augaluose susidaro daugiau nei 140 junginių, kurie vienaip ar kitaip jungiasi prie receptorių įvairiose žmogaus kūno vietose, tačiau, kiek mokslininkams žinoma, kvaitinančiu poveikiu pasižymi tik THC.
Tačiau vienas iš dviejų naujai atrastų junginių gali pakeisti šias žinias. Pirmasis iš dviejų naujųjų junginių struktūriškai panašus į psichikai poveikio neturintį junginį CBD, o kitas yra labai panašus į THC, tačiau, bent jau teoriškai, vertinant vien pagal struktūrą, jo poveikis gali būti gerokai stipresnis nei THC. Pastarasis junginys, pavadintas tetrahidrokanabinforoliu (THCP) turėtų sąveikauti su tais pačiais receptoriais CB1, kaip ir THC, tvirtina tyrimo, kurį publikavo žurnalas „Scientific Reports“, autoriai.
Esminis skirtumas tarp šių dviejų junginių slypi anglies atomų grandinėje, atsikišusioje nuo naujai atrastos molekulės Tyrimų duomenys rodo, kad atsikišusioji struktūra - alkilinė šoninė grandinė - padeda THC susijungti su taikiniu-receptoriumi. Kad prisijungtų prie CB1 receptoriaus, šioje šoninėje grandinėje turi būti bent trys cikliniai anglies pagrindo fragmentai. THC molekulėje jų yra penki. Teoriškai kanabinoidai su daugiau nei penkiais anglies žiedais prie CB1 receptoriaus turėtų jungtis dar stipriau - idealiai šiam receptoriui tiktų aštuoni žiedai. Tokia molekulės struktūra lemtų ir patį stipriausią biologinį atsaką į šį junginį.
Bet THCP yra labai arti. Jo šoninėje grandinėje yra ne penki, ne šeši, o net septyni anglies žiedai šoninėje alkilinėje grandinėje. Pabandžius šiuo junginiu paveikti CP1 receptorių laboratorinėje aplinkoje susidarė net 30 kartų stipresnis ryšys nei su THC.
Mokslininkai tikrino THCP poveikį pelėms ir nustatė, kad gyvūnai elgėsi taip, lyg juos veiktų THC - jų veiksmai sulėtėjo, kūno temperatūra padidėjo, reakcija į skausmingus dirgiklius nusilpo. O gyvūnai tokią būseną pasiekė su santykinai mažomis naujai atrasto junginio dozėmis - norint pasiekti tą patį poveikį su THC jo reikėtų suvartoti maždaug dukart daugiau.
Kartu su THCP mokslininkai aptiko ir į CBD panašų junginį su septyniais anglies žiedais - jį pavadino kanabindiforoliu (CBDP). Nustatyta, kad šis junginys stipriai nesijungia nei prie CB1, nei prie giminingų CB2 receptorių.
Ką teigia psichiatrai?
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas prof. dr. Arūnas Germanavičius teigia, kad realybė daug baisesnė ir rimtesnė, nei įsivaizduoja dažnas, iš smalsumo suktinę sutraukti sugalvojęs jaunuolis. Mediko teigimu, nelegalioje rinkoje cirkuliuoja sumaišyta marihuana. Neaišku, kokios iš tiesų jos sudedamosios dalys, tad ir poveikis psichikai gali būti nenuspėjamas. Be to, kai kuriems dėl šių medžiagų vartojimo, pasak psichiatro, išsivysto kliedesiai, prasideda psichozė, į šizofreniją panašios būsenos. Netiesa, iš praktikos sako A. Germanavičius, kad priklausomybė nuo „žolės“ neišsivysto ar šios negalima perdozuoti.
A. Germanavičiaus teigimu, kas trečias žmogus nuo 16 iki 40 metų, atsidūręs psichiatrijos ligoninėje dėl depresijos, nerimo sutrikimų, nemigos, psichozės, kai vargina haliucinacijos, kliedesiai, prisipažįsta, kad bent kartą vartojo „žolės“ arba yra nuo jos priklausomas.
PSO nurodo, kad kaip nėra rekomenduojamos alkoholio dozės, lygiai taip pat nėra ir saugios „žolės“ dozės. Kiekvienas žmogus individualiai reaguoja į psichotropines medžiagas. Ypač turint minty, kad parduodama labai stipriai genetiškai modifikuotų kanapių, kurių poveikis gali būti nenuspėjamas.
A. Germanavičius akcentuoja, kad jeigu jaunų žmonių šeimose yra buvę psichikos sutrikimų (sirgo tėvai ar seneliai), tai jiems net ir viena dozė gali būti pavojinga.
Kanapių poveikis
Kanapių pavartoję žmonės patiria lengvus realybės suvokimo sutrikimus, „žolė“ gali paskatinti žmogaus energiją, pakelti nuotaiką iki euforizuojančio efekto, žmogus gali pradėti iš bet ko juoktis. Atsipalaidavus raumenims blogiau atliekami koordinaciniai judesiai, gali sutrikti eisena, gali visiškai nesinorėti atlikti didesnio krūvio reikalaujančių veiksmų, užduočių ar apskritai eiti tolimo atstumo. Nuo kanabinoidų pagerėja kraujotaka, atsipalaiduoja kraujagyslės. Taip pat pagerėja apetitas, gali sumažėti skausmas.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad perdozavus marihuanos ar kitų kanapių produktų gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, gali visiškai nesinorėti valgyti, kankinti nemiga, stiprus nerimas. Perdozavę pacientai patenka į psichiatrijos įstaigas arba pas toksikologus, nes būna ne tik labai sujaudinti, bet ir nebepažįsta artimųjų, atsiranda atminties sutrikimų, jie nesiorientuoja tiek laike, tiek vietoje. Tuomet jau reikalinga skubi pagalba.
Priklausomybės mechanizmai
Priklausomybė pasireiškia tuo, kad žmonės pradeda pamiršti įprastinius savo darbus, peržengiamos atsipalaidavimo ribos, ilgainiui gali formuotis valios sutrikimas. Labai rimtas signalas, rodantis, kad priklausomybė vystosi ar jau išsivystė, - suvartojamos dozės ir tai, kaip jos kinta. Pavartojus keletą kartų atsiranda poreikis didinti dozę: įprastinė dozė nebesukelia jokių efektų.
Motyvacija mesti vartoti, jei žmogus yra priklausomas, pasak profesoriaus, maža. Tačiau, kaip teigia, tai labiau susiję ne su vartojamomis medžiagomis, o su vartojimo trukme, ir kanapės čia nelabai skiriasi nuo kitų psichoaktyvių medžiagų.
Gydant nuo priklausomybės kanabinoidams, pasak A. Germanavičiaus, labai svarbu į tai žiūrėti kompleksiškai, matyti visą paciento gyvenimo istoriją, fizinę būklę, įvertinti kepenų, inkstų veiklą, atlikti kraujo, šlapimo tyrimus, galvos smegenų vaizduojamuosius tyrimus.
CBD nauda sveikatai
Kanabidiolis, geriau žinomas trumpiniu CBD, yra populiari natūrali priemonė, naudojama daugeliui negalavimų malšinti bei gydyti. CBD priklauso vienam iš daugelio cheminių junginių, vadinamų kanabinoidais, kurie randami kanapėse. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, jog kanabinoidai gali palengvinti tokius negalavimus kaip lėtinis skausmas ar nerimas.
Žmogaus kūne yra endokanabinoidų sistema, susijusi su įvairių funkcijų, pavyzdžiui, miego, skausmo ir kt., reguliavimu. Organizmo gaminami endokanabinoidai jungiasi su nervų sistemoje esančiais kanabinoidų receptoriais.
Brazilijoje atliktame tyrime dalyvavo 57 vyrai, kurių vieni gavo CBD, kiti - placebo likus pusantros valandos iki viešo kalbėjimo testo. Nustatyta, jog 300 mg CBD dozė buvo veiksmingiausia ir labai reikšmingai sumažino nerimą bandymo metu.
Viename tyrime buvo tiriamas CBD ir marihuanos sudedamosios dalies poveikis 177 žmonėms, kenčiantiems vėžio sukeltus skausmus. Gydymas šių medžiagų junginiu buvo ženkliai efektyvesnis nei vien tik pagrindine marihuanos sudedamąja dalimi - tetrahidrokanabinolis (THC). Taip pat teigiama, jog CBD gali sumažinti chemoterapijos sukeltą pykinimą bei vėmimą, o tai yra labiausiai paplitę chemoterapijos šalutiniai reiškiniai.
CBD aliejus gali padėti gydyti spuogus, nes turi priešuždegiminių savybių ir mažina odos riebumą. Vienas labiausiai tirtų CBD panaudojimo būdų yra poveikis gydant epilepsiją ir išsėtinę sklerozę. Įrodyta, jog sudėtyje CBD ir THC turintis vaistas yra saugus ir efektyvus mažinant raumenų spazmus sergantiems išsėtine skleroze. Taip pat nustatytas CBD veiksmingumas gydant ir keletą kitų neurologinių ligų. Pavyzdžiui, keli tyrimai atskleidė, jog gydymas CBD pagerino sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo ir miego kokybę.
Tyrimai su gyvūnais parodė, jog CBD gali mažinti uždegimą ir padėti išvengti su Alzheimerio liga susijusios nerodegeneracijos. Naujausi tyrimai CBD sieja su nauda širdžiai bei kraujotakos sistemai, įskaitant ir galimybę sumažinti aukštą kraujospūdį. Tyrimai atskleidžia, kad CBD gali padėti esant padidėjusiam kraujospūdžiui.
Nors CBD paprastai toleruojamas gerai ir laikomas saugiu, kai kuriems žmonėms visgi gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Svarbu: Lietuvoje prekiauti maisto papildais kurių sudėtyje yra CBD, THD ar Kanabidiolis yra griežtai draudžiama.
| Medžiaga | Poveikis | Rizika |
|---|---|---|
| THC | Euforija, atsipalaidavimas, pakitęs suvokimas | Nerimas, paranoja, priklausomybė, psichozė |
| Sintetiniai kanabinoidai | Stipresnis apsinuodijimas, nenuspėjamas poveikis | Sunkūs psichikos ir fizinės sveikatos sutrikimai, mirtis |
| CBD | Skausmo malšinimas, nerimo mažinimas, priešuždegiminis poveikis | Galimas šalutinis poveikis, sąveika su vaistais |
tags: #marihuanos #poveikis #psichikai