Vaikų globa - itin svarbi sritis, kurioje valstybė siekia užtikrinti tinkamą auklėjimą ir priežiūrą vaikams, netekusiems tėvų globos. Lietuva žengia sparčius žingsnius, kad kuo daugiau vaikų augtų šeimose, o ne institucinėse įstaigose. Aptarsime, kokia situacija yra šiuo metu, kokie iššūkiai kyla ir kokios perspektyvos laukia.
Įvaikinimas - galimybė vaikui augti šeimoje.
Vaikų globos institucijos Lietuvoje: istorija ir dabartis
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti dar XVII-XVIII amžiuje. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa susirūpinta XVIII a. pabaigoje, kai buvo įkurtos pirmosios vaikų ugdymo įstaigos. SSRS okupacijos metais visos labdaros organizacijos buvo nutrauktos, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, našlaičių skaičius ypač išaugo.
Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Nuo 2015 m. vykdoma visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama mažinti institucinės globos priklausomybę ir skatinti bendruomenines bei šeimos formas.
Vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija
Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijų neturinčios šalys
Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Vaikų globos namai siekia užtikrinti vaikų gerovę.
Statistika ir tendencijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų vaikų dalis sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 m. pabaigoje - 35 %.
2018 m. pabaigoje didžioji dalis - 5249 vaikai (64 %) - tėvų globos netekusių vaikų buvo globojami šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose.
2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, galimų įvaikinti vaikų sąraše yra 265 vaikai, iš kurių didžioji dalis yra vyresni nei šešerių metų. Norinčiųjų įsivaikinti Lietuvos šeimų sąraše yra 204 šeimos asmenys, kurie yra pasiruošę.
Taip pat skaitykite: Teisiniai Aspektai: Vaiko Globa
Globos formos
- Globa šeimoje: Vaikas auga šeimoje, kuri užtikrina jo priežiūrą ir auklėjimą.
- Globa šeimynoje: Vaikas gyvena šeimynoje, kurioje keli vaikai auga kartu su globėjais.
- Globa globos įstaigoje: Vaikas gyvena institucinėje įstaigoje, kurioje juo rūpinasi personalas.
Įvaikinimo procesas Lietuvoje
Įvaikinimo procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Šeimos, norinčios įsivaikinti vaiką, turi pateikti prašymą vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai, sveikatos pažymą ir sutikimą, jog būtų patikrintos Nuteistųjų registre. Tuomet jos keliauja į globėjų, įtėvių mokymus, kurie trunka apie tris-keturis mėnesius.
Dauguma šeimų nori įsivaikinti kūdikius, mažus vaikus iki trejų metų, nori sveikų vaikų. Įsivaikinimo procesas priklauso nuo to, kokį vaikelį pasiruošusi priimti šeima.
2023 metais buvo įrašyta 11 naujų šeimų, kurios pasiruošusios įsivaikinti. Augimą ypač pajutome po karantino.
Iššūkiai įvaikinimo procese
- Vyresni vaikai: Dauguma įvaikinimo laukiančių vaikų yra vyresni nei šešerių metų.
- Negalia: Ypač retai įvaikinami negalią turintys vaikai.
- Mitas apie paauglius: Paplitęs mitas, kad paauglys jau yra susiformavęs ir kad šiaip paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, ir nieko nepakeisi.
Nuolatiniai globotojai: naujas institutas
Nuo šių metų liepos 1-sios pradeda veikti naujas nuolatinio globotojo institutas. Vaiko teisių gynėjai labai laukia šių pokyčių ir deda daug vilčių. Tikimasi, kad turėsime žmonių, pasirengusių imtis nuolatinio globotojo misijos ir dar daugiau vaikų galės užaugti šeimoje.
Nuolatinis globotojas prižiūrės tuos vaikus, kurie turi įvairių sveikatos sunkumų, kurių yra atsisakę globėjai arba net įtėviai. Dažniausiai tai vyresni vaikai ir tie vaikai, kuriems reikia ypatingai daug pagalbos, medikų ar psichinės sveikatos specialistų priežiūros, specialaus globotojo pasirengimo ir begalinio atsidavimo.
Taip pat skaitykite: Kas dalyvauja vaikų globos procese Lietuvoje?
Jei tampi nuolatiniu globotoju, tai reiškia, kad savo šeimoje globosi vaiką, kol jis užaugs, tik papildomai būsi finansuojamas savivaldybės.
Trauminės patirtys ir pagalba vaikams
Vaikams, paimtiems iš biologinių tėvų, labai svarbus yra situacijos įvertinimas. Vaikas gali būti paimtas iš šeimos ir perkeltas į saugią aplinką tik kai jo saugumui, sveikatai ar net gyvybei iškilo realus pavojus. Įprastai vaiko teisių gynėjai deda visas pastangas padėti šeimai, kad, pasikeitus situacijai, vaikas galėtų augti su savo tėvais.
Psichologinę traumą vaikams gali sukelti įvairūs žalojantys veiksniai. Jeigu vaikas patenka į nuolatinę globą, tai jam tikrai bus sudėtingas tas momentas, kad jį paliko tėvai, jog jiems jis nerūpėjo. Vaikas susiduria su paliktumo, apleistumo jausmu.
Jei globėjai supranta traumos anatomiją, tai tikrai galima padėti vaikui. Galima pasitelkti psichologų, psichoterapeutų pagalbą bet svarbiausia, kad vaiką suptų mylintys, rūpestingi suaugusieji.
Vaikų globos iššūkiai ir sprendimai
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vaikai, turintys didesnių sveikatos sunkumų, vyresni nei 10 metų vaikai, didelės brolių, seserų grupės, kai yra 3 ir daugiau vaikų, nepilnametės mamos su kūdikiais rečiau sulaukia globėjų. Todėl ir dirbama su nuolatinių globotojų klausimu, kad visi vaikai turėtų galimybę augti šeimose.
Visuomenės nuostatos keičiasi ir tikrai nyksta stereotipai apie savo tėvų globos netekusius vaikus, juk jie tokie patys vaikai, kaip ir bet kuris kitas vaikas.
Yra šeimų, kurie nori įsivaikinti, sąrašas. Taip pat yra vaikų sąrašas, kurie gali būti įvaikinti. Reiškia, kad tame sąraše nėra tokio vaiko, kurio jie šeima laukia ir yra pasiruošusi priimti, įvertinus vaiko amžių, sveikatos būklę ar kitus veiksnius.
Pagrindiniai motyvai, kodėl žmonės kreipiasi dėl vaiko globos
- Noras padėti likimo nuskriaustiems vaikams.
- Įprasminti save, atlikti gerą darbą.
- Turėti gausesnę šeimą.
Baimės ir lūkesčiai
Žmonės dažniausiai bijo, kad vaiko atsinešti genai, neigiama biologinės šeimos įtaka nulems jo elgesį ir gyvenimo būdą ir globėjai auklėjimu, savo elgesio pavyzdžiu to negalės pakeisti.
Būsimi globėjai dažnai tikisi, kad globojamam vaikui užteks tik meilės, kad jis džiaugsis galimybe gyventi jų namuose, tam tikra prasme bus dėkingas. Taip pat būsimi globėjai išsako lūkestį, kad globojamas vaikas taps jų biologinio vaiko draugu.
Ar Lietuva gali atsisakyti vaikų globos namų?
Anksčiau buvo teigiama, kad 2025-aisiais Lietuvoje gali nebelikti vaikų globos namų. Tai priklauso nuo mūsų pačių. Jei susitelksime, tikrai galime tuos vaikus priimti į savo šeimas, šeimynas ir padėti jiems užaugti. Nepamirškime, kad yra vaikų, kurie laukia, ir kad mes tikrai galime atverti savo namų duris, pasidalinti savo namais, meile, rūpesčiu.
Tikiu - per kelerius metus mes pasieksime tai, kad Lietuvoje nebereikės vaikų globos namų.
Šeima - geriausia aplinka vaikui augti.