Neįgaliųjų teisių konvencija (angl. Convention on the Rights of Persons with Disabilities) - tai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtas tarptautinės teisės dokumentas, įpareigojantis valstybes užtikrinti neįgaliųjų teises ir laisves. Konvencija siekiama skatinti, apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Konvencijoje nustatyta, kad neįgaliaisiais laikomi visi asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis.
Tekstas priimtas anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis, Konvenciją sudaro 50 straipsnių. Įsigaliojo 2008 m. gegužės 3 d. (kartu įsigaliojo ir Konvencijos fakultatyvinis protokolas), kai prie Konvencijos prisijungė 20 valstybių.
Konvencija nesukuria naujų teisių, tik aiškiai išdėsto, kokie reikalavimai taikomi, kad neįgalieji galėtų naudotis savo teisėmis oriai ir be diskriminacijos. Konvencijoje atskirai minimi neįgalūs vaikai, neįgalios moterys ir mergaitės bei įvairios diskriminacijos formos.
Pabrėžiama visuomenės švietimo kovojant su stereotipais, prietarais ir ydinga praktika, susijusia su neįgaliaisiais (įskaitant dėl lyties ir amžiaus), svarba.
Taip pat skaitykite: Paliatyvi slauga užsienyje
Valstybės įsipareigoja priimti Konvencijos įgyvendinimui skirtus bei panaikinti ar pakeisti neįgaliuosius diskriminuojančius įstatymus, įtvirtinti Konvencijos laikymąsi valdžios institucijose, kitose įstaigose, užtikrinti neįgaliųjų teisių apsaugą ir į ją atsižvelgti visuose valstybės lygmenyse (politikoje, politinėse programose).
Numatyta valstybių pareiga stebėti, kad asmenys ar privačios įmonės nediskriminuotų asmenų dėl negalios, remti asmenis ir įmones, kuriančius bei gaminančius visiems prieinamus daiktus, teikiančius visiems tinkančias paslaugas, užtikrinti neįgaliesiems prieinamumą prie informacijos apie jų gyvenimą ir darbą galinčius palengvinti daiktus bei paslaugas. Neįgalieji ir neįgaliuosius mokantys, jiems padedantys, su jais dirbantys asmenys turi būti supažindinti su šia Konvencija.
Priimdamos sprendimus dėl neįgaliųjų valstybės turi glaudžiai bendradarbiauti su neįgaliaisiais. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas (sudaro 18 ekspertų; pusė jų renkami 4 m. kadencijai, pusė - 2 m.) prižiūri, kaip laikomasi Konvencijos nuostatų, svarsto valstybių kas 4 m.
2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinėse Tautose priimta bei 2008 m. įsigaliojusi Konvencija tapo žmogaus su negalia teisių apsaugos ir užtikrinimo pagrindu. JT Konvencija nesukuria jokių naujų teisių, tik įpareigoja valstybes skatinti ir užtikrinti jų įgyvendinimą asmenų su negalia atžvilgiu. Konvencijos nuostatos kaip žmogaus teisių standartai turi būti gerbiami, užtikrinami ir įgyvendinami visų ją ratifikavusių šalių.
Lietuvos Ratifikavimas ir Įsipareigojimai
Dar 2010 metais LR Seimas ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą. 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo. Šiuo įstatymu buvo ratifikuota 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas (toliau - Konvencija).
Taip pat skaitykite: Tvarumo ataskaita: „Rimi Lietuva“ indėlis
Lietuva Neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d. (įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 17 d., kartu įsigaliojo ir Fakultatyvinis konvencijos protokolas). Konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Lietuvai ratifikavus JT Neįgaliųjų teisių Konvenciją 2010 m., valstybė prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus gerbti, užtikrinti ir įgyvendinti įtvirtintus žmogaus teisių standartus, pašalinti kliūtis užtikrinant orumą ir lygias teises.
Valstybei ratifikavus atitinkamą Konvencija, ji prisiima įsipareigojimą laikytis toje Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių standartų. Tačiau tai nėra pakankama garantija, kad atitinkami žmogaus teisių standartai toje valstybėje bus iš tikrųjų pripažįstami, nes praktika rodo, kad valstybės ne visada yra linkusios laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Todėl be ratifikavimo valstybė privalo prisiimti papildomą pareigą periodiškai teikti ataskaitas atitinkamos konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčiam komitetui, kad šis galėtų vertinti kaip valstybė laikosi savo įsipareigojimų pagal konvenciją.
Ataskaitų Teikimas ir Vertinimas
Tačiau Komitetai, gavę valstybės ataskaitas vien jomis nesivadovauja. Siekiant objektyviai ištirti ir įvertinti, kaip valstybės laikosi atitinkamų žmogaus teisių standartų, pasitelkiami ir kiti šaltiniai - nevyriausybinių organizacijų ataskaitos apie atitinkamų žmogaus teisių padėtį (dar vadinamos „šešėlinėmis“ ataskaitomis), Jungtinių tautų institucijų bei tarpvyriausybinių organizacijų nuomonės ir vertinimai, akademinių institucijų vertinimai ir žiniasklaida.
Remiantis visais šiais šaltiniais, bendradarbiaudami su atitinkamų valstybių, pateikusių savo ataskaitas, atstovais, komitetai pateikia savo vertinimą bei rekomendacijas, kurios nors teisiškai nėra privalomos, politiškai yra labai svarbios.
Taip pat skaitykite: Kelionės po Lietuvą pensininkams
Neįgaliųjų teisių komitetas vertina oficialią, valstybinę ataskaitą ir alternatyvias, žmonių su negalia organizacijų parengtas ataskaitas. Lietuvos ataskaitų vertinimas Neįgaliųjų teisių komitete vyko 2016 m. balandžio 6-7 dienomis, o Komiteto Baigiamosios išvados ir rekomendacijos paskelbtos balandžio 22 d.
Jungtinių Tautų Žmonių su negalia teisių komitetas yra 18-kos nepriklausomų ekspertų institucija. Šis komitetas stebi, kaip yra įgyvendinamos 2006 m.
Individualios peticijos:
- Komitetas nagrinėja individualias peticijas dėl Pakte įtvirtintų teisių pažeidimų. Būtina sąlyga, kad valstybė, prieš kurią yra nukreipta peticija, būtų 2006 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl žmonių su negalia teisių valstybė narė. Taip pat valstybė turi būti išreiškusi sutikimą pagal papildomą protokolą.
- Nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštų individualią peticiją, asmuo tai gali padaryti savarankiškai ir pats.
- Galutiniai komitetų sprendimai, dėl peticijų yra vieši.
Reikalavimai peticijoms:
- Besikreipiantis asmuo (arba asmuo, kurio vardu pateikta peticija) yra tariamo pažeidimo auka. Turi būti įrodyta, kad tariama auka yra asmeniškai/tiesiogiai nukentėjusi nuo žmogaus teisių pažeidimo įvykdyto valstybės, konvencijos dalyvės, pareigūnų.
- Turi būti išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės. Šis reikalavimas turi išimčių, tokiomis priemonėmis bus nelaikomos neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios per ilgai teisinės gynybos priemonės.
- Komitetas, nėra apeliacinė institucija, todėl į ją negalima kreiptis dėl to, kad būtų peržiūrimas valstybėje narėje priimtas sprendimas atitinkamoje byloje.
Informacija, kuri turi būti pateikta peticijoje:
- Peticijoje turi būti nurodyta pagrindinė asmeninė informacija: aukos vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, adresas.
- Būtinai turi būti nurodyta valstybė narė, prieš kurią yra nukreiptas skundas.
- Kartu su peticija turi būti pateikiamos dokumentų susijusių su skundu kopijos (pvz: Nacionalinių teismų priimtų sprendimų kopijos). Dokumentų kopijos turi būti pateikiamos chronologine tvarka (t.y. pagal jų datą).
- Peticijos apimtis neturėtų būti didesnė kaip 50 lapų (be priedų).
Teisės pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją (UNCRPD)
Iššūkiai ir Problemos
Balandžio 30 dieną Seimo kontrolieriaus iniciatyva organizuotame susitikime valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai išklausė Neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo 2017 m. Ataskaitoje pastebima, kad šalis netinkamai užtikrina asmenų, turinčių negalią dalyvavimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Be to, paminėtina, kad balandžio 26 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės per 2016 metų rinkimus nesudarė tinkamų sąlygų balsuoti žmonėms su judėjimo negalia, nes neužtikrino jiems pritaikytos aplinkos.
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad asmenims su negalia sunkiai prieinamos sveikatos priežiūros įstaigos, neprieinamos regionuose (kaimiškosiose vietovėse). Iš 340 apklausoje dalyvavusių sveikatos priežiūros įstaigų tik 19 proc. pritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims, net 68 proc. apklausoje dalyvavusių įstaigų teigė esančios pritaikytos iš dalies, o 13 proc.
| Pritaikymas | Procentas |
|---|---|
| Pritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims | 19% |
| Pritaikytos iš dalies | 68% |
| Nepritaikytos | 13% |
tags: #lietuva #tarptautinis #zmogaus #teisiu #dokumentas #jungtiniu