Šiandien jau beveik įprasta, kad seniems, negalintiems savimi pasirūpinti asmenims geriausia vieta - slaugos namai. Tačiau, ar toms įstaigoms iš tiesų nuoširdžiai rūpi nukaršę senoliai? Suprantama, artimojo slauga - nelengvas išmėginimas. Ir tai - ne vien tik nesibaigiantis vargas ir pareigos. O juk visi kada nors pasensime.
Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių.
Paliatyviosios pagalbos schema Lietuvoje. Šaltinis: sam.lrv.lt
Paliatyviosios pagalbos ypatumai
Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui.
- Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais.
- Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
- Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs.
- Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi.
Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama:
- Mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus.
- Skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui.
- Padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai.
- Palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties.
- Padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti.
Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas.
Paliatyvi pagalba: kas tai? Šaltinis: pola.lt
Paliatyviosios pagalbos paslaugos Lietuvoje
Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei.
Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos.
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą.
Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas.
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje.
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus.
Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.).
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje.
Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio.
Paliatyvi slauga užsienyje
Jau ilgiau nei dešimtmetį privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali gauti ligonių kasų kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas kitose Europos ekonominės erdvės šalyse. Kaip ir iki šiol, tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų lietuviai linkę vykti į kaimynines šalis.
Šalies apdraustieji su siuntimu, išduotu gydytojo Lietuvos gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa dėl jo paslaugų apmokėjimo, gali laisvai pasirinkti bet kurią viešąją ar privačią medicinos įstaigą kitose Europos Sąjungos valstybėse, Islandijoje, Lichtenšteine bei Norvegijoje ir ten gauti siuntime nurodytas medicinos paslaugas.
„Lietuvos gyventojai dažniau naudojasi tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis - pernai ligonių kasos gavo 65 proc. daugiau prašymų kompensuoti šių paslaugų išlaidas nei užpernai. Kompensacijos už kitose Europos valstybėse pacientams suteiktą gydymą, tyrimus, kompensuojamuosius vaistus skirtos pagal 218 prašymų. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo tam prireikė apie 322 tūkst. eurų - tai yra 75 proc.
Pasak ligonių kasų atstovės, populiariausios šalys, į kurias vykstama gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų, jau daugelį metų tos pačios - kaimyninės valstybės. Pernai Lietuvos gyventojai šias paslaugas dažniausiai gavo Lenkijoje - pateikta 116 prašymų kompensuoti šioje šalyje gautų medicinos paslaugų išlaidas. Tai yra reikšmingas skirtumas, palyginti su kitomis šalimis, kuriose gydosi lietuviai. Pavyzdžiui, dėl paslaugų Latvijoje pateikti 57 Lietuvos gyventojų prašymai, dėl paslaugų Vokietijoje - 18, Slovakijoje - 11.
Tarp užsienyje Lietuvos gyventojams suteiktų kompensuojamųjų paslaugų tebevyrauja medicininės reabilitacijos paslaugos - už jas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensacijos skirtos 124 atvejais. 41 atveju teiktos ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos Latvijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos ir Vokietijos gydymo įstaigose. 37 atvejais kompensuotos stacionarinės paslaugos Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Estijoje, Belgijoje, Čekijoje, Graikijoje ir Italijoje. Pacientus taip pat konsultavo gydytojai specialistai. 35 atvejais buvo įsigyta vaistų.
Iš PSDF yra kompensuojamos tokios kitose Europos šalyse suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kokios kompensuojamos Lietuvoje, taip pat tokia apimtimi ir tvarka kaip Lietuvoje. Kompensacija negali viršyti faktinių žmogaus išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai. Jeigu paciento išlaidos yra didesnės už kompensuojamąją sumą, kainų skirtumas iš PSDF nekompensuojamas. Nedengiamos ir kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, transportavimo, kitų ne sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, paciento priemokos.
Paliatyvi slauga Italijoje
Galima tik pasvajoti, kad kadaise slauga bus kaip Italijoje. Mat, nepaisant senjorių negalios, amžiaus ir adekvatumo, kas dažnai primenama mūsų slaugos namuose, jei slaugomasis mėgina reikšti nepasitenkinimą, jos kasryt, jei dar sugeba pageidauti pačios ar artimieji, aprengiamos mėgstamais drabužiais, pagrimuojamos ir vežamos su briliantais pasitikti eilinės gyvenimo dienos.
Paliatyvi slauga Didžiojoje Britanijoje
Didžiojoje Britanijoje senoliai turi teisę savo butą iškeisti į analogišką.
Iššūkiai ir problemos Lietuvoje
Vis tik tai nesprendžia visų problemų. Ligoninės vadovas pridūrė, kad jei dabar asmuo į slaugos ligoninę atsigulė sausio 20 dieną, kitą kartą esant šių paslaugų poreikiui anksčiausiai tą galės padaryti tik kitų metų sausį.
Pašnekovo pastebėjimu, tikrai ne visais atvejais į slaugos ligoninę atvykusį nevaikštantį pacientą per 120 dienų pavyksta pastatyti ant kojų. Tada jie pradeda ieškoti globos įstaigos, kur teikiama ilgalaikė priežiūra ir žmonės gali būti neribotą laiką, tačiau didelė problema, kad šios įstaigos taip pat braška per siūles. Jei nepadaugės vietų globos įstaigose, atėjus rugsėjui turėsime ypač aštrią problemą“, - konstatavo K. Valantinas.
Jis tvirtino, kad norint patenkinti pacientų poreikius ligoninė turėtų turėti dar mažiausiai 50 lovų: „Šiandien yra 9 laukiantys asmenys, kurie dar guli stacionare, taip pat 23 laukia namuose. Tad reikėtų papildomų lovų, tačiau mes fiziškai nebeturime, kur plėstis.“
Nors nemažai gyventojų rūpinasi savo į slaugos namais paguldytais artimaisiais, daliai, panašu, jų likimas ne itin domina ir jie tarsi tampa pačios ligoninės rūpesčiu.
„Nėra tai dažnas atvejis, bet pernai turėjome keturis tokius. Būna taip, kad kai reikia atsigulti į ligoninę, artimieji labai prašo, dėkoju, o kai paskambini likus savaitei, kai pacientą reikės pasiimti, tada būna atsakymas, kad neims ir darykite, ką norite. Sako, kad dirba, neturi galimybių rūpintis ar gyvena užsienyje. Tada įsijungia mūsų socialiai darbuotojai, bandome bendradarbiauti su globos įstaigomis. Juk žmogaus į gatvę neišvarysi, tad sprendžiame šią problemą“, - kalbėjo K. Valantinas.
Pasak jo, kaip bebūtų, slaugos ligoninė teikia medicinines paslaugas. „Jei pavyksta per tas 120 dienų žmogui pagerinti būklę, puiku, bet visuomenė sensta. Ir jei tai yra 90-ies senolis, juolab dar turi keletą susirgimų, po insulto, medicina nėra visagalė, kad jį pastatytum ant kojų. Bet svarbu bent, kad žmogus bent kiek galėtų save apsitarnauti išėjus iš ligoninės“, - pridūrė Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovas.
„Realybė tokia, kad daug pacientų yra užleisti, vieniši, kartais asocialūs su daugybe nespręstų sveikatos ir socialinių problemų“, - neseniai Seime kalbėjo K. Griniaus slaugos namų direktorė Ieva Bradulskienė.
Ji konstatavo, kad socialinių paslaugų teikimas šlubuoja tiek teikiant ambulatorines paslaugas, tiek sudėtingas yra tolimesnės paciento priežiūros organizavimo klausimas pasibaigus gulėjimo ligoninėje laikotarpiui.
„Labai liūdna situacija, bet dažnai pastebime, jeigu artimieji guldant pacientą į slaugos ligoninę ir atlydi, kas irgi ganėtinai labai retai pasitaiko, tai pasako, kad po slaugos ligoninės mes šio žmogaus atgal į namus nebeimsime, darykite su juo, ką norite. Kažkuria prasme „nusiplaunama“ nuo savo artimojo priežiūros ir tai kažkuria prasme tampa slaugos įstaigos problema, kur tą žmogų vėliau padėti“, - pasakojo I. Bradulskienė.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė konstatavo, kad situacija ne tik dėl slaugos prieinamumo, bet ir kokybės išties yra sudėtinga.
„Slaugos paslaugos yra tos, kurių kokybe ir prieinamumu onkologiniai ligoniai yra mažiausiai patenkinti. Viena vertus, tai ir prieinamumo klausimas, nes yra stipriai sumažėjusios galimybės gauti paslaugas stacionare. Slaugos paslaugos į namus teoriškai prieinamos kiekvienam, bet praktikoje yra visokiausių iššūkių ir situacijų. Kaip sako žmonės, bene vienintelis būdas pakliūti į slaugos ligoninę, jei į ją išvežama tiesiai iš stacionaro, aktyvaus gydymo. Nes iš namų pakliūti į stacionarą faktiškai neįmanoma, o tikrai ne visais atvejais artimieji gali pasirūpinti sergančiais artimaisiais, jų būklė būna sudėtinga.
Šiaip yra įtvirtinta, jog tie žmonės, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba, laikas, kiek gali gauti paslaugas, yra neribojamas, bet dabartiniai pokyčiai ir apribotas 4 mėnesių laikotarpis daliai žmonių, tikėkimės, padės gauti paslaugas. Dabar išties metų pradžioje būdavo labai sudėtinga pakliūti“, - komentavo ji.
„Slaugos paslaugos yra tos, kurių kokybe ir prieinamumu onkologiniai ligoniai yra mažiausiai patenkinti“, - pabrėžė N. Čiakienė.
Pasak N. Čiakienės, dabar iš dalies susidaro paradoksali situacija, kad asmenims priklauso paslauga, kurią apmoka valstybė, bet tie, kurie jos negauna, patys prisiima tą naštą ir atlieka darbą nemokamai - aukoja savo gyvenimus.
„Jei nekalbame apie tuos žmones, kurių dėl socialinių problemų nėra kur palikti, dalis pacientų yra labai sudėtingų būklių - su atviromis žaizdomis, trofinėmis opomis, kvėpavimo nepakankamumu, stomomis, trachiostomomis. Pacientams reikalingas ir nuolatinis skausmo malšinimas, iš esmės juos prižiūrėti namuose ypač sudėtinga, žmonės nemoka to daryti. Dabar vis kartojama, kad orientuojamasi į paslaugas arčiau namų, slaugą namuose, tai teoriškai slaugytojų komandos yra suformuotos, tačiau realybėje yra kitaip. Be to, yra sukeliami nerealūs lūkesčiai iš pačių įstatymų priėmėjų. O apie kokybę nėra ko kalbėti, žinome koks specialistų trūkumas ir kiek pacientų tenka prižiūrėti vienai slaugytojai“, - dalinosi ji.
Kaip portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Socialinių paslaugų priežiūros departamento duomenimis, šiuo metu socialinės globos paslaugas 250 socialinės globos įstaigų gauna beveik 15,7 tūkst. suaugusiųjų arba senyvo amžiaus asmenų. Pažymima, kad kai kurios įstaigos restruktūrizuojasi, tad įstaigų skaičius nuolat kinta. Tuo metu informacija apie tai, kokią dalį socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų sudaro pagyvenusio amžiaus žmonės, nerenkama.
„Neretai senyvo amžiaus asmuo, kuris gauna socialinės globos paslaugas įstaigoje, yra jau tos įstaigos globojamas asmuo su negalia, sukakęs socialinio draudimo senatvės pensijos amžių“, - komentavo ministerija.
SADM nurodė, kad nuo 2020 metų iki šių metų socialinės globos įstaigų senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su negalia padaugėjo 46 įstaigomis: „2020 metais buvo 204 įstaigos, kuriose socialinės globos paslaugas gavo 13 334 senyvo amžiaus asmenys ar asmenys su negalia. 2024 metais buvo 247 įstaigos su 15 134 paslaugų gavėjais.“
Taip pat iki 2027 m. žadama „modernizuoti ir (ar) plėsti socialinių paslaugų įstaigų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūrą“. Tą planuojama padaryti įgyvendinant 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą regioninę pažangos priemonę. Projektams įgyvendinti suplanuota skirti 57 mln.
„Su privalomu nacionaliniu prisidėjimu ši suma sudaro 73 mln. eurų. Investicijas gavusioje infrastruktūroje numatoma sukurti/modernizuoti daugiau nei 1500 vietų paslaugų gavėjams“, - atsakyme pateikė ministerija.
Finansavimas
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiais metais teritorinės ligonių kasos sudarė trečdaliu daugiau sutarčių su gydymo įstaigomis dėl ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo, nei pernai. Per šių metų pirmąjį pusmetį ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suteikta už 3,1 mln. eurų, nors visiems metams numatyta suma sudaro beveik 3,6 mln. eurų. Tai rodo, kad paslaugos labai svarbios ir jų poreikis didėja.