Socialinis modelis Lietuvoje yra svarbi struktūra, formuojanti socialinės politikos gaires, socialinės apsaugos sistemą ir bendruomenių vystymąsi. Šis modelis remiasi tiek nacionalinėmis, tiek tarptautinėmis normomis, kurios akcentuoja žmogaus teisių gerbimą ir socialinę integraciją. Socialinis modelis apima ir švietimo, sveikatos priežiūros, ir darbo rinkos politiką. Kiekviena iš šių sričių yra tarpusavyje susijusi ir prisideda prie bendros socialinės gerovės.
Vis dėlto Lietuva susiduria su iššūkiais socialinio modelio kūrime ir įgyvendinime. Tai apima finansinius išteklius, politinę valią ir visuomenės požiūrį į socialinius klausimus. Be to, socialinio modelio tobulinimas reikalauja nuolatinių inovacijų ir tyrimų, kurie padėtų nustatyti naujas problemas ir galimus sprendimus. Galiausiai, socialinio modelio plėtra turi remtis nuosekliu dialogu tarp visų suinteresuotų šalių: valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo sektoriaus ir pačių piliečių.
Socialinis modelis buvo sukurtas sprendžiant esmines ekonomines problemas, su kuriomis šiandien susiduria Lietuva: aukštas nedarbo lygis, žemas darbo užmokestis (pagal jį Lietuva ES yra ketvirta nuo pabaigos ES), aukštas skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis (šešta nuo pabaigos ES), šešėlinis nedarbas. Jeigu nedarbo lygio, jaunimo užimtumo, mažo darbo užmokesčio, ekonomikos lėtėjimo, šalies konkurencingumo didinimo klausimus norime spręsti nedelsiant, būtina priimti socialinio modelio įstatymus.
Straipsnyje siekiama nustatyti socialinio modelio įtaką regionų konkurencingumui, pateikiama detali socialinių modelių analizė, išskiriami jiems būdingi bruožai. Identifikuota, kad, nepaisant didelės socialinių modelių įvairovės, pagrindiniais laikytini trys - liberalus, konservatyvus ir socialdemokratinis - modeliai.
Siekiant nustatyti, kuris iš minėtų trijų modelių gali būti tinkamiausias regionų konkurencingumui didinti, išanalizuotas Europos Komisijos skelbiamas Europos Sąjungos regionų konkurencingumo indeksas ir Pasaulio ekonomikos forumo sudaroma Pasaulio konkurencingumo ataskaita. Buvo tiriamos skirtingus socialinius modelius turinčios valstybės (valstybes sudarantys regionai): Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė, kurioms būdingas liberalus socialinis modelis, Skandinavijos valstybės, kurioms būdingas socialdemokratinis modelis, ir Vokietija, kuriai būdingas konservatyvus socialinis modelis. Atlikus analizę buvo nustatyta, kad konkurencingiausi regionai yra tie, kuriuose taikomas liberalus socialinis modelis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinės Inovacijos
Inovacijos pastarąjį dešimtmetį yra plačiai aptariama tema, ypač daug kalbama apie technologines inovacijas, skaitmenizavimą, daiktų internetą, virtualią realybę ir kitus mūsų kasdienybę keičiančius aspektus. Visgi visuomenės gyvenime technologijos būtų bejėgės, jeigu jų nenaudotų žmonės. Inovacija lot. „innovatio“ reiškia atnaujintas, patobulintas. Tai nebūtinai naujas produktas, išmanus įrenginys, tai gali būti patobulintas procesas, veiksmingesnė metodika, naujas modelis.
Inovacijomis vadinamos kūrybiškos, dažnai konkrečioje situacijoje dar idėjos, kurios užtikrina efektyvesnį, kokybiškesnį bei tvaresnį organizacijų funkcionavimą, paslaugų tiekimą ar prekių gamybos procesą. Socialinės inovacijos apibrėžiamos gana įvairiai, bet apibendrinant skirtingų autorių idėjas, išskiriami du pagrindiniai inovacijų bruožai: naujumas (kitoniškumas) ir efektyvumas (veiksmingumas). Pagrindiniai požiūriai į socialines inovacijas apima vadybinį, ekonominį bei kritinį požiūrius. Sritys, kuriose dažniausiai ir sėkmingiausiai pritaikomos socialinės inovacijos, yra pedagogika, ekonomika, teisė, socialinės paslaugos, aplinkosauga, švietimas, užimtumas, kultūra, sveikata ir darni plėtra.
Socialinių inovacijų tipologija
Socialinės inovacijos prisideda prie visuomenės gerovės.
Bendruomenės Mokyklos kaip Socialinė Inovacija
Bendruomenės ar vadinamos liaudies mokyklos yra bendruomenės neformaliu ugdymu pagrįstos įstaigos, kurios pradėtos kurti Danijoje XIX a. vid. Didžiausią įtaką jų vystymuisi padarė danų filosofas ir teologas Nikolaj Frederik Severin Grundtvig (1783-1872). Buvo manoma, kad asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymu grįstas mokymasis visą gyvenimą buvo labai svarbus ir tautai, ir valstybei.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Bendruomenės mokyklos iš pradžių daugiausiai orientavosi į valstiečių luomo jaunimo lavinimą - suteikiant jaunuoliams išsilavinimą buvo siekiant juos paskatinti aktyviau dalyvauti visuomeniniuose reikaluose. Bendruomenės mokyklų ugdymo modelis grindžiamas bendrosiomis vertybėmis, holistiniu požiūriu į asmenį ir žiniomis, apimančiomis visą asmens gyvenimą. Šiose mokyklose daug dėmesio skiriama asmenybės formavimui ir savęs pažinimui - ugdymo procese ypač svarbus asmeninis tobulėjimas ir subjektyvi besimokančio asmens prasmės patirtis.
Nors šių mokyklų istorija siekia dar 19 amžių, tačiau Lietuvos kultūriniame ir socialiniame kontekste, toks ugdymo modelis gali būt laikomas socialines inovacija, nes tai tarpinis modelis tarp formalaus ir neformalaus ugdymo, kuriame būtų pasitelkiami ne tik formalaus resursai (samdomi mokytojai, mokyklos administracija), tačiau ir t bendruomenės resursus.
Socialinis Verslas
Vis dar kyla nemažai klausimų ir diskusijų apie tai, kas yra socialinis verslas. Socialins verslas tai tarsi hibridas tarp nevyriausybinės organizacijos ir verslo. Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.
Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus: verslumo (nuolatinė ūkinė komercinė veikla), socialinį (socialinių tikslų siekimas) ir valdymo (ribotas pelno paskirstymas, skaidrus valdymas). 2016 m. Kas ketvirta Europos Sąjungoje įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai Lietuvoje. Ūkio ministerija, siekdama skatinti socialinį verslą, parengė socialinio verslo gidą.
Socialinio verslo pirminis tikslas aiškus ir pamatuojamas socialinis poveikis visuomenei. Reguliarios komercinės veiklos vykdymas atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia socialinio tikslo bet pilnai neišsilaiko iš komercinės veiklos. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Kaip gauti 30 000 EUR. PINIGAI verslo pradžiai
Socialinis verslas egzistuoja tam, kad spręstų socialines problemas. Todėl kalbėti apie poveikio planavimą ir matavimą pradedame būtent nuo problemos identifikavimo ir supratimo. Nebijome drąsiai teigti, kad gili ir išsami problemos analizė yra užtikrintas ir tiesus kelias į efektyviausią jos sprendimo būdą. Pagrindinė paskata, dėl ko dažniausiai sukuriamas bet koks socialinis verslas - tai socialinė problema. Aplink pasirinktą problemą yra sukuriamas socialinio verslo modelis, siūloma paslauga ar produktas, analizuojama rinka. Toks procesas reikalauja reikšmingų investicijų - ir finansinių, ir žmogiškųjų.
Pirmasis žingsnis problemos išanalizavimo link - problemos apibrėžimas. Prieš pradedant šią užduotį, rekomenduojama jūsų sprendžiamą problemą aptarti su kuo daugiau žmonių. Kartais problemos analizė gali būti panašesnė į meną, nei į mokslą. Taip yra dėl to, nes socialinės problemos nėra objektyvus reiškinys. Tam, kad jos atsirastų, situacija turi būti įvertinama žmogaus, turinčio tam tikras patirtis, požiūrį ir subjektyvias nuomones. Be to, problemos koncepto atsiradimui taip pat reikia ir platesnės situacijos supratimo - konteksto, kuriame problema egzistuoja. Tačiau jeigu pridėtume kontekstą, jog namų ūkyje gyvena 4 žmonės, ir savo nuomonę, jog mėnesinės pajamos asmeniui turėtų siekti bent 500 eurų, suprastume, kad šeima gyvena skurdžiai.
Dėl tokios problemų analizės prigimties svarbu suprasti labai platų problemos kontekstą. Problemos apibrėžimas - tai įrankis, padedantis taikliai įvardinti, dėl ko veikia jūsų socialinis verslas. Apibūdinkite, kas patiria šią problemą? Apibūdinkite, kokią problemą šie žmonės išgyvena? Kur šie žmonės yra? Pastebima, jog galite išskirti daug vietų ir žmonių grupių, kurie kenčia nuo panašių dalykų. Patartina galutiniame problemos aprašyme įvardinti vieną žmonių grupę ir vieną geografinę vietą - tai leis jūsų organizacijai lengviau priimti strateginius sprendimus. Trumpai ir aiškiai suformuluota problema bus įrankis, kurį galėsite naudoti pristatydami savo veiklą kolegoms, savanoriams, finansuotojams.
Toks požiūris tikriausiai kyla iš tikėjimo, kad apie problemą žinome viską, o visi sprendimai - jau atrasti. Nors visi šie žmonės teisūs, socialinė problema tikriausiai slypi giliau. Tokia klaida problemos formuluotėje gali užkirsti kelią pastebėti efektyvesnius sprendimus. Pastebima, kad tokiose problemos formuluotėse visada jaučiasi, jog sprendimas problemai jau yra aiškus, ir viskas, ko jam trūksta - tai papildomi ištekliai (pvz., pinigai, daugiau įstatymų ar mokymų). Jeigu tai būtų tiesa ir skirdami daugiau resursų jau egzistuojantiems sprendimams galėtume išspręsti visas problemas, tikriausiai jos jau būtų išspręstos. Jeigu savo problemos apibrėžime pastebite tokius žodžius kaip „per mažai“, „trūksta“, „nėra paslaugos“ ir pan., įsitikinkite, ar formuluodami tokią problemą omenyje neturite jau aiškaus, teisingo sprendimo jai išspręsti.
Problemos, būdamos sudėtingu socialiniu reiškiniu, yra linkusios susipinti, pasidaryti itin kebliomis. Socialiniai verslininkai, būdami iniciatyviais žmonėmis, dažnai turi dideles ambicijas išspręsti keletą problemų. Tokia formuluotė nėra tinkama, nes neapibūdina, kas ir kur patiria problemą. Be to, problemos apibrėžimas skatina į pagrindinės problemos apibrėžimą neįtraukti nei jos priežasčių, nei pasekmių. Tai apsunkina tolimesnę problemos analizę, beveik neįmanomu padaro problemos aktualizavimą bet kokios komunikacijos metu. Socialiniai inovatoriai, tinkamai pasiruošę savo veikloms, visada turėtų spręsti problemos priežastis. Tai - vienas iš paprasčiausių efektyvaus socialinių problemų sprendimo principų.
Kai jau tiksliai įsivardinote savo pagrindinę sprendžiamą problemą, galima pereiti prie kito žingsnio ir sukurti problemos žemėlapį. Paradoksalu, bet nors visi socialiniai verslininkai kasdien dirba tam, kad išspręstų savo socialines problemas, daugelis jų tai daro intuityviai. Nesakome, kad jie nesupranta sprendžiamos problemos, tačiau, praleidus problemos analizės žingsnį, rizikuojame nepastebėti svarbių, giliai įsišaknijusių priežasčių arba švaistyti organizacijos resursus „gydant ligos simptomus“ - tai yra naikinant tik problemos pasekmes. Būtent dėl šių priežasčių problemos žemėlapis yra svarbus žingsnis socialinio verslo planavime.
Problemos žemėlapis yra loginė seka: „Dėl to, kad yra problemos priežastys atsiranda pagrindinė problema. Įvardinkite problemos priežastis. Pasistenkite jas įvardinti taip, kad bet koks pašalinis žmogus, nesusijęs su jūsų veikla, galėtų jas suprasti. Nebandykite įvardinti visų problemos priežasčių. Pasirinkite tik pačias svarbiausias, tas, kurios tiesiogiai prisideda prie problemos atsiradimo. Patikrinkite loginį ryšį - ar aišku, kaip ir kodėl kiekviena iš įvardintų priežasčių prisideda prie problemos egzistavimo. Jeigu tai padaryti sunku arba reikia priimti daug papildomų sąlygų, pabandykite išgryninti problemos priežastis - galbūt jos įvardintos netiksliai?
Kita priežastis, kodėl loginį ryšį pastebėti gali būti sunku, yra tai, jog pagrindinė problema iš tikrųjų yra viena iš priežasčių. Grandinės pabaigoje surašykite problemos pasekmes. Pasekmės apibūdina, kas atsitinka individui ir visai visuomenei, jei problema lieka neišspręsta. Pasekmių sąrašas - vieta, kuri turi paaiškinti, kodėl problema turėtų rūpėti ne tik tau, bet ir aplinkiniams, kodėl yra būtina ją išspręsti. Dar kartą patikrinkite loginį ryšį.
Tvarumas ir Bendruomenės
Inovacijos ir tvarumas - tai dvi sąvokos, kurios šiandien tampa vis aktualesnės tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Susiduriame su rimtais iššūkiais: klimato kaita, išteklių trūkumu ir socialine nelygybe. Pirmiausia, inovacijos gali apimti naujų technologijų kūrimą, leidžiančių efektyviau naudoti išteklius.
Bendruomenės yra esminis tvaraus socialinio modelio elementas. Jos veikia kaip socialinės struktūros, kuriose žmonės gali bendrauti, bendradarbiauti ir dalytis ištekliais. Bendruomenės aktyviai dalyvauja socialinės politikos formavime, nes geriausiai supranta vietos žmonių poreikius. Jos gali kurti sprendimus, atitinkančius konkrečius bendruomenių lūkesčius. Bendruomenių tvarumas priklauso ir nuo jų gebėjimo kurti socialinį kapitalą.
Lietuvos ateities perspektyvos glaudžiai susijusios su tvarumo principais ir socialiniu modeliu. Transformacija, orientuota į tvarumą, gali sukurti naujas darbo vietas ir skatinti inovacijas. Socialinė sritis taip pat reikalauja skubaus dėmesio. Pagrindiniai iššūkiai yra švietimo sistemos tobulinimas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė, taip pat socialinės apsaugos sistemų reforma.
Viešosios Paslaugos
Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų.
Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo.
Europos Socialinio Modelio Analizė
Vienas iš esminių Europos socialinio modelio bruožų yra ilgalaikių tikslų turėjimas, taip pat pasižymi aukštą socialinės apsaugos lygį teikiančiomis sistemomis, dėmesiu socialiniam dialogui ir bendrosioms paslaugoms, kurios būtinos socialinei sanglaudai, bendromis vertybinėmis nuostatomis. Kiti bruožai išskiriami, atsižvelgiant į darbo rinkos pasidalijimą ir oficialią aukšto ir žemo produktyvumo ekonomikos sritį, paženklintą nedarbo bei šešėlinės ekonomikos: bendra ilgalaikė ekonomikos ir visuomenės orientacija, aukšto lygio socialinė apsauga ir socialinio saugumo lūkesčiai, didelė darbo jėgos kaita, didelis darbo našumo per valandą vidurkis. Europos socialinio modelio pagrindas yra gerai veikianti ekonomika, aukšto lygio socialinė apsauga, švietimas ir socialinis dialogas“.
Šis apibrėžimas paremtas dviem valstybių narių socialinio modelio elementais: socialinio dialogo tradicija ir aukšto lygio socialine apsauga. Taip pat labai svarbus bruožas užimtumas. Užimtumas - vienas svarbiausių valstybės socialinės-ekonominės raidos bei asmens kokybę apibūdinančių rodiklių. Manau tai ir galėčiau priskirti socialinio modelio stiprybėms. Tačiau mažas uždarbis daugelį žmonių veda į socialinę atskirtį. Uždarbio klausimas vis dar nėra Europos Sąjungos kompetencijos sritis. Šį klausimą, vadovaudamosi minimaliojo atlyginimo nuostatais, sprendžia atskiros valstybės narės, siekdamos užtikrinti tvarų pragyvenimo lygį. Europos Sąjunga visada siekė užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes, tačiau nelygybė ir diskriminacija toliau egzistuoja užimtumo, socialinės apsaugos ir kt. srityse.
Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, Lietuvoje egzistuoja beveik du dešimtmečius. Šiame magistriniame darbe pateikta mokslinės ir teisinės literatūros socialinės apsaugos klausimais apžvalga bei išanalizuoti atliktos respondentų anketinės apklausos rezultatai. Darbe apžvelgiami socialinio darbo raidos bei socialinių paslaugų plėtojimo etapai Lietuvoje. Taip pat analizuojama socialinių paslaugų samprata, socialinių paslaugų teikimo principai, socialinių paslaugų planavimas, apžvelgiama socialinių paslaugų infrastruktūra ir jas administruojančios institucijos, nagrinėjama valstybės socialinė politika ir socialinių paslaugų rinka, ieškoma socialinių paslaugų teikimo modelio teorinio pagrindimo.
Nepalankios demografinės tendencijos - gimstamumo mažėjimas, bendruomenės senėjimas, didėjanti jaunų žmonių emigracija turi įtakos socialinių problemų gausėjimui, didesniam trumpalaikės ir ilgalaikės globos poreikiui. Dėl to didėja socialinių paslaugų poreikis ir išlaidos socialinei apsaugai. Didėjantis socialinių paslaugų poreikis neretai viršija turimus išteklius, todėl būtina ieškoti efektyvesnių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų. Dėl nepakankamo dėmesio paslaugų planavimui bei prioritetų nustatymui socialinės paslaugos teikiamos gerai nežinant bendruomenės poreikių.
Socialines paslaugas svarbu planuoti, nustatant prioritetines jų plėtros kryptis bendruomenėse, kad žmonėms būtų teikiamos paslaugos, kurios yra jiems reikalingiausios, tinkamiausios ir ekonomiškiausios. Šiame magistriniame darbe, analizuojant esamą socialinių paslaugų infrastruktūrą, ieškoma socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros ir socialinių paslaugų teikimo Lazdijų rajono savivaldybėje modelio tobulinimo galimybių. Darbe išanalizuotas esamas socialinių paslaugų teikimo Lazdijų rajono savivaldybėje modelis ir nustatyti socialinių paslaugų teikimo tobulinimo prioritetai. Konstatuota, kad socialinių paslaugų teikimo modelis turėtų būti orientuotas į patį socialinės paslaugos gavėją, t. y. socialines paslaugas reikėtų organizuoti kuo arčiau žmogaus.
Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad socialinių paslaugų prieinamumą gali lemti socialinių darbuotojų kvalifikacija bei savanorių dalyvavimas socialinėje veikloje. Be to menką paslaugų prieinamumą lemia paslaugų gavėjų geografinė padėtis, todėl siūloma formuoti mobilias socialinių paslaugų teikimo komandas, kurios pasiektų didžiąją dalį atokiose vietose gyvenančių asmenų, pageidaujančių gauti socialines paslaugas.
Darbo santykių reguliavimas Lietuvoje yra nelankstus ir neatitinka šiuolaikinių darbdavių ir darbuotojų poreikių: pagal Global Competitiveness Index 2014, Lietuva užima 106 vietą (iš 144) pagal darbo rinkos lankstumą. Investuotojų forumo duomenimis, kvalifikuotų darbuotojų trūko net 69 proc. darbdavių. Šioms problemoms išspręsti 2015 m. pavasarį buvo pristatytas „socialinis modelis“ - įstatymų projektų paketas, iš esmės modernizuojantis Darbo kodeksą, keičiantis socialinės apsaugos sistemą ir sprendžiantis užimtumo problemas.
Tačiau šis modelis visuomenei buvo pristatytas chaotiškai ir neapgalvotai, ir daugelis suinteresuotųjų šalių to nesupranta ir neturi laiko į tai įsigilinti. Dėl to egzistuoja tikimybė, kad soc. Rotacijos VšĮ „Investuok Lietuvoje“ metu bus parengtos pastabos ir rekomendacijos soc. modelio įstatymo projektams, siekiant įvertinti investuotojams ir darbdaviams aktualiausias soc.
Straipsnyje plėtojama pozityvaus socialinio darbo teorija, išryškinant kliento stiprybes. Socialinio darbuotojo profesinė veikla apima žmonių, šeimų, bendruomenių probleminių santykių analizę, socialinių pokyčių siekį, orientavimąsi į žmonių gyvenimo kokybės užtikrinimą. Esant pliuralistiniam socialinio darbo metodų kontekstui, ypač svarbu diegti pažeidžiamų visuomenės grupių stiprybių orientacijos modelį kasdienėje veikloje.
Straipsnyje plėtojama mintis, kad, nepaisant socialinio darbo adresu išsakomos kritikos, pozityvioji kryptis vis dėlto formuoja fundamentalųjį komunikacijos pagrindą. Neigiami lūkesčiai, klausimai, į problemas orientuotas požiūris keičia ir paties kliento požiūrį į save bei aplinkinių požiūrį į jį, kartu atitinkamai veikia elgesį ir santykius. Sunku tikėtis, kad darbuotojo ir kliento santykiai nebus pažymėti atstumo, skirtingų galimybių ir kontrolės antspaudu. Atitolimas gali ypač išryškėti socialiniam darbuotojui leidus suprasti, kad tik jis turi pakankamai žinių, kurios jam suteikia teisę įvardyti problemą ir parengti jos sprendimo planą. Taip socialinis darbuotojas skatins kliento pasyvumą.
Straipsnyje pabrėžiama, nors stiprybes akcentuojantis socialinio darbo modelis pabrėžia kliento norus, svajones ir siekius, tai nereiškia, kad viskas, ko pageidauja klientas, tinka. Esminis akcentas - glaudaus socialinio darbuotojo ir kliento bendradarbiavimo bei tarpusavio priklausomybės sąveika.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumas mokslinių tyrimų pagrindu kuria darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį (toliau - socialinis modelis). Tiek užsakovas, tiek projekte dirbantys mokslininkai sutinka, kad kompleksinis, moksline analize ir tyrimais pagrįstas požiūris į šiandieninius darbo rinkos skaudulius yra teisingesnis kelias kuriant konkurencingą ir socialiai apsaugotą Lietuvą, negu chaotiški, fragmentiški ar politine konjunktūra paremti valdžios sprendimai.
Todėl mokslininkų grupei, kuriančiai Lietuvos socialinį modelį, pavestos net 55 atskiros veiklos (atlikti nacionalinės ir užsienio šalių gerosios praktikos analizę, identifikuoti esamų priemonių tikslingumo ir efektyvumo problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus), apimančios skirtingas socialinės politikos sritis: užimtumą, darbo politiką ir socialinį draudimą.
Svarbiausius politinius sprendimus mūsų visuomenėje priima jos atstovai - politikai, o ne mokslininkai, tačiau džiugu, kad bent jau šį kartą politikų sprendimas nebus neparemtas Lietuvos mokslininkų įžvalgomis. Kaip pavyzdį galima nurodyti, kad principinę nuostatą valstybinio socialinio draudimo senatvės bazinę pensiją finansuoti iš bendrųjų mokesčių (valstybės biudžeto) priėmė būtent politikai - ją patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė (Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 684).
Natūralu, kad toks sprendimas gali būti praktiškai pradėtas įgyvendinti tik įvairiapusiškai įvertinus jo poveikį valstybės ūkiui, socialinio draudimo ir visos mokesčių sistemos stabilumui. Projekto mokslininkai kviečia visus matyti jiems tekusios užduoties kompleksiškumą ir sudėtingumą, analizuoti jos vykdymo rezultatus ir konstruktyviai diskutuoti dėl pateiktų pasiūlymų visose socialinės politikos srityse.
Tyrėjų grupė yra visuomet pasirengusi atsakyti į klausimus dėl jų atliktų tyrimų ir darbo teisės, užimtumo skatinimo ir valstybinio socialinio draudimo teisės aktų projektų.
tags: #socialinio #modelio #analize