Daugelis žmonių nežino, kad laikino ir nuolatinio globėjo institucija apmokamu darbu tapo prieš kelerius metus, kai buvo nuspręsta atsisakyti vaikų namų, siekiant kuo mažiau traumuoti iš šeimų paimamus vaikus. Visuomenei, kuri situaciją stebi tik iš šalies, sunku atskirti, kaip yra iš tiesų. Tuomet emocijos ima viršų, viešojoje erdvėje apie vaikų teises ginančias institucijas, o kartu ir globėjus, kalbama dažniausiai labai vienpusiškai. Kur jiems dėtis, jei globėjo institucija taps visuomenės pasmerkta ir globėjų nebeliks? Kas globos vienišus, apleistus vaikus? Be tėvų globos vaikai lieka dėl įvairiausių priežasčių. Dar niekada globėjai nebuvo taip supriešinti su visuomene kaip pastarosiomis dienomis.
Šeima šiuo metu apie mėnesį globoja pusės metų vaiką ir darys tai, kol jis bus grąžintas tėvams arba atsidurs nuolatinių globėjų ar įtėvių šeimoje. Politikai tikisi, kad jie suvienys valstybės pastangas užtikrinti ir iki šiol egzistavusią laikinąją vaikų globą šeimose. Pertvarko globos namus. Budinčiuosius globėjus reglamentuojantys įstatymai įsigaliojo šiemet.
Laikinieji globėjai kol kas užsiregistravę mažiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių. Prieš priimdami vaikus jie turi praeiti tris mėnesius trunkančius mokymus. Laikinai globoti vaiką galima iki metų.
"Ekspertai pataria": Noriu tapti laikinuoju globėju. Ką būtina žinoti?
Globėjų patirtys ir iššūkiai
N. Svitojus teigė, jog priimti vaiką globai apsispręsti buvo sunku. „Reikėjo gal kokį mėnesį kalbėtis. Vienas dalykas yra priimti vaiką trims, keturioms, penkioms dienoms, o turėdamas jį ilgesnį laiką jau pripranti ir jis jau tampa savu vaiku“, - pasakojo jis.
Nors planavo globoti vieną vaiką, netrukus Barauskų šeimoje apsigyveno keturi vaikai. Iš pradžių į Barauskų namus atsikėlė brolis su sesute, vėliau šeima priėmė globoti dar vieną mergaitę, o po kelerių metų atvyko ir ketvirtoji globotinė. „Iš pradžių lyg buvo baugu, bet vėliau kaip mane užkabino bendravimas su vaikais, auklėjimas, ugdymas, aš pats savimi stebėjausi, valandų valandas su jais bendraudavau, kartu žaisdavome, kalbėdavome, važiuodavome į Vilnių visi, visą kelią kalbėdavome, labai daug jiems aiškinau ir apie alkoholio žalą, apie rūkymą“, - pasakoja E. Barauskas. Pasak E. Barausko, tai buvo patys laimingiausi metai gyvenime.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Vita: „Globa man nėra darbas, tai - gyvenimo būdas. Juk augindamas savo vaikus nesakai, kad dirbi, nes augini vaiką.“Renata: „Globa - tai visų pirma gyvenimo būdas, pasakyčiau, kad tai - veikla, kuri yra tarpinė tarp tarnystės visuomenei ir darbo. Negaliu sakyti, kad laikinoji globa nėra darbas, nes valstybė mums patiki vaikus ir mes jai esame įsipareigoję, turime atsiskaityti, vykdyti duodamus nurodymus.“Milda: „Globa - ne darbas, o gyvenimo būdas. Į darbą einama, o mes gyvename kartu su vaiku, kartu keliamės, kartu ruošiamės į mokyklą ir į darbą, kartu tvarkomės namus, nusistatome naujas taisykles, tariamės, ką veiksim.
Renata: „Norėjau padėti vaikams, kad jiems netektų gyventi vaikų namuose. Tikėjau, kad galiu padėti vaikui užaugti, kad namuose gėrybių turime pakankamai ir jų užtektų dar vienam vaikui. Esu ne kartą buvusi vaikų namuose, - vaikai ten nėra laimingi, jaučiasi vieniši. Ten mažai galimybių užmegzti artimus ryšius su suaugusiaisiais, būti paprasčiausiai išklausytiems. Jie ten tiesiog kovoja už būvį, nesijaučia saugiai, kaip kad mūsų biologiniai vaikai.“
Tačiau pasitaikydavo ir neigiamų vertinimų. Pastebėjau, kad tie, kuriems trūksta pinigų, mano, jog tai daroma pasipelnymo tikslais, o tie, kurie pinigų turi pakankamai, galvoja apie garbę, gaunamą dėmesį. Renata: „Anksčiau didžioji dalis pažįstamų vertino palankiai, domėjosi vaiko situacija. Tačiau pasitaikydavo ir neigiamų vertinimų. Pastebėjau, kad tie, kuriems trūksta pinigų, mano, jog tai daroma pasipelnymo tikslais, o tie, kurie pinigų turi pakankamai, galvoja apie garbę, gaunamą dėmesį. Pastaruoju metu žmonės sutrikę - žiniasklaidoje galima rasti globėjo instituciją šmeižiančių straipsnių, viešoje erdvėje pilna bjaurių komentarų.
Vita: „Paėmę globoti šiuos vaikus, sulaukėme labai daug ir įvairių reakcijų. Aišku, buvo smerkiančių, tačiau buvo ir palaikančių. Labai daug smerkimo sulaukėme, kai trečią vaiką paėmėme tiesiai iš gimdymo namų, nors jis ir buvo tos pačios šeimos. Mums buvo sakoma, kad nereikia savęs apkrauti ir kas iš tokio vaiko bus, kai „tokia“ mama pagimdė.
Finansinė pusė
Kokį atlygį gaunate už globą?
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo pažymėjimas: kas svarbu žinoti
Vita: „Kaip nuolatinė globėja aš vaikams išlaikyti gaunu 304 eurus už vieną vaiką.“
Renata: „Mano, kaip laikinosios globėjos, atlygis yra apie 350 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius. Ši veikla apribojo mano galimybes užsidirbti savame darbe, teko labai susimažinti darbo krūvį, todėl gauti atlygį už globą man nėra gėdinga. Dar skiriami pinigai vaiko išlaikymui bei tikslinis priedas, mano atveju apie 415 eurų. Kiek žinau, kiekvienoje savivaldybėje mokama skirtingai.“
Saulė: „Mes vaikus globojame šeimynoje, kurią turėjome įkurti, kad galėtume auginti vienos globojamos mergaitės brolius ir seses (tuo metu šeimyną turėjo sudaryti bent 6 globojami vaikai). Kaip šeimynos mama, gaunu 600 Eur atlygį, nuo kurio susimoku mokesčius. Į rankas gaunu maždaug 420 Eur.“
Milda: „150 Eur - vaiko išlaikymui skirti pinigai, 150 Eur - parama globėjui (kad ir ką tai reikštų), plius 30 Eur vaiko pinigai, kaip kiekvienam Lietuvos vaikui. Parama globėjui nėra darbo užmokestis, nes darbo sutarties nėra, į būsimą pensiją neįsiskaičiuos ir t.
Įsivaikinus vaiką nemaža dalis išmokų sutampa su išmokomis, gaunamomis vaikui gimus, t.y. įtėviai gauna tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui ir kt. Globojamiems vaikams skiriamų išmokų dydis priklauso nuo vaiko amžiaus, t.y.
Taip pat skaitykite: Savaitgalio globa
| Išmoka | Suma |
|---|---|
| Vaiko pinigai | Priklauso nuo vaiko amžiaus ir situacijos |
| Parama globėjui | Skirtinga kiekvienoje savivaldybėje |
Sveikatos ir raidos sutrikimai
Vita Mūsų visi globotiniai turėjo labai rimtų sveikatos problemų ir, aišku, taip pat raidos problemų. Liūdniausia tai, kad nei soc. darbuotojai, nei Vaikų teisių specialistai mūsų globotinių net akyse nematė tuo laikotarpiu. Mes, aišku, nieko apie tas problemas nežinojome ir daugiau nei metus Vaikų teisių tarnybai įrodinėjome, kad tų problemų yra… Darome dėl jų viską, kas tik yra įmanoma Lietuvoje. Raida po truputį gerėja, sveikata taisosi, bet pagalbos iš institucijų, kai mums to reikėjo labiausiai, mes nesulaukėme.
Renata: „Raidos sutrikimų vaikas neturėjo. Pradėjusi laikinai globoti, apie vaiką visai nieko nežinojau. Keliavome per gydytojus - pilnapadystė, širdies ūžesiai, visi dantys išgedę… Reikėjo logopedo paslaugų, korekcinės mankštos. Beveik šešerių metų vaikas kalbėjo labai neaiškiai, sunku buvo suprasti.
Ieva: „Taip, mano vaikai turėjo raidos sutrikimų, buvo socialiai apleisti. Apie sutrikimus iš anksto nežinojau nieko. Gydėme, socializavome, vedžiojome pas įvairius specialistus.
Saulė: „Sutikom auginti sutrikusios raidos dvimetę. Jai buvo nustatytos ir kelios šiek tiek gąsdinančios diagnozės. Taip pat kelis ūgtelėjusius vaikus, turinčius mokymosi sunkumų bei teigiamą tuberkuliozės mėginio tyrimą, silpną imunitetą (viena paaugliukė kone kiekvieną mėnesį gydėsi ligoninėje, kol augo vaikų namuose). Dabar visi vaikai yra sveiki, mokslo vidurkiai stebina ir džiugina. Mažoji per metus pasivijo bendraamžius.
Milda: „Vaikas turėjo sutrikimų ir prieš globą, turi ir dabar. Pokyčiai didžiuliai. Kai kurios fizinės diagnozės tiesiog sunaikintos kryptingu darbu (masažai, mankštos, sanatorijos, baseinas), tačiau įgimtus dalykus ne taip lengva koreguoti, tad kai kuriuos sveikatos sutrikimus visada turės, ir su jais nuolat reikės dirbti, kitaip bus aštrus blogėjimas. Raidos atsilikimą turėjo nemažą, 4,5 metų vaikas dar netarė kai kurių balsių, prieš mokyklą buvo prognozuojama, kad nei skaitys, nei rašys. Vis dėlto su logopedų, spec. pedagogų ir giminės pagalba (ačiū Dievui, daug pedagogų) daug dalykų pasivijome, vaikas mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, pagal pažangumą yra netgi klasės viduryje, tiesa, kai kuriems dalykams reikalinga spec.
Šeimos gyvenimo pokyčiai
Vita: „Pradėjus globoti, mūsų gyvenimas apsivertė visiškai. Pirmiausia dėl to, kad tai buvo 2 mažamečiai vaikai. O antra, tai buvo baisiai iškankinti vaikai, kurie bijojo užsimerkti, nes galvojo, kad mes pradingsime. Mes, ėmęsi globos, praradome atostogas, nes globos pinigų neužteko specialistams apmokėti, teko naudoti savo lėšas. Taip pat reikėjo supirkti visus reikalingus daiktus, kurie nemažai kainavo.
Renata: „Taip, gyvenimas pasikeitė - teko pradėti mažiau dirbti (beje, mano darbas man malonus), atsisakyti koncertų, spektaklių, pasisėdėjimų su draugais, pramogas teko derinti prie vaikų. Iš naujovių paminėčiau naujas pažintis globėjų bendruomenėje - tai nuostabūs žmonės, iš kurių norisi mokytis. Taip pat gavau daug naujų patirčių, teko prisiliesti ir prie tos visuomenės dalies, iš kurios vaikai papuola globon, - apie ją mažai žinojau.
Ieva: „Gyvenimas labai pasikeitė, parsivežus į namus mažą vaikutį. Teko visą dėmesį sutelkti į jį, mesti darbą, atsisakyti kelionių, vakarojimų su draugais, ekspromtinių išvykų. 10 metų niekur nebuvom išvykę dviese su vyru.
Saulė: „Pasikeitė viskas. Gyvenimo tempas, namų erdvės „sumažėjo“, atsirado daugiau streso ir atsakomybės.
Milda: „Žinoma, pasikeitė visiškai, kaip ir kiekvienos šeimos, kurioje atsiranda vaikų. Mums pasikeitė dar daugiau, nes turėjome daug „namų darbų“, skirtų spec. pedagogo, tad vakare valandą skirdavome ir „žaidimams“ su užduotėlėmis.
Santykių su biologine šeima svarba
Labai svarbu bendrauti su globotinio biologine šeima, stengiantis išgydyti juos nuo nuoskaudų ir pykčio, kurį jautė savo gimdytojams dėl patirtų skriaudų. Tai be galo svarbu ir vaiko savivertei, ir identitetui.
Bendraujant su biologine šeima svarbu niekada neatsiliepti apie mamą neigiamai, gal dėl to bendravimas nenutrūksta net ir vaikui grįžus į šeimą.
Renata: „Labai skatinau bendravimą su mama, - vykdavome į susitikimus, darydavome mamai dovanėles, piešdavome piešinius. Mama visada galėjo paskambinti savo vaikui. Apie mamą niekada neatsiliepdavau neigiamai, gal dėl to mūsų bendravimas nenutrūko net ir vaikui grįžus į šeimą.
Milda: „Nebendraujame. Tėvas vaiko atsisakė, motina „tvarkosi gyvenimą“ jau 10 metų. Kurį laiką bendravome tik su globos namų auklėtoja Genute, vaikas jos ilgėjosi, tad skambindavome ir kalbėdavosi.
Globos sistemos problemos
Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekę į globos įstaigą būdami dar labai maži, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situaciją - paimti vaiką valstybės globon.
2015 m. pradžios įvykiai - seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose - patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą. Deja, tokie šokiruojantys įvykiai nesupurto sistemos, jie pamirštami, o po kurio laiko vėl kas nors skandalingo nutinka tose įstaigose, kurios turėtų būti iš esmės pertvarkytos.
Nors vaikų namuose šiuo metu gyvena beveik 3 tūkst. vaikų ir šis skaičius kasmet mažėja, pernai dėl įvairių problemų šeimose iš jų buvo paimti apie tūkstantis vaikų.
Nevyriausybininkai teigia, jog kol kas žmonių norą globoti vaikus savo šeimose gali slopinti per menkas institucijų indėlis suteikiant jiems pagalbą.„Dalis tėvų tikisi, kad savivaldybės irgi prisiims tam tikrus įsipareigojimus, mainais į jų pasiryžimą paimti globon ne savo vaiką. Darželis šia prasme tikrai yra numeris vienas, bet Vilniuje eilėje mums netenka laukti daugiau nei savaitės. Kitose savivaldybėse būna visaip“, - sakė laikinųjų globėjų koordinatorė Vilniuje Rugilė Ladauskienė. Ji tvirtino, jog dalis šeimų taip pat baiminasi imti vaikus į globą dėl įvairių nepagrįstų baimių.
Kol kas savivaldybės yra tik pakeliui įgyvendinant įstatymus dėl laikinosios globos - tik 27-iose jų veikia globos centrai, turintys pagelbėti globėjams.Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė ragina kitas savivaldybes juos steigti greičiau.„Globėjai turi būti tarsi mažoje bendruomenėje, kur jie irgi būtų globojami“, - teigė V. Augienė.
Vilniuje vaiką laikinai globojanti R. Kvieskienė teigia tai suvokianti kaip pagalbą valstybei, tačiau pasiimti jo į nuolatinę globą ji neketina.„Aš pagimdžiau du vaikus ir noriu juos auginti. Tuo tarpu kitiems vaikams aš galiu tik padėti, pamaitinti juos ar aprengti. Bet auginti... Aš juk turiu ką užauginti“, - sakė moteris.
Socialiniai darbuotojai informacijos neviešina, globėjai patys sprendžia, kiek ir su kuo apie tai kalbėti. Apie tai, kad yra ne tikrieji tėvai, turi pasikalbėti su vaiku, pamokyti, kaip jam elgtis, jeigu prikišama, kad auginamas ne savo gimdytojų. „Viena šeima globon paėmė paauglę mergaitę, kurios ryšys su mama buvo labai stiprus. Globėjai labai nerimavo, ar pavyks su mergaite rasti kontaktą, kai ji nuolat apie motiną kalba, dažnai aplanko po pamokų. Iš pradžių kilo sunkumų, šeima jautė tarsi nusivylimą, tačiau vėliau patys pasiūlė mergaitei drauge aplankyti mamą. Kai globotinė suprato, kad ją globėjai priima su visa jos praeitimi ir gyvenimo istorija, santykiai pasikeitė. Visada globėjams teigiame, kad prieraišumas formuojasi gana ilgai, prisitaikymas šeimoje gali trukti metus ir daugiau. Dauguma globėjų, nors ir patiria daugybę sunkumų ir išbandymų, teigia, jog jeigu grąžintų laiką atgal, visgi pasielgtų taip pat", - sakė V. Zakatovienė.
Prieš priimant sprendimą siekiama apsaugoti vaiką nuo dar vienos netekties sukelto skausmo, o globėjų šeimą - nuo blogų išgyvenimų ir nusivylimo. Būsimieji globėjai (rūpintojai) Klaipėdoje dalyvauja mokymuose, kurie trunka apie tris, o išimtiniais atvejais - keturis mėnesius. Per šį laikotarpį asmenys, ketinantys globoti vaikus, privalo išklausyti 10 sesijų, kuriose kalbama apie komandinį darbą užtikrinant stabilumą vaiko gyvenime, apie atvirą kalbėjimą su vaiku, raidos poreikių tenkinimą, ką daryti netekties metu, kaip padėti vaikui pajausti savąją vertę. Grupės vadovai konsultuoja individualiai, apsilanko globėjų namuose.