Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė pakeitimus, kuriais pataisoma liepos mėnesį startavusi nauja vaiko teisių apsaugos sistema.
Nuo liepos mėnesio įtvirtinta vaiko teisių apsaugos sistema nuo ankstesnės skiriasi keletu svarbių elementų:
- Įstatymu buvo uždraustas smurtas ir fizinės bausmės prieš vaikus.
- Visoje Lietuvoje pradėjo veikti vieninga sistema, kuri reiškia, kad vaiko teisių apsauga vienodai įgyvendinama kiekviename rajone ar mieste.
Išlaikoma galiojanti smurto prieš vaiką sąvoka. Smurtas prieš vaiką apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas.
Su krize susidūrusioms šeimoms teikiama pagalba. Reaguojama švenčių dienomis, nedarbo dienomis ir po darbo. Nuo liepos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į įvykius reaguoja ne tik darbo metu, bet ir po darbo, naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Vaiko teisių specialistai į policijos pranešimą, kad reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje, reaguoja per 1-2 valandas. Į pranešimą, kuris susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, reaguojama kuo greičiau, bet ne ilgiau nei per 6 valandas. Leidimą dėl vaiko paėmimo išduoda teismas.
Kad vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų nebūtų tik dviejų specialistų sprendimas - per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą su prašymu išduoti leidimą vaiko apsaugojimui.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Laikino svečiavimosi tvarka
Globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis principus, sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas. Vaikas išleidžiamas laikinai svečiuotis pas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantį fizinį asmenį ne ilgiau kaip 1 metams, pas giminaitį, gyvenantį užsienio valstybėje, - ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
Vaiko globėjas (rūpintojas) gali išleisti laikinai svečiuotis į užsienį vaiką per užsienio valstybės organizaciją, turinčią Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos leidimą vykdyti globojamų (rūpinamų) vaikų laikino svečiavimosi užsienio valstybėje programą Lietuvos Respublikoje.
Reikalavimas patikrinti fizinio asmens tinkamumą priimti vaiką laikinai svečiuotis - privalomas visiems fiziniams asmenims, ketinantiems priimti vaiką laikinai svečiuotis.
Asmuo, gavęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus teigiamą išvadą apie jo tinkamumą priimti vaiką laikinai svečiuotis, kreipiasi į pasirinktą vaiko globėją (rūpintoją) ir sudaro su juo sutartį dėl vaiko išleidimo laikinai svečiuotis.
Asmuo, paėmęs vaiką svečiuotis, atsako už jį nuo laikino svečiavimosi pagrindų atsiradimo iki vaiko grąžinimo jo globėjui (rūpintojui) momento.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo pažymėjimas: kas svarbu žinoti
Vaiką draudžiama išleisti laikinai svečiuotis pas asmenį, kuris negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.210 ir 3.269 str. Šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą turi būti patvirtinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Vaiko teisių apsaugos skyrius per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl vaiko išleidimo laikinai svečiuotis gavimo dienos patikrina fizinio asmens tinkamumą priimti vaiką laikinai svečiuotis: kreipiasi teisės aktų nustatyta tvarka į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl pažymos apie fizinio asmens teistumą gavimo, patikrina fizinio asmens buities ir gyvenimo sąlygas, galimybes tenkinti vaiko poreikius, išsiaiškina, ar kartu su juo gyvenantys asmenys sutinka, kad vaikas laikinai svečiuotųsi.
Svarbu! „Laikinoji priežiūra, kai vaiką prižiūri tėvų nurodyti giminaičiai ar šeimos draugai arba kai vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, apgyvendinimas šeimos krizių centre galėtų tapti tarsi „pagalve“, apsaugančia vaiką nuo paėmimo iš tėvų. Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda.
Remiantis ministerijos pasiūlymais, jeigu vaiko teisių apsaugos specialistai gauna pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, tuomet jie vertina vaiko situaciją ir poreikius. Visais šiais atvejais vaikas nebūtų paimamas iš tėvų ar globėjų. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikui būtų taikoma laikinoji priežiūra. Ji reiškia, kad vaikas nėra paimamas iš tėvų, globėjų, bet apgyvendinamas pas tėvų nurodytus giminaičius, šeimos draugus arba šie apsigyvena kartu su krizės ištikta šeima ir padeda prižiūrėti vaiką. Laikinoji priežiūra truktų iki 20 darbo dienų.
Administracinių nusižengimų kodekse būtų nustatyta atsakomybė fiziniams asmenims už melagingos informacijos suteikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar už kliudymą nustatyti vaiko globą (rūpybą).
Taip pat skaitykite: Globos iššūkiai
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimo kodekso pakeitimai Vyriausybei bus teikiami trečiadienį, Vyriausybei pritarus pakeitimai keliautų į Seimą. Jeigu Seimas tam pritars, pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m.
Vaiko paėmimo iš šeimos tvarka
Savivaldybės taiko panašią vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos tvarką: darbo dienomis tai gali atlikti Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai, vakarais ir savaitgaliais - policininkai, dažnai - su medikais.
Paimti vaiko iš šeimos negali bet kas, remdamasis vien savo nuomone, aiškiai apibrėžti ir kriterijai, kurių vienas svarbiausių - grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei. Tai nesusiję nei su šeimos skurdu, nei su pasirinkta gyvenimo filosofija, religija, auklėjimo būdais, mitybos ypatumais ar panašiai - iki tol, kol už vaiką atsakingų suaugusiųjų veiksmai ima jam daryti rimtą žalą.
Apie vaiką, kurį reikia skubiai gelbėti, Vaiko teisių apsaugos skyriui gali pranešti šeimas lankantis socialinis darbuotojas, mokykla, ligoninė ar policininkai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas taip pat turi teisę pasikviesti į pagalbą policiją, medikus, ypač jei įtariama, kad vaiko sveikata sutrikdyta, su juo esantys suaugę asmenys grasina, atsisako įsileisti į namus, neleidžia apžiūrėti vaiko.
Netinkamo elgesio su vaiku požymiai
- Fizinė prievarta: smurtiniai veiksmai, sukeliantys skausmą, galintys sukelti sveikatos, vystymosi sutrikimų.
- Emocinė prievarta: vaiko žeminimas, niekinimas, gąsdinimas, žodinė agresija, emocinis atstūmimas.
- Seksualinė prievarta: veiksmai vaiko atžvilgiu, turint tikslą patirti seksualinį pasitenkinimą.
- Nepriežiūra: ilgalaikis nepilnamečio fizinių ir psichinių poreikių netenkinimas, keliantis grėsmę jo vystymuisi ir funkcionavimui.
Naujomis prezidentės pataisomis siekiama, kad apie netinkamą elgesį su vaiku ne vėliau kaip per dieną praneštų visų įstaigų, kurių darbuotojams kilo įtarimų, atstovai: nuo būrelio vadovo iki medikų. Tikimasi, kad aktyviau reaguos ir kaimynai, praeiviai, bendruomenės. Ir dabar kaimynai gali skambinti, elektroniniu laišku pranešti apie galimai skriaudžiamą, neprižiūrimą vaiką miesto, miestelio ar rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui. Galima išlaikyti anonimiškumą, tarnybos privalo reaguoti į kiekvieną pranešimą, vaiko teisių specialistai - apsilankyti toje šeimoje, namuose.
Gavęs pranešimą apie vaikui kilusį pavojų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas turėtų per valandą pasiekti jo buvimo vietą ir įvertinti situaciją, iškviesti policiją, greitąją pagalbą, pasirūpinti vaiko patekimu į laikinos globos įstaigą, šeimyną arba pas globėjus. Jis gali kreiptis į institucijas ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jeigu budinčio darbuotojo nėra, kaip dažniausiai nutinka savivaldybėse, į situaciją privalo reaguoti policijos pareigūnai.
Nusprendus jį paimti iš nesaugios aplinkos, surenka būtiniausius vaiko daiktus, pavyzdžiui, akinius ar vaistus, leidžia pasiimti mėgstamų daiktų, žaislų.
Tą pačią arba kitą darbo dieną apie vaiko paėmimą raštu pranešama vaiko tėvams ar globėjams.
Smurto prieš vaikus statistika
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAS) ataskaitoje rašoma, per 2015 metus nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjo 1269 vaikai.
Palyginti 2015 metų duomenis su 2013-2014 metų, matyti, kad per kelerius metus padidėjo seksualinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius, fizinio smurto atvejų skaičius kasmet kinta - vienais metais mažėja, kitais didėja. Psichologinio smurto atvejų gerokai padaugėjo.
2015 metais mieste užfiksuota 62 % visų smurto atvejų, kaime - 38 % (2014 m. mieste - 60 %, kaime - 40 %; 2013 m. mieste - 59 %, kaime - 41 %).
Didžiausias vaikų, nukentėjusių nuo seksualinio, fizinio ir psichologinio smurto, skaičius užfiksuotas Vilniuje (175 vaikai), Klaipėdoje (152 vaikai), Pasvalio rajone (86 vaikai), Šilutės rajone (79 vaikai), Klaipėdos rajone (73 vaikai).
Remiantis VTAS duomenimis, per 2015 metus 154 asmenims tėvų valdžia buvo apribota laikinai, 638 - neterminuotai ir 48 asmenims taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų. Analizuojant 2014 metų ir 2015 metų duomenis, matyti, kad asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia ar taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų, padaugėjo 7 % (2014 metais iš viso - 643 asmenims, o 2015 metais- 686 asmenims).
Smurto prieš vaikus statistika 2013-2015 metais
| Metai | Fizinis smurtas | Seksualinis smurtas | Psichologinis smurtas | Iš viso nukentėjusių vaikų |
|---|---|---|---|---|
| 2013 | [Duomenys] | [Duomenys] | [Duomenys] | [Duomenys] |
| 2014 | [Duomenys] | [Duomenys] | [Duomenys] | [Duomenys] |
| 2015 | [Duomenys] | [Duomenys] | [Duomenys] | 1269 |
Pastaba: Lentelėje pateikti duomenys apie smurto prieš vaikus statistiką 2013-2015 metais. Konkretūs skaičiai gali skirtis priklausomai nuo šaltinio.