Nors šiais laikais smurtas nėra pats populiariausias būdas spręsti konfliktus visuomenėje, smurtas šeimoje yra gana dažnas reiškinys. Jį naudoja abiejų lyčių partneriai, nors moteris tokioje situacijoje yra blogesnėje situacijoje negu vyras. Tačiau tai nėra taisyklė, kadangi, kaip rodo tyrimai, moterų smurtas prieš vyrus yra gana paplitęs reiškinys, nors mažai aprašytas ir išnagrinėtas.
Dauguma pranešimų, pasirodančių populiarioje spaudoje ir mokslo žurnaluose, nagrinėja smurto šeimoje problemą kaip destruktyvų vyrišką elgesį. Tačiau tikrovė yra tokia, kad abi lytys naudoja agresiją. Smurtas šeimoje, kaip ir smurtas apskritai, turi būti svarstomas kaip žmonių problema. Jis neturi būti nagrinėjamas kaip giminės problema. Klasifikuoti sutuoktinio ar partnerio smurtą kaip smurtą prieš moterį yra klaidinga. Šeimoje moterys taip pat linkusios kaip ir vyrai imtis įžeidžiančių aktų.
Prieš vyrus taip pat naudojamos žinomos smurto rūšys: fizinis smurtas, seksualinis smurtas, psichologinis/emocinis smurtas, ekonominis smurtas. Tačiau dažniausiai moterys prieš vyrus naudoja verbalinį smurtą - tyčiojasi, kaltina ir reikalauja. Moterys naudojasi tokiomis smurto formomis, nes jos siejasi su mažesne atbulinės reakcijos rizika. Fizinis smurtas dažnai naudojamas kaip gynyba.
7 subtilūs emocinės prievartos požymiai
Smurto formos ir pasireiškimai
Pagal Lietuvos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą „Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“.
Dažniausiai pasitaikančios smurto prieš vyrus formos:
Taip pat skaitykite: Programos mokykloms
- Verbalinis smurtas: tyčiojimasis, kaltinimai, reikalavimai.
- Psichologinis/emocinis smurtas: pravardžiavimas, žeminimai, kaltės jausmo sukėlimas.
- Kontrolė: grasinimai ir prievarta (grasina nužudyti save ar vyrą; melagingai kviečia policiją, kad vyrą suimtų; grasina palikti vyrą).
- Ekonominis smurtas: žmonos/sugyventinės laiko vyrus izoliacijoje, atiminėja pinigus ar neleidžia naudotis banko kortele, draudžia bendrauti su vaikais ir t. t.
Ypatinga smurto forma - viešas apjuodinimas.
Tačiau visgi smurto prieš vyrus atvejais didžioji dauguma agresorių būna vyrai - smurtą vyrai dažniausiai patiria nuo kitų artimoje aplinkoje esančių vyrų: tėvų, suaugusių sūnų, kitų giminaičių ir artimoje aplinkoje esančių vyrų.
Smurto motyvacija ir kontekstas
Los Andželo grafystėje, Kalifornijoje buvo ištirti šimtas dvidešimt penki asmenys, kad būtų galima palyginti smurto šeimoje motyvaciją ir kontekstą tarp vyriškos ir moteriškos lyties smurto šeimoje motyvaciją. Buvo manyta, kad moterų ir vyrų smurto motyvacija skiriasi.
Moterys teigė, kad smurtą dažniausiai naudojo, kai jautė grėsmę savo asmeninei laisvei,kai nejautė pagarbos, partneriai jų neklausė; o vyrai, - kai moterys naudojo prieš juos psichologinį smurtą (šaukė ant jų, graužė…),kai nesijautė esą šeimininkai.
Respondentus taip pat paprašė identifikuoti priežastis, kodėl jie nusprendė panaudoti smurtą praėjus 6 mėnesiams. Ir vyrai, ir moterys atsakė, kad pagrindinė motyvacija buvo kerštas partneriui siekiant jį įskaudinti.
Taip pat skaitykite: Kaip vasaros stovyklos ugdo socialinį intelektą
Rezultatai rodo, kad smurtą naudojančios moterys, nėra visiškai bejėgės smurto aukos, atsakančios į smurtą tiktai gindamosi. Tačiau moterys yra taip pat ne pirminis agresorius, kuris naudoja įžeidžiantį elgesį siekdamas kontroliuoti partnerį ar šeimą. Moteriškas smurtas gali būti daugiau susietas su asmeninės laisvės apribojimais negu valdžios siekimu.
Pasekmės ir pagalbos galimybės
Vyrų patirtų psichologinių traumų pasekmės daro prielaidą negalėjimui užmegzti darnius santykius su kitais žmonėmis ir sumažina gebėjimus patenkinti savo ir kitų poreikius.
Tiek žmonos, patyrusios vyro smurtą, tiek vyrai, kurie patyrė viešą, ypatingo mąsto (Lietuvos mastu) psichologinį ir emocinį smurtą, jaus pasekmes: padidėjusį nerimą, pažeidžiamumo jausmą, dėmesio, miego sutrikimus, turės problemiškus santykius, išgyvens depresiją, panikos atakas. Visa tai smarkiai paveiks sveikatą ir gyvenimo trukmę.
Krizinėse situacijose atsidūrę ir smurtą patiriantys asmenys gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus. Kalbant apie pagalbą vyrams, daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama smurtinio elgesio keitimo programoms.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko apžvalgą, kurios metu buvo domėtasi, kokią pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėję vyrai gali gauti krizių centruose visoje Lietuvoje. Susirūpinimą kelia jau tai, kad informacijos apie vyrų patiriamą smurtą ir jiems teikiamą specializuotą pagalbą Lietuvoje praktiškai nėra.
Taip pat skaitykite: Emocinis intelektas vaikystėje
Apžvalgos rezultatai parodė, kad krizių bei specializuoti pagalbos centrai, kurie turėtų teikti pirmines psichologo, socialinio darbuotojo bei teisininko konsultacijas visiems nepaisant jų lyties, amžiaus ar kitų tapatybės bruožų, dažnai pirmenybę teikia moterims, o vyrus stengiasi nukreipti į specialiai vyrams skirtus krizių centrus. Tokių šalyje yra vos keli ir tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Net padėti norintiems vyrų krizių centrams nepakanka lėšų ir tai yra pagrindinė veiklą ribojanti problema.
Pagalbos galimybės:
- Psichologinė pagalba
- Palaikymo grupės
- Švietimas ir sąmoningumo didinimas
- Sveikas gyvenimo būdas
- Sėkmingų santykių palaikymas
- Partnerių parama
Svarbu skatinti vyrus kreiptis pagalbos į psichologus ar terapeutus. Psichologinė terapija gali padėti suprasti ir valdyti emocijas, spręsti konfliktus ir gerinti bendrą psichologinę būklę.
Dalyvavimas palaikymo grupėse gali suteikti vyrams galimybę pasidalyti savo patirtimi su kitais, kurie susiduria su panašiomis problemomis.
Kova su smurtu mokykloje
Pokalbiai, diskusijos ir užsiėmimai su mokiniais apie smurtą ir lytiškumą yra viena iš esminių saugios mokyklos aplinkos kūrimo sąlygų. Suprantama, kad gali kilti klausimų, kaip tinkamai vykdyti šias veiklas ir kurti atmosferą, kurioje moksleiviai jaustųsi patogiai dalintis bei kalbėtis.
Mokytoja(s) ar kita(s) specialistas(-ė) turėtų sukurti saugią atmosferą pokalbiams bei paaiškinti, kad nuomonės gali išsiskirti, bet pagarbą išlaikyti būtina.
Visada verta moksleivių paklausti, kas nutiktų, jei lyčių vaidmenys būtų apkeisti vietomis. Tokia perspektyva gali padėti suprasti, kad merginų ir vaikinų patirtis tiek platoniškuose, tiek romantiniuose santykiuose labai skiriasi.
Paaiškinkite, kad joks smurtas nėra pateisinamas nepriklausomai nuo to, kas jį naudoja. Smurtautojai nėra tik vyrai ir ne visi vyrai yra smurtautojai - moterys taip pat smurtauja prieš vyrus. Akcentuoti vyrų smurtą prieš moteris svarbu, nes tai yra itin didelio masto problema visame pasaulyje, o žinios apie smurto artimoje aplinkoje ypatumus gali padėti geriau suprasti smurtaujančių asmenų elgesį, pasirinkti tinkamiausią reagavimo būdą, keisti savo nuostatas ir mesti iššūkį smurto temą supantiems stereotipams.
Gyvenimo įgūdžių programa (GĮP) suteikia galimybių šias temas atskleisti šio dalyko pamokų metu.
Svarbu aiškiai įvardinti smurto rūšis, atpažinimą, pagalbos priemones, galima pasitelkti paauglių galios ir kontrolės ratą, taip pat inicijuoti diskusijas apie seksualinio priekabiavimo atpažinimą, reagavimą ir prevenciją.
Statistika
Statistikos departamento duomenimis, 2019-tais metais 8 iš 10 nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje buvo moterys, o 9 iš 10 visų smurtavusių asmenų sudarė vyrai.
Per 2017 metus Lietuvoje yra gauta apie 48 tūkst. pranešimų ir užregistruota apie11 tūkst. nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
JAV sociologai M. Strausas ir R. Gellesas iš „New Hampshire Universiteto” Šeimos tyrimų laboratorijos beveik 40 metų (nuo 1975 m.) tyrinėjo smurtą artimoje aplinkoje ir nustatė, kad moterys, konfliktuodamos su vyrais, dažnai būna agresorės. Atsakymai į klausimą „Kas pirmas sudavė?“ pasiskirstė maždaug vienodai tarp vyrų ir moterų.
Vyrai taip pat sudaro apie 30 proc. smurto aukų.
Lesbiečių ir gėjų tyrimas atskleidė, kad per bendrą gyvenimą 44 proc. lesbiečių patyrė partnerės smurtą. Tuo tarpu tokį smurtą patyrė tik 26 proc. gėjų.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Nukentėję nuo smurto (2019 m.) | 8 iš 10 moterys, 2 iš 10 vyrai |
| Smurtavę asmenys (2019 m.) | 9 iš 10 vyrai, 1 iš 10 moterys |
| Pranešimai apie smurtą (2017 m.) | Apie 48 tūkst. |
| Užregistruoti nusikaltimai dėl smurto (2017 m.) | Apie 11 tūkst. |
Fizinis ir psichologinis smurtas šeimose yra rimta problema, kuri dažnai lemia vyrų pralaimėjimą dėl trumpesnės gyvenimo trukmės, padidėjusio alkoholizmo ir savižudybių rizikos. Svarbu skatinti vyrus kreiptis pagalbos, rūpintis savo emocine ir fizine sveikata, kad jie galėtų įveikti santykių krizę ir gyventi ilgesnį bei laimingesnį gyvenimą. Bendromis pastangomis galime padėti vyrams įveikti sunkumus ir kurti sveikesnius bei laimingesnius santykius.
Smurto šeimoje problema nėra vien moterų rūpestis - ji tiesiogiai liečia ir vyrus. Skirdami daugiau dėmesio vyrų psichinei sveikatai, emociniam palaikymui ir sveikos gyvensenos skatinimui, galime žengti žingsnį link sveikesnės visuomenės, kurioje tiek vyrai, tiek moterys gali gyventi laimingesnius ir pilnaverčius gyvenimus.