Alkoholio vartojimas ir jo kontrolė yra svarbi visuomenės sveikatos tema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir mokslinių tyrimų. Doc. dr. Ilona Tamutienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė, besidominti sveikatos ir alkoholio kontrolės politika, socialinės atskirties ir įtraukties tematikomis, atliko tyrimą, kuriame ištyrė lietuvių girtuokliavimo įpročius.
Šiame straipsnyje apžvelgiami prioritetiniai socialiniai aspektai alkoholio kontrolės politikoje, remiantis moksliniais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis.
Pagrindinis tikslas - sumažinti alkoholio suvartojimo mastą Lietuvoje, pasitelkiant atitinkamas Lietuvos alkoholio kontrolės politikos priemones. Ši nagrinėjimo perspektyva darbe bus nagrinėjama pasitelkiant savivaldybėms deleguotas alkoholio kontrolės politikos funkcijas.
Lietuvoje savivalda pilnai neįgyvendina jai teisės aktais suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje. Nuo 2008 m. sugriežtinus alkoholio kontrolės politiką (alkoholio reklamos apribojimai, prekybos laiko apribojimas ir kt.) buvo pastebimas alkoholio vartojimo mažėjimas ir teigiamas alkoholio apribojimų poveikis visuomenės sveikatai. Vis dėlto mažėjant alkoholio vartojimui pastebimas ir didėjantis suinteresuotų grupių spaudimas alkoholio kontrolės politikos apribojimus atšvelninti.
Dažnai pamirštama apie giliau paslėptus kaštus kaip ekonominė alkoholio sukeliama našta sveikatos priežiūros, teisėtvarkos sektoriams ir bendram visuomenės produktyvumui. Tikimasi, kad šis tyrimas atskleis savivaldybėms deleguotas alkoholio kontrolės politikos priemones taikymą, joms pavestas funkcijas atlikimą, specialistų vertinimą dėl vykdomos alkoholio kontrolės politikos efektyvumo.
Taip pat skaitykite: Socialinių kompetencijų svarba mokytojams
Gauti duomenys suteiks galimybę įvertinti, kodėl Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms suteiktomis galiomis savivaldybių atstovai nelinkę naudotis arba įstatyme nurodytas galimas taikyti prievoles ignoruoja. Tai gali būti gera galimybė savivaldybėms įvertinti rodiklius ir galbūt imtis ryžtingesnių veiksmų.
Mokslas atlieka tiek alkoholio politikos informavimo, tiek ir jos stiprinimo vaidmenį. Epidemiologija vaidina svarbų vaidmenį formuojant sisteminį požiūrį į alkoholio kontrolės politiką. Epidemiologiniai metodai naudingi norint įvertinti alkoholio vartojimo paplitimą ir mastą su alkoholio vartojimu susijusiomis problemomis visoje šalyje per tam tikrą laiką. Taip pat padeda išsiaiškinti kiekį, kiek alkoholio tenka vienam gyventojui, nustatyto sunkaus girtumo atvejus, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais paplitimą, priklausomybę nuo jų ir kitas su alkoholio vartojimu susijusias problemas.
Europos regionas išsiskiria aukštu alkoholio vartojimo lygiu. Stojant į ES nebuvo reikalavimų griežtinti alkoholio vartojimą, o infliacijos mažinimas vaidino esminį vaidmenį, todėl Lietuvos nacionalinė patirtis alkoholio vartojimo reguliavimo politikoje pažymėta alkoholio pramonės interesų atstovavimu. Nesiliaujantis alkoholio vartojimas yra ir Lietuvos ryškiausia problema.
Neatsitiktinai Lietuvos sveikatos programoje 1998-2010 m. alkoholio vartojimo mažinimas įvardytas kaip svarbi sveikatos politikos įgyvendinimo sritis. Buvo nurodytas ir kiekybinis siekinys šiam tikslui įgyvendinti, t. y. buvo svarbu pasiekti, kad 2010 m. alkoholio vartojimas šalyje sumažėtų 25 proc. Deja, statistikos rodikliai rodo, jog prioritetą teikiant ne sveikatos, bet ekonominiams interesams, alkoholio vartojimas Lietuvoje sistemingai augo. Lietuvoje alkoholio kontrolės politika pradėta vykdyti priėmus Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Dažnai buvo siekiama įstatymo tikslų neatitinkančių įstatymo pakeitimų. Tik nuo 2008 metų, Blaivybės metų, situacija pastebimai pradėjo keistis ir buvo priimti laukiami ir būtini sprendimai alkoholio kontrolės politikos srityje. Žvelgiant į Lietuvos alkoholio kontrolės politikos reguliavimo kaitą laiko ir vietos prieinamumo aspektu, nuo 2000 m.
Šis magistro darbas yra orientuotas į opios ir skaudžios šiandieninei Lietuvos visuomenei problemos sprendimą - alkoholio suvartojimo mastų mažinimą Lietuvoje, pasitelkiant atitinkamas Lietuvos alkoholio kontrolės politikos priemones. Ši nagrinėjimo perspektyva darbe bus nagrinėjama pasitelkiant savivaldybėms deleguotas alkoholio kontrolės politikos funkcijas.
Lietuvoje savivalda pilnai neįgyvendina jai teisės aktais suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje. Nuo 2008 m. sugriežtinus alkoholio kontrolės politiką (alkoholio reklamos apribojimai, prekybos laiko apribojimas ir kt.) buvo pastebimas alkoholio vartojimo mažėjimas ir teigiamas alkoholio apribojimų poveikis visuomenės sveikatai.
Vis dėlto mažėjant alkoholio vartojimui pastebimas ir didėjantis suinteresuotų grupių spaudimas alkoholio kontrolės politikos apribojimus atšvelninti. Šiuo mokslinio argumentavimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinims. Šiau pamirštama apie giliau paslėptus kaštus kaip ekonominė alkoholio sukeliama našta sveikatos priežiūros, teisėtvarkos sektoriams ir bendram visuomenės produktyvumui.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Darbo praktinė reikšmė: tikimasi, kad šis tyrimas atskleis savivaldybėms deleguotas alkoholio kontrolės politikos priemones taikymą, joms pavestas funkcijas atlikimą, specialistų vertinimą dėl vykdomos alkoholio kontrolės politikos efektyvumo. Gauti duomenys suteiks galimybę įvertinti, kodėl Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms suteiktomis galiomis savivaldybių atstovai nelinkę naudotis arba įstatyme nurodytas galimas taikyti prievoles ignoruoja. Tai gali būti gera galimybė savivaldybėms įvertinti rodiklius ir galbūt imtis ryžtingesnių veiksmų.
Svarbu ne tik žinoti ką daryti dėl alkoholio vartojimo mažinimo, bet kaip efektyviau tai padaryti. Mokslas atlieka tiek alkoholio politikos informavimo, tiek ir jos stiprinimo vaidmenį. Epidemiologija vaidina svarbų vaidmenį formuojant sisteminį požiūrį į alkoholio kontrolės politiką. Epidemiologiniai metodai naudingi norint įvertinti alkoholio vartojimo paplitimą ir mastą su alkoholio vartojimu susijusiomis problemomis visoje šalyje per tam tikrą laiką. Taip pat padeda išsiaiškinti kiekį, kiek alkoholio tenka vienam gyventojui, nustatyto sunkaus girtumo atvejus, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais paplitimą, priklausomybę nuo jų ir kitas su alkoholio vartojimu susijusias problemas. Šis regionas yra Europa.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis mirusių nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje pikas buvo 2007 m. - 25,54 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2011 m. šis rodiklis buvo - 14,09 atvejo 100 tūkst. gyventojų. O sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį 2011 m. buvo - 58,69 100 tūkst. gyventojų, t.y. kyla (2008 m. - 70,1 100 tūkst. gyv.) (~žr. priedas nr. 1). Šiau ne tokiais, kuria jau būtų galima džiaugtis.
Piktnaudžiavimas alkoholiu reiškia alkoholio vartojimo kiekį ir kintamumą. Tai tokios situacijos, kuriomis vedini žmonės suvartoja itin didelį kiekį alkoholio, per palyginti trumpą laiką, tarkim penki ar daugiau alkoholinių gėrimų vienetų per dvi valandas. Šiau gausūs išgėrinėjimai sukelia psichomotorinius sutrikimus, apsinuodijimus ir tai buvo įrodyta, kad yra glaudžiai susiję su patiriamomis traumomis. Tai vyksta šventiniu laikotarpiu, specialios progos metu ir viešose vietose.
Alkoholio vartojimas sukelia didelį sergamumą, nedarbingumą dėl negalios, kurią sukėlė alkoholio vartojimas. Išoriniai sužalojimai sudaro apytiksliai 60 proc. Šis faktorius yra antras po tabako. Tai po atliktų tyrimų yra patvirtinusi Pasaulio sveikatos organzizacija (PSO).
Remiantis šiais įrodymais, Rehm ir Monteiro mano, kad kišimasis į tokių žmonių alkoholio vartojimo kultūrą turi būti įgyvendintas, kad būtų sumažintas su alkoholio vartojimu susijęs nedarbingumas, skiriant ypatingą dėmesį eismo sužalojimų prevencijai. Be to, svarbų vaidmenį turi vaidinti tinkamas priklausomybės nuo alkoholio gydymas, tai padės sumažinti su alkoholio vartojimu susijusią patiriamą ligų naštą. Svarbu pasitelkti epidemiologinius rodiklius stebėsenai, kad būtų galima laiku imtis atitinkamų kontrolės priemonių, taikyti intervencijas atsižvelgiant į kiekvienos šalies poreikį ir įvertinti politikos priemones veiksmingumą.
Naujausios literatūros apžvalgos ir politikos analizės pateikia išsamų strategijų ir intervencijų vertinimą, kurias naudoja vietinė valdžia ir šalies Vyriausybė kontroliuodama su alkoholio vartojimu susijusias problemas visame pasaulyje. Mokslininkai apibendrino 32 alkoholio politikos alternatyvas, siekymus ir priemones, kurios yra pagrįstos įrodymais, t.y. yra veiksmingos, plataus spektro, paremtos moksliniais tyrimais ir pritaikytos įvairioms kultūroms kovoje su alkoholio vartojimu.
Šias priemones galima būtų suskirstyti į 2 grupes: valstybinio lygmens, tai priemonės, už kurių priėmimą, formavimą ir įgyvendinimą turėtų būti atsakinga įstatymus priimanti valdžia. Ir antra grupė, priemonės, kurios gali padėti formuoti sėkmingą alkoholio kontrolės politiką savivaldybėse, t.y. savivaldybėms užtenka galios priimti atitinkamus sprendimus ir taisykles, kurių laikantis alkoholio kontrolės politika būtų vykdoma sėkmingai.
Kaip alkoholis apsvaigina? - Judy Grisel
Alkoholio prieinamumo reguliavimas
Tyrimai atskleidžia, jog alkoholio prieinamumo mažinimas, t.y. mažesnis pardavimo vietų skaičius yra tiesiogiai susiję veiksniai su alkoholio vartojimu ir jo sukeliamomis problemomis. Teisinga alkoholio kontrolės politikos strategija taip pat būtų populiarinimas gyvenimo stiliaus be alkoholio, taip pat stipraus alkoholio prieinamumo mažinimas. Su svaigalų vartojimu susijusias problemas taip pat mažina įstatymų priėmimas, kuriais keliamas amžiaus cenzas, nuo kurio būtų leidžiama parduoti alkoholį jauniems žmonėms. Šiaus didėjimo. Šiams ir ignoruoti apribojimus, kurie padėtų mažinti alkoholio vartojimo sukeliamą žalą.
Todėl efektyvus metodas yra licencijų išdavimas arba atėmimas tokiems verslininkams ir įstaigoms, kurios nesilaiko įstatymų. Šis draudimas susijęs su alkoholio vartojimu ir žala sveikatai, bent jau kažkuriam laikui, nes tokius draudimus dažniausiai lydi šešėlinė prekyba alkoholiu ir nelegalus jo vartojimas. Tokiems draudimams turi būti stiprus visuomenės pritarimas ir sąžiningas laikymasis, todėl tai veiksminga tik islamo šalyse. Apskritai, alkoholio prieinamumą suvaržyti aukšta kaina yra kur kas pigesnė priemonė, nei vėliau naikinti pasekmes.
Gėrimo konteksto pakeitimas arba gėrimui palankių aplinkybių keitimas
Vis daugiau tyrimų duomenys atskleidžia, kad alkoholio vartojimo konteksto keitimas efektyviai mažina su alkoholio vartojimu susijusią žalą. Šis įmonis licenzijos bus atimtos. Tokios strategijos veikia efektyviau, kai yra naudojamos kartu su bendruomeninėmis prevencijos programomis.
Alkoholio reklamos reguliavimas
Alkoholiniai gėrimai, jų etiketės, kiti prekės ženklai platinami, reklamuojami skelbimuose spaudoje, žiniasklaidoje ir internete. Be šios tiesioginės reklamos alkoholis parduodamas ir netiesioginiais būdais, t.y. per įvairius renginių rėmimus, pvz: sporto, taip pat filmų kūrimas ar reklama, telvizijos laidos ar šou kūrimas. Nuolatinis teigiamas alkoholio įvaizdžio kūrimas, jo vartojimo skatinimas gali suformuoti palankų požiūrį į jo vartojimą.
PSO modeliavo reklamos draudimo poveikį. Daugelis šalių turi dalinius apribojimus alkoholio reklamai ir tik keletas iš jų yra visiškai uždraudę alkoholio reklamą. Alkoholinis gėrimų gamybos pramonės savireguliacijos reklamos srityje efektyvumas yra mažas. Pramonės atstovų savireguliacija yra itin trapus dalykas, nes susitarimus ir nuostatas yra stengiamasi apeiti arba jų tiesiog nevykdyti.
Švietimo strategijos
Anot Anderson ir Baumberg, švietimo, komunikacijos, mokymų ir visuomenės sąmoningumo orientuotos priemonės yra būtinos. Šiai auditorijai, šios programos įtaka populiacijai yra nedidelė, nes kol kas jos tik ribotai efektyvios arba neefektyvios. Yra suformuluotos rekomendacijos mokyklose vykdomų programų efektyvumui didinti. Svarbu, kad masinės informacijos priemonėse vykdomos programos vaidintų ypatingą vaidmenį didinant bendruomenės supratimą apie alkoholio vartojimo sukeliamas problemas.
Mokykloje sukurtos alkoholio švietimo programos yra vienas iš metodų, kaip išvengti su alkoholio vartojimu susijusių problemų jaunimo tarpe. Programos, kurios sukurtos ir adresuotos, tam kad išlaikyti žmonių savivertę, savigarbą, socialinius įgūdžius, ragina vietoj alkoholio vartojimo pasirinkti pavyzdžiui sportą - neveiksmingos. Šis faktorius sumažinti jį, bet šios programos poveikis pasibaigia kartu su jos pabaiga. Apie tai pamirštama po programos užbaigimo.
Gydymas ir kitos ankstyvosios intervencijos
Gydymas sumažina alkoholio vartojimą ir su juo susijusias problemas. Teigiamas poveikis pastebimas nepriklausomai kiek laiko asmuo dalyvavo gydymo programoje. Yra daug skirtingų terapinių metodų formų, kurias galima pasiūlyti.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Ilona Tamutienė, besidominti sveikatos ir alkoholio kontrolės politika, socialinės atskirties ir įtraukties tematikomis, atliko tyrimą, kuriame ištyrė lietuvių girtuokliavimo įpročius. Pasak jos, yra daug alkoholio vartojimo būdų apibrėžimų, tokių kaip nesaikingas, pavojingas, sunkus, besaikis, žalingas, probleminis, rizikingas vartojimas, tačiau visi jie akcentuoja žalą geriančiojo sveikatai dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio.
„Vis dar nėra tarptautinio sutarimo apie saikingo arba mažos rizikos alkoholio vartojimo kiekį, nors diskusijos šia tema labiau akcentuoja 10 g alkoholio per dieną standartą, tačiau lietuviai tokį kiekį viršija keliasdešimt kartų ir tai kenkia ne tik vartojančiajam“, - atskleidžia mokslininkė. I. Tamutienė pasakoja, kad žmogui malonesnės savijautos įprasta siekti įvairiomis priemonėmis. Viena jų - alkoholio vartojimas.
„Malonumo, geresnės savijautos siekis yra prigimtinis žmogaus poreikis, tačiau jo realizacijos priemonės labai priklauso nuo kultūrinio konteksto. Lietuvoje ir kitose, dažniausiai krikščioniškose šalyse, nuo seniausių laikų alkoholiui suteikiama simbolinė reikšmė, jis susietas su ritualais, simbolizuoja svetingumą, vartojamas vestuvių, gimimo, laidotuvių ceremonijose ir pan.“, - apie ydingą „palikimą“ kalba docentė.
Būtent dėl tokios tradicijos posovietinės ir Rytų Europos šalys pasaulyje garsėja kaip turinčios daugiausiai alkoholikų. Taip pat mūsų visuomenėje gajus mitas, kad alkoholio vartojimas padeda depresijos atveju, tačiau VDU mokslininkė patikina, kad gausu mokslinių įrodymų, įrodančių, kad alkoholis gilina depresiją.
„Vartojimas, ypač išgeriamas kiekis, labai priklauso ne tik nuo sociokultūrinių normų, bet ir nuo valstybės reguliavimo, ypač alkoholio prieinamo, t. y. kainos, pardavimo vietų tankio išdėstymo, pardavimo laiko ir kitų priemonių. Kur prieinamumas didesnis, ten reguliacinės priemonės silpnesnės, liberalesnės, ten daugiau girtaujančių ir žalos“, - akcentuoja I. Tamutienė.
Atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvoje nesaikingai alkoholį vartoja kas antras geriantis asmuo, kas antrą žmogų išgerti skatina draugai, kas trečią - dar ir giminės. Nustatytas koreliacinis ryšys tarp alkoholio vartojimo dažnio, nesaikingo vartojimo ir pablogėjusios sveikatos, tai yra, dažnėjant alkoholio vartojimui auga nesaikingas vartojimas ir blogėja sveikata. „Žvelgiant į visuomenę apibendrintai galima teigti, kad trečdalis gyventojų paskutiniu metu buvo abstinentai, trečdalis vartojo alkoholį saikingai ir trečdalis - nesaikingai.
Išryškėjo statistiškai reikšmingų lyties skirtumų. Moterys alkoholio vartoja rečiau ir rečiau nesaikingai, tačiau vis tiek rodikliai yra aukšti. Alkoholį vartojo kelis kartus per mėnesį ir dažniau prisigerdamos 11,3 proc. moterų ir 30,5 proc. vyrų. Bent kartą per metus nesaikingai alkoholio vartojo net 36,9 proc. moterų ir 70,5 proc. geriančių vyrų. Neseniai iš pasaulio alkoholio srities tyrinėtojų tarptautinės konferencijos „Alkoholio žala kitiems: suvokimai, politikos ir požiūriai“ Suomijoje grįžusi mokslininkė pasakoja, kad nesaikingas alkoholio vartojimas yra tiesiogiai susijęs su kontrolės geriant ir socialinių vaidmenų atlikimo sutrikimais.
Nors biomedicininis požiūris suponuoja, kad alkoholio keliama žala daugiau telkiama į geriančiojo asmenį, pastarųjų metų tyrimai rodo, kad žala paveikia pagrindiniais socialiniais vaidmenimis su nesaikingai geriančiuoju susijusius asmenis ir visuomenę. I. Tamutienės teigimu, tema apie alkoholio žalą geriančiojo artimiesiems sociologiniu požiūriu nėra ištyrinėta, o lyginant su Skandinavijos šalimis ar Australija - Lietuva žengia tik pirmuosius žingsnius kovojant su alkoholio žalos padariniais ne patiems geriantiems, bet kenčiantiems dėl to, kad jų artimoje aplinkoje vartojamas alkoholis.
„Viskas orientuota į geriantįjį, o artimieji tiriami tik epizodiškai. Tarptautinės organizacijos The Kettil Bruun Society (Kettil Bruun organizacija atlieka socialinius ir epidemiologinius tyrimus apie alkoholį) narė Ilona Tamutienė teigia, kad visame pasaulyje alkoholio žala kitiems yra išgyvenama taip pat, t. y. nuo piktnaudžiaujančių alkoholiu ar žalingai geriančio asmens vienodai kenčia vaikai, sutuoktinis, tėvai, draugai ar bendradarbiai bet kuriame pasaulio žemyne.
Tačiau mokslininkė konstatuoja, kad nors pirminė patirtis susidūrus su alkoholio žala, kai jį vartoja artimoje aplinkoje esantis žmogus, būna vienoda, sprendimai, taikomi šiai problemai spręsti, skirtingose šalyse skiriasi. „Deja, bet Lietuvoje alkoholikas ir jo šeima paliekama savo nuožiūrai. Nori - ieškok pagalbos, tada padedama ir geriančiajam, ir iš dalies jo šeimai. Mokslininkė atskleidžia, kad Lietuvoje daugiausiai girtauja vyrai, bet labiausiai dėl to kenčia ne jie patys (nevertinant žalos sveikatai), bet jų žmonos, vaikai ir mamos.
„Moterys papuola į spąstus - iš vienos pusės visuomenė labai smerkia alkoholikus, iš kitos pusės gajos tradicinės vaidmenų rolės, kada moteris yra atsakinga už šeimą ir jos „vaizdelį“, židinio kurstymą, todėl esą moteris kalta, kad vyras geria ir ji jo neprižiūri…“, - ironiškai šypsosi I. Tamutienė ir priduria, kad girtaujančiojo šeima susiduria su asocijuota stigma, su kuria visuomenėje gyventi yra iš ties sunku. „Posovietinėse šalyse geriantį asmenį vis dar įprasta priskirti šeimos atsakomybei.
Galiu pateikti tipišką pavyzdį - girtą vyrą kas nors parveža, įstumia pro buto duris ir jau šeimos reikalas, ką su juo darys žmona ar kaip reaguos vaikai, ar galų gale kokie konfliktai ar ginčai įvyks už keturių sienų. Tokia perkelta atsakomybė už geriančiojo elgesį kitiems šeimos nariams juos uždaro gyventi gėdoje ir skausme“, - apie problematiką kalba I. Tyrimo autorė teigia, kad socialinė žala, kylanti dėl alkoholio vartojimo, yra neatsakomybės artimiesiems ir visuomenei rezultatas.
„Iš saugumo ištakų kylantis drausminimas ir pagalbos siūlymas yra moralinio jautrumo išraiška, kuria dažnas nuo alkoholio priklausomas asmuo manipuliuoja. Čia manipuliacija neturi būti toleruojama, o žalingas elgesys aklai „globojamas“ prisiimant atsakomybę už geriantįjį“, - įsitikinusi I. Tamutienė. Jos teigimu, ne tik artimieji turi netoleruoti ir nesitaikstyti su tokiu elgesiu, bet ir valstybė ar visuomenė neturi permesti atsakomybės už geriančiojo veiksmus jo šeimai ir artimiesiems, o imtis sprendimų valstybiniu lygmeniu.
Socialinę žalą „globojanti“ strategija, kaip rodo kokybinio tyrimo duomenys su alkoholikais ir jų šeimos nariais, iš esmės nėra teisingas žingsnis nei geriančiojo, nei šeimos, nei visuomenės atžvilgiu. „Geriantysis prisiima kontrolę už savo elgesį tuomet, kai kiti atsisako atsakomybės už jį, statydami jį į akistatą su padaryta žala, jei tik geriantysis nebūna pasiekęs paskutinės stadijos ir dar turi resursų keisti gyvenimo būdą.
Apibendrindama atliktą tyrimą VDU docentė I. Tamutienė teigia, kad streso įveikimo strategijų, kurios teiktų alternatyvą alkoholio vartojimui, kūrimas ir mokymas, alkoholio keliamos žalos viešinimas, individualizuota atsakomybė už su alkoholiu susietą žalą, pagalba ir konsultavimas šeimų, kuriose yra nesaikingai alkoholį vartojančių asmenų, bei alkoholio prieinamumo mažinimas turėtų būti prioritetinės kryptys mažinant alkoholio keliamą žalą ir besaikį alkoholio vartojimą. Mokslininkė priduria, kad taip pat garsiai reikėtų kalbėti ir apie alkoholio lobistų įtaką valstybiniams sprendimams: „Yra įstatymas nepardavinėti alkoholio naktį, bet taip pat žinome, kad veikia licencijuoti naktiniai barai, kuriuose pardavinėjami alkoholiniai gėrimai gerti vietoje, bet juose nusipirkto gėrimo niekas nedraudžia išsinešti…“, - apie akivaizdų įstatymo neišbaigtumą kalba docentė.
tags: #prioritetines #socialines #priemones #alkoholio #kontroles #politikoje