Augintojai nuolat ieško būdų, kaip užauginti sveiką, kokybišką ir prieinamą maistą, nekenkiant aplinkai. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių derlių, yra sėjos laikas. Tinkamas sėjos laikas gali padidinti derlių, pagerinti augalų sveikatą ir sumažinti priklausomybę nuo sintetinių trąšų bei pesticidų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius aspektus, susijusius su augalų priklausomybe nuo sėjos laiko, įskaitant dirvožemio kokybę, sėjomainą, fenologinius stebėjimus ir konkrečių augalų sėjos rekomendacijas.
Dirvožemio svarba augalų augimui
Daugiausiai dėmesio skiriame dirvožemiui, nes jis būtinas visiems augalams, išskyrus keletą. Dirvožemis - ne tik terpė augalų šaknims, bet ir būtinų augalams maistinių medžiagų rezervuaras. Dirvožemis yra gyvybiškai svarbus augalų augimui ir vystymuisi. Sveikas dirvožemis užtikrina, kad augalai gaus reikiamas maistines medžiagas, vandenį ir orą. Intensyvus žemės naudmenų naudojimas gali sukelti dirvožemio eroziją, maisto medžiagų praradimą ir taršą pesticidų bei kitų cheminių medžiagų likučiais. Augintojai pastebi, kad per pastaruosius 30 metų dirvožemio derlumas kai kuriuose regionuose sumažėjo.
Dirvožemio sveikata ir ligos
Dirvožemio kokybė - svarbiausia, nes dirvožemyje randasi augalų ligas sukeliantys patogenai, antai rapsų verticiliozės sukėlėjai dirvožemyje gali „slapstytis“ ir išlikti gyvybingi 10 metų. Pastaruoju metu pradedama daug kalbėti apie dirvožemio sveikatą, nes tik sveikame dirvožemyje gali augti sveiki augalai. Daugelis dirvožemio sveikatą palieka nuošalyje, nes ligų sukėlėjus dirvožemyje kontroliuoti sudėtinga dėl „paslėptos“ jų būsenos, ligas ant augalų kontroliuoti paprasčiau, bet tai daugiau simptomatinis problemos sprendimas, paliekant pačią problemą. Šiuo metu žemės ūkio specialistai skiria daug dėmesio tyrimams, susijusiems su ligomis, plintančiomis per dirvožemį, ir kurių kontrolei reikia rasti alternatyvių sprendimų.
Sėjomainos įtaka dirvožemiui
Sėjomaina ir mikrobiologiniai preparatai - pakankamai seniai žinoma žemdirbystės praktika. Auginant tą pačią augalų rūšį keletą metų, susiformuoja specifinės patogenų populiacijos, laikantis sėjomainos ir naudojant mikrobiologinius preparatus, galima išvengti dirvoje tam tikrus ciklus praeinančių patogenų žalingo poveikio augalams. Taikant tinkamą augalų rotaciją, galima sumažinti ligų sukėlėjų populiaciją dėl natūralių antagonistinių mikroorganizmų aktyvumo. Dažniausiai praktikuojamos sėjomainos neigiamai veikia dirvožemį, nes intensyviose augalininkystės technologijose slopinamas dirvožemio biologinis aktyvumas, skatinama erozija, išnaudojama organinė anglis ir t.t.
Žirnių nauda sėjomainoje
Žirniai sėjomainoje suteikia nemažai pranašumo, tai ne tik baltymų šaltinis, augalai fiksuoja atmosferos azotą ir sumažina augalų priklausomybę nuo azoto trąšų, teigiamai veikia dirvožemio derlingumą. Žirnių nauda sėjomainoje siejama su dirvožemio maisto medžiagomis ir pagerėjusiu drėgmės balansu, dirvožemio fizinėmis savybėmis bei kai kurių kenkėjų bei ligų vystymosi ciklo nutraukimu. Augintojai turi atkreipti dėmesį, kad didžiausias žirnių derlingumas gaunamas, sėjant juos dirvožemyje, kurio pH didesnis nei 6. Atlikus monitoringą vidutinio sunkumo priemolio dirvožemiuose, nustatyta, kad didžiausias vidutinis 4,8 t/ha derlingumas buvo dirvožemyje, kurio pH >6,5, o tokios pat sudėties dirvožemyje, kurio pH 5,5, žirnių grūdų derlingumas vos perkopė 3,2 t/ha.
Taip pat skaitykite: Anglies dioksido įtaka fotosintezei
Tvarios žemės dirbimo technologijos
Pastaruoju metu augintojai labiau domisi tvariomis žemės dirbimo technologijomis, gerinančiomis vandens balansą dirvožemyje ir turinčiomis teigiamą poveikį auginamų augalų produktyvumui. Šios technologijos padeda išsaugoti dirvožemio derlumą, mažinti eroziją ir optimizuoti maistinių medžiagų ciklą.
Fenologiniai stebėjimai ir sėjos laikas
Laukiniai augalai labai jautriai reaguoja į aplinkos sąlygų - šviesos, šilumos ir drėgmės pasikeitimus, todėl pagal juos galima apytiksliai nustatyti sėjos ir sodinimo laiką, prognozuoti orus - fenologinis kalendorius. Fenologija - tai mokslas, tiriantis kasmet pasikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius, jų priklausomybę nuo klimato ir kitų ekologinių sąlygų.
- Fenologinio pavasaris prasideda kovo 10 - 25 d. ir trunka iki gegužės 25 - birželio 10 d.
- Fenologinė vasara prasideda gegužės 25 - birželio 10 d. ir trunka iki rugpjūčio 25 - rugsėjo 10 d.
- Fenologinis ruduo prasideda rugpjūčio 25 - rugsėjo 10 d. ir trunka iki lapkričio 20 - gruodžio 15 d.
Augalų žydėjimo sekos ir orų prognozės
Lazdynai, baltalksniai ir šalpusniai pražysta, kai iš žemės išeina pašalas. Ši augalų trijulė labai svarbi prognozuojant pavasario orus. Jeigu pašalas labai gilus, lazdynai ir baltalksniai pražysta dar jam neišėjus, bet šalpusnis nerodo jokių gyvybės ženklų. Ievos pradeda sprogti tik tuomet, kai žemė 30cm gyliu įšilusi 5-7C.
- Jeigu pirmi pražysta lazdynai, paskui baltalksniai, o galiausiai šalpusniai, pavasaris būna ankstyvas, o vasara šilta.
- Jeigu pirmas pražysta baltalksnis, o paskui lazdynas ir šalpusniai, prognozuojami nepastovūs orai, bet dažniausiai ilgas pavasaris ir vėsi bei lietinga vasara.
- Jeigu pirmi pražysta šalpusniai, pavasaris būna vėlyvas, ilgas ir šaltas, vasara šilta ir sausoka.
Sėjos laikas pagal fenologinius stebėjimus
- Pražydus šalpusniui, pradžiūvus dirvai, sėkite ankstyvąsias daržoves: morkas, krapus, svogūnus, špinatus, lapines salotas, pipirnes, ridikėlius. Šaltoje dirvoje sėklos dygsta ilgiau. Žirnių, pupelių daigai šalnų nebijo, bet jų sėklos šaltoje dirvoje gali supūti nesudygusios.
- Kai pradeda augti žieminiai rugiai, parskrenda gandrai ir pražysta gluosniai, lauke galima sėti morkas, pastarnokus, petražoles, ropes, ridikus, ridikėlius, špinatus, žieminius svogūnus, žirnius, sodinti krienus, rabarbarus, šparagus, kopūstų daigus.
- Kai sužaliuoja ievos, sukukuoja gegutės arba sugrįžus kregždėms sėjamos gelteklės, petražolės, pupos, salotos, svogūnai, sodinami porų, svogūnų daigai ar ropelės, salierų ir žiedinių kopūstų daigai.
- Paprastajai ievai pražydus (gegužės 6-18 d.), paprastajai vyšniai pražydus (gegužės 11-20 dienomis), sėjami burokėliai, morkos, ridikėliai, salotos, špinatai, pupelės (apsaugotoje vietoje). Sodinami vėlyvųjų gūžinių baltųjų, raudonųjų, Briuselio ir žiedinių kopūstų daigai, brokolių bei salierų daigai.
Sėjos normos ir sėklų paruošimas
Reikia prisiminti, kad labai svarbus rodiklis žirniams - pasėlio tankumas. Aukšto derlumo dirvožemiuose, taikant intensyvią technologiją, reikėtų suformuoti 0,85 mln.vnt./ha pasėlio tankumą, taikant ekstensyvią auginimo technologiją, tokiame pat dirvožemyje rekomenduojama formuoti 0,70 mln.vnt./ha pasėlio tankumą derliaus nuėmimo metu. Žemo derlumo dirvožemiuose pasėlio tankumas formuojamas atitinkamai 0,70 mln.vnt./ha ir 0,65 mln.vnt./ha.
Sėjos laiko įtaka pasėlio tankumui
Žirnių sėklų norma priklauso nuo sėjos laiko, antai sėjant balandžio pradžioje ir siekiant suformuoti 0,85 mln.vnt./ha tankumą derliaus nuėmimo metu, sėti reikia 1,2 mln.vnt./ha daigių sėklų. Sėjant balandžio pabaigoje, optimalaus pasėlio tankumo, tinkančio intensyviai technologijai, nepavyks suformuoti, eksperimentais nustatyta, kad pasėjus 1,2 mln.vnt./ha daigių sėklų, didžiausias pasėlio tankumas buvo 0,75 mln.vnt./ha.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Sėklų paruošimas ir beicavimas
Sėklų paruošimas - taip pat svarbi auginimo dedamoji. Sėklų beicavimas nelabai populiarus, tačiau reikia prisiminti, kad yra ligų, galinčių gerokai sumažinti pasėlio tankumą, tuo labiau, kad sėjant anksti, dirva būna šalta ir ten geros sąlygos ligų sukėlėjams. Praretėjus pasėliui, sudėtingesnė darosi piktžolių kontrolė, o kam užteršti laukus piktžolėmis, auginant dirvožemį gerinančius augalus. Renkantis sėklų apvėlimo būdą, svarbu atkreipti dėmesį ar pasirinktas preparatas netoksiškas rhizobium bakterijoms, pastarųjų metų praktika rodo, kad galima rinktis biologinius preparatus sėklų apvėlimui. Gerieji mikroorganizmai neleidžia dominuoti patogenams šaknų rizosferoje, sukuriamos puikios sąlygos gumbelinėms bakterijoms.
Azoto fiksacija ir augimo sąlygos
Bendras pasėlio fiksuojamas azoto kiekis priklauso nuo augimo sąlygų. Dirvos suslėgimas, nepakankamas drėgmės kiekis, vyraujantys karšti orai - ypač nepalankios sąlygos azoto fiksacijai. Užtikrinus tinkamas augimo sąlygas ir nedarant didesnių klaidų, galima pastebėti, kad žirniai yra vieni efektyviausiai azotą fiksuojantys augalai ir gali gauti iš atmosferos 80 proc.
Sėjos laiko įtaka vasariniams rapsams
Akivaizdūs klimato kaitos reiškiniai Lietuvoje jau niekam, juo labiau žemdirbiams, nekelia abejonių. Tai keičia nusistovėjusias agrotechnines rekomendacijas. Vienas iš tokių pavyzdžių - vasarinių rapsų sėjos laikas. Viena iš tokių taikytinų agrotechnikos priemonių yra vasarinių augalų, ypač vasarinių rapsų, sėjos laikas. Praktika rodo, kad dažniausiai ūkininkai skuba pasėti rapsus, kad augalai geriau panaudotų per žiemą sukauptą drėgmę ir greičiau subręstų.
Yra ir tokių žemdirbių, kurie dėl organizacinių ar kitų priežasčių vėlina rapsų sėją net iki gegužės vidurio ir vėliau.
Lauko eksperimentai ir meteorologinės sąlygos
ASU Bandymų stotyje 2015 m. buvo įrengtas lauko eksperimentas, kur vasariniai rapsai Fenja pradėti sėti anksti, dirvai pasiekus fizinę brandą (kai tik galima įvažiuoti į lauką su technika), ir toliau iki gegužės antros pusės sėti kas 5 dienos. 2015 metų meteorologinės sąlygos buvo tipingos kintančiam klimatui - regione trūko drėgmės, ypač sausringas buvo birželis, krituliai buvo netolygiai pasiskirstę.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Dygimo laikas ir brandos etapai
Skirtingu laiku sėjant vasarinius rapsus, laikotarpis dienomis nuo sėjos iki sudygimo (t. y. dygimo laikas) labai skyrėsi: anksčiausiai sėti rapsai sudygo per 12 d., antrosios sėjos rapsai - per 8, o trečiosios sėjos - per 5 dienas. Dar labiau pavėlintos sėjos rapsai dygo panašiai - 5-7 dienas. Sėjant vasarinius rapsus vėliau, labiau sušilus orams, sutrumpėjo laikotarpiai ne tik nuo sėjos iki sudygimo, bet ir nuo sudygimo iki visiškos brandos. Vyraujant sausiems orams, vėliau pasėti vasariniai rapsai vystėsi greičiau. Nustatytos statistiškai patikimos tiesinės priklausomybės tarp teigiamų temperatūrų sumos nuo metų pradžios iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sudygimo iki visiškos brandos; taip pat - tarp teigiamų temperatūrų sumos nuo metų pradžios iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sėjos iki žydėjimo.
Piktžolėtumas ir derlingumo ryšys
Vasarinių rapsų sėjos laikas turėjo įtakos pasėlių piktžolėtumui. Nors visi rapsų pasėliai po sėjos buvo purkšti herbicidu Sultan super, 2 ha-1, tačiau piktžolių skaičius, o ypač masė, prieš derliaus nuėmimą rapsų pasėliuose buvo labai nevienoda. Anksčiausiai sėtuose rapsuose piktžolių buvo daugiausiai (dėl vėsių orų ir šaltos dirvos čia jų buvo daug ir daigų tarpsniu). Ilgiau dygstantys rapsai galėjo blogiau stelbti ir neįšilusioje dirvoje gerai sudygstančias piktžoles, nes lėtai dygstančiame pasėlyje jos gali išplisti. Piktžolių masė mažiausia buvo balandžio 15, 20, 25, 30 ir gegužės 5 d. sėtuose rapsuose, o gegužės 10 d. ir vėliau sėtuose - esmingai didesnė.
Apibendrinant 2015 m. rapsų pasėlių piktžolėtumo tyrimo rezultatus galima teigti, kad labiausiai rapsų sėklų derlingumą mažino baltosios balandos - išlikusios nesunaikintos išaugino didelį sausųjų medžiagų derlių ir stelbė rapsus. Buvo nustatytas labai stiprus statistiškai patikimas vasarinių rapsų sėklų derlingumo ir piktžolių sausųjų medžiagų masės pasėlyje prieš derliaus nuėmimą koreliacinis ryšys.
Ligos ir kenkėjai
Tyrimų metais sėjos laikas aiškios ir esminės įtakos juodajai dėmėtligei plisti neturėjo, didesnę įtaką darė laikotarpio meteorologinės sąlygos. Skirtingai negu juodosios dėmėtligės, verticiliozės žala pasireiškė labiau. Sėjos laikas turėjo esminės įtakos šiai ligai plisti: pasėtų gegužę ligos apimtų rapsų stiebų buvo 6,4 proc. Kryžmažiedinėms spragėms plisti įtakos turėjo oro temperatūra: vasariniai rapsai, ypač pasėti labai anksti, pradinius augimo ir vystymosi tarpsnius pasiekė, kai buvo palyginti žema vidutinė paros oro temperatūra. Toliau vėlinant sėją, rapsų skilčialapių pažeidimų intensyvumas nuosekliai didėjo, o lyginant balandžio 30 ir gegužės 20 dienos pasėlius, esmingai padidėjo - 2,7 karto.
Rapsiniai žiedinukai mažiausiai paplito rapsus pasėjus balandžio 30 ir gegužės 5 dienomis. Tuo metu sėtų rapsų pasėliuose kenkėjų skaičius buvo vidutiniškai 5,2 karto mažesnis, palyginti su kitu laiku sėtais pasėliais. Esmingai didžiausias kopūstinių stiebinių paslėptastraublių sužalotų stiebų skaičius rastas rapsus pasėjus vėliausiai - gegužės 20 dieną, mažiausias - pasėjus rapsus gegužės 5 dieną. Pasėjus rapsus balandžio 15-30 dienomis, ligotų stiebų skaičius buvo beveik vienodas - 5,5-5,8 procento.
Derlingumo rezultatai ir rekomendacijos
Sėjos laikas turėjo esminės įtakos vasarinių rapsų sėklų derlingumui. Didžiausias vasarinių rapsų sėklų derlingumas (2,0 t ha-1) gautas iš pasėtų balandžio 20 d., t. y. praėjus 5 d. nuo fizinės dirvos brandos. Reikėtų atkreipti ūkininkų dėmesį į tai, kad kiekvieno pavasario agroklimatinės sąlygos, ypač pastaruoju metu, skiriasi. Todėl sieti sėjos laiką su konkrečia data būtų netikslu. Preliminarūs tyrimai parodė, kad optimalūs vasarinių rapsų sėjos terminai yra tuomet, kai pavasarį, atšilus orams, susikaupia 350-400 oC teigiamų temperatūrų suma, o dešimtadienį iki sėjos vidutinė paros temperatūra siekia 8-10 oC.
| Sėjos data | Derlingumas (t/ha) | Piktžolių masė (g/m²) |
|---|---|---|
| Ankstyva sėja | Žemas | Aukšta |
| Balandžio 15-30 d. | Aukščiausias (2,0) | Žema |
| Gegužės 10 d. ir vėliau | Žemas | Aukšta |
tags: #augalo #priklausomybe #nuo #sejos