Prioritetinės Socialinės Kompetencijos Mokytojams Apibrėžimas

Šiuolaikinėje mokykloje mokytojas atlieka itin svarbų vaidmenį, ne tik perduodamas žinias, bet ir ugdydamas mokinių socialines kompetencijas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios socialinės kompetencijos yra prioritetinės mokytojams, siekiant užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymo procesą.

Projekto Metodo Taikymas ir Mokytojo Vaidmuo

Dirbant projekto metodu, mokytojas tampa partneriu ir konsultantu mokiniui ar mokinių grupei. Tai nereiškia, kad sumažėja mokytojo atsakomybė už mokymosi bendrą tikslą ir kryptį. Mokytojams, dirbantiems projekto metodu, reikia:

• Žinoti, kas jau padaryta toje srityje, kad nereikėtų iš naujo išradinėti dviračio.
• Išanalizuoti svetimą patirtį, t.y., tai, kas jau yra padaryta toje srityje.
• Suteikti projekto turiniui "gyvenimišką" formą.
• Planuoti projekto eigą.
• Paruošti reikalingą techninę ir programinę įrangą.
• Projekto vykdymui sudaryti moksleivių komandą ir ją apmokyti.

Kaip matome, mokytojo pasirengimas projektinei veiklai reikalauja nemažai pastangų, kad tolimesnė veikla būtų sėkminga.

Uždaviniai Mokiniams

Projekto, skirto mokiniams, sudėtis atsispindi mokiniams teikiamoje užduotyje:

• Tikslai
• Uždaviniai
• Veiklos būdai
• Dalyvių amžius

Darbo Aptarimas ir Įvertinimas

Ketvirtasis etapas - darbų aptarimas, įvertinimas ir patirties apibendrinimas. Galima nuolat testuoti mokinius, pasitikrinti, kaip jie, vykdydami projektus, artėja prie standartais nustatytų valstybės reikalavimų. Taigi, vertinti reikia atsižvelgiant į tikslus.

Taip pat skaitykite: Alkoholio kontrolės politikos tyrimai

Mokytojo Veiksmai Vykdant Projektą

Mokytojo veiksmus vykdant projektą reikėtų paaiškinti tuo, kad pirmieji du tiesiogiai nusako mokytojo veiklą. "Gyvenimišką" formą galėtume suprasti kaip atsakymą į klausimą: "Koks galėtų būti matomas, realus, gyvenimiškas projekto rezultatas?". Tai gali būti esė arba novelės rinkinys, referatas, koncertas, konferencija, duomenų bazė, viktorina, pamoka, paroda, anketa - čia erdvė fantazijai.

Kad projektas būtų sėkmingesnis, mokytojui derėtų paruošti instrukcijas, kuriose jis numatytų pagrindines mokiniams skirto projekto gaires. Šiose instrukcijose turėtų atsispindėti: tikslai, uždaviniai, veiklos būdai, vykdymo trukmė, dalyvių amžius.

Komandos Formavimas ir Bendradarbiavimo Principai

Formuojant komandą, reikia atsižvelgti į du pagrindinius aspektus: komandos narių parinkimą ir komandos mokymą. Mokytis dirbti kartu nelengva. Praeina nemažai laiko, kol moksleiviai perpranta pagrindinius darbo komandoje principus ir išmoksta siekti bendro tikslo. Svarbu, kad visi žinotų pagrindinius bendradarbiavimo principus.

Dirbant projekto metodu, reikia atsižvelgti į tai, kad moksleivių gabumai ir interesai labai skiriasi, todėl ir pedagogo vertinimas turi apimti ir mokinio santykius su bendraamžiais bei kitais žmonėmis, su aplinka, gamta, daiktais, su etinėmis ir estetinėmis vertybėmis, visuomeniniais reiškiniais. Reikėtų vertinti ne tik veiklos rezultatus, bet ir pastangas.

Svarbu teigiamai vertinti kiekvieną, kad ir mažiausią pažangą, nes tai skatina mokinių pasitikėjimą savo jėgomis. Veiksmingiausi vertinimai gali būti pagyrimas, pažymėjimas, padėka už gerą darbą, gerai atliktą užduotį. Aptariant ir įvertinant moksleivių kūrybines užduotis, pradinė pozicija turėtų būti konkretaus darbo plano analizė.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Ar darbas atitiko iškeltus reikalavimus, mokyklos ir mokytojo iškeltus uždavinius? Ar buvo atsižvelgta į situaciją, mokinių amžių, jų aktualiausius pažinimo, bendravimo, saviraiškos, gebėjimų atskleidimo, žaidimo, įdomumo, pramogos poreikius? Kiekvienas patirties apibendrinimas yra kartu ir jos įvertinimas. Tai tiek mokinius, tiek pedagogus skatina dirbti dar uoliau. Čia daug kas priklauso nuo to, kaip tą veiklą vertins mokyklos visuomenė, tiek pedagogai, tiek patys mokiniai.

Projektavimo Etapai

V. Brazdeikis (1999, p. 44) kitaip apibrėžia projekto metodo etapus: idėjos, problemos, hipotezės atsiradimas; darbo planavimas, darbų paskirstymas; tyrimas, informacijos paieška, darbo kūrimas; rezultatų apibendrinimas. Pasak V. Brazdeikio (1999), projekto pabaiga paprastai reiškia naujo darbo pradžią, nes gimsta naujos idėjos.

D. Šiaučiulytienė (2001) pateikia projekto struktūrą diagramoje. Aktyvusis mokymo metodas bendrojo lavinimo mokyklose yra labai naudingas, lyginant su tradiciniu mokymo metodu. Geof Petty (2006) teigia, kad projektai, kaip ir užduotys, yra galingi pedagogo ginklai, kurie duoda daug naudos, bet juos reikia tinkamai panaudoti. Projektinė veikla - tai mokymo metodai, susiję su gausybe įgūdžių lavinimu.

Pasak S. Neifacho (2005), projektinis darbas - tai mokymosi metodas, kuriam neužtenka tik teorinių studijų, bet reikia ir praktinės patirties, reikia imtis iniciatyvos atliekant darbą, priimant sprendimus, planuojant, vykdant planą ir vertinant galutinius rezultatus. Tyrimais nustatyta (Tamošiūnas, Dagienė, Mewaldt, Gailius, Grigas), kad projektai ugdymo procesui turi didelės reikšmės. Jie pagyvina ugdymąsi. Projektine veikla ugdytini įgūdžiai:

• gebėjimas ieškoti informacijos;
• gebėjimas bendrauti;
• gebėjimas dirbti komandoje;
• gebėjimas kritiškai mąstyti;
• gebėjimas kūrybiškai mąstyti;
• gebėjimas spręsti problemas.

Projektavimas yra sudėtingas procesas, todėl yra skaidomas į atskirus etapus. Kiekvienas etapas yra skirtingas, turintis savo logiką, uždavinius bei turinį. Be abejonės, tik realizavus vieno etapo uždavinius, galima pereiti prie kito etapo. Toks procesas vadinamas projekto sudarymu (T. Tamošiūnas, 1999).

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Toliau pateikiami projektavimo etapai pagal T. Tamošiūną ir D. Šiaučiulytienę:

Projektavimo etapai pagal T. Tamošiūną (1999)	Projekto struktūros ir eigos etapai pagal D. Šiaučiulytienę (2001)
Pirmasis etapas - diagnostinis. Pagrindinis jo turinys - visapusiška situacijos analizė ir aktualiausios bei tipinės šiai situacijai problemos išreiškimas. Šis projektavimo etapas yra pagrindinis. Publikuotos medžiagos kontekstinė analizė. Sociologiniai tyrimai. Socialinės ir demografinės struktūros tyrimai. Nustatyti, kokiu laipsniu šią teritoriją veikia žmonės, koks jų sociokultūrinis aktyvumas, kokios jų vertybės, elgesio normos, gyvenimo būdas. Nustatyti problemos kilmę, priežasties ryšius ir pagrindinius problemos platintojus. Išskirti tuos situacijos elementus, kuriuos projektas gali pakeisti.	Pirmajame projekto etape iškeliama problema, su projektine grupe (klase) aptariama problema ar kelios jų, kurios bus sprendžiamos vykdant projektą. Problemos gali būti dar netyrinėtos arba jau spręstos ankstesniuose projektuose, bet šiuokart spręstinos naujais ar papildomais aspektais. Šis etapas apima: Žinių įgijimą. Gebėjimų ugdymą. Įvairių gebėjimų ir įgūdžių formavimą. Šiame etape aptariami edukaciniai ugdomieji projekto aspektai.
Antrasis etapas - prognostinis, normatyvinis. Šiame etape remiamasi pirmojo etapo informacija, situacijos analize ir problemos įvardijimu. Nagrinėjama jo struktūra, sistema; modelis projektuojamas į ateitį, atsižvelgiant į objektyvius ir subjektyvius veiksnius. Toliau projektuojant modelio komponentų parametrai tampa normatyviniai.	Antrasis etapas - projektinės grupės sudarymas. Nors projektinė grupė (klasė) yra pastovi, mokytojas gali pasikviesti sudaryti klasėje kelias projektines grupes, kiekvienai numatant skirtingus problemos sprendimo būdus, uždavinius ar skirtingos patirties įgijimo tikslus.
Trečiasis etapas - konceptualusis. Remiantis pirmaisiais dviejų etapų medžiaga, sudaroma bendra projekto koncepcija, nustatomos prioritetinės projekto kryptys ir esminės projekto įtakos zonos, veiklos laukai ir sferos, formuluojami perspektyviniai tikslai, susieti su pagrindinės problemos sprendimu. Pagrindinis šio etapo rezultatas turi būti detali projektinės veiklos koncepcija. Projekto tikslai ir uždaviniai. Bendra projektą pagrindžianti filosofija - teorinė koncepcijos dalis. Projektinis potencialas - žmonių ir finansiniai resursai, materialieji ištekliai.	Trečiasis etapas - projektinės veiklos planavimas. Šis etapas užtrunka ilgiau, kai grupė yra nauja ir būtina aptarti projektinio darbo principus, eigą, privalumus. Jei grupė yra pastovi, šis etapas neturėtų ilgai užtrukti.
Ketvirtasis etapas - projektinis, planavimo. Šios projektinės veiklos planavimo. Projekto autoriai geriausiu atveju gali parengti tam tikrą tipinį projektą, kuris ne visiškai atitinka konkretaus objekto poreikius; projektą reikia derinti, detalizuoti pagal objekto specifines reikmes. Tai asmens entuziazmo, projekto pagalbininkų kūrybinės iniciatyvos ir geranoriškumo. Ketvirtasis etapas lemia projekto įgyvendinimo sėkmę. Jo dėka, projekto koncepcija pavirsta gerai organizuota ir suderinta mini projektų ir mini programų sistema su aiškiais darbo uždaviniais ir realiais projekto organizavimo būdais bei tam numatytais resursais.	Ketvirtasis etapas - pagrindinis. Tai veiklos etapas. Jis turėtų užimti 80 proc. viso projekto laiko. Pradiniame veiklos etape kaupiama veiklai ir darbui reikalinga medžiaga. Dirbant gali būti koreguojamas projekto planas. Šis projekto etapas gali turėti kelias fazes, jei projektas trunka ilgai, jis gali būti vykdomas su pertraukomis.
Penktasis etapas - vykdomasis. Šios projekto realizacijos. Šiomis įgyvendinti projektą.	Penktasis etapas - pradinis veiklos pristatymas ir aptarimas. Toliau tęsiama praktinė veikla rengiant plastinės raiškos darbus ir teorinę bei vaizdinę medžiagą pristatyti. Vyksta projekto rezultatų aptarimas.
Šeštasis etapas - kontrolinis, korekcinis. Tai baigiamasis projekto etapas, jame apibendrinami tarpiniai projekto įgyvendinimo rezultatai, analizuojamos įgyvendintos projekto dalys, vertinamas jų efektyvumas. Jei rezultatai subjekto nepatenkina, imamasi skubių priemonių šių rezultatų korekcijai. Gali tekti pakoreguoti tolesnę projekto eigą.	Šeštasis etapas - edukacinis, rezultatų bei įgytos patirties aptarimas. Šiuo etapu moksleiviai išsako savo vertinimus ir argumentuoja savo vertinimus. Šiame etape mokytojas aptaria įgytas žinias, gebėjimus, pasiklausia, kaip toliau plėtoti asmeninius įgūdžius, gebėjimus. Moksleiviai aptaria savo pasiekimus.
Septintasis etapas - kūrybinių rezultatų ir projekto portfolio pristatymas visuomenei. Šis etapas nebūtinas visuose projektuose, bet yra reikšmingas kaip mokymo motyvacijos stiprinimo, mokyklos mokymosi kultūros plėtros, visuomeniškumo ir socialumo aspektais.

Apibendrinant, galima teigti, kad tiek T. Tamošiūno, tiek ir D. Šiaučiulytienės išskirti projektavimo etapai yra labai panašūs, tik D. Šiaučiulytienė išskyrė dar ir septintąjį etapą - portfolio pristatymas visuomenei, tik šis etapas nėra būtinas visuose projektuose. Šios veiklos - tai yra projekto rengimo nuo pirmo iki paskutinio žingsnio.

Naujosios Mokyklos Mokytojo Asmenybė

J. Laužikas (2004) akcentavo naujosios mokyklos mokytojo asmenybės svarbą: "Vienas ryškesnis naujojo mokytojo psichikos bruožų yra emocinės struktūros dalis. Šiai asmenybei - pilnas savo kūrybinio darbo gilus išgyvenimas, pilnas meilės gyvenimui, pasitikėjimo savimi bei kitais ir kultūriniu žmonijos tobulėjimu". Šie teiginiai atspindi, koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas mokykloje.

Pasak D. Šiaučiulytienės (2001, p. 24), "naujoji mokykla remiasi aktyviaisiais mokymo metodais, mokymo prioritetu skelbia ne tik žinias, o ir įvairius gebėjimus, įgūdžių ugdymą, siekiama mokyti mokytis. Galima teigti, jog projekto metodu dirba iniciatyvūs, ieškantys, organizuoti, savarankiški pedagogai, ugdomąją veiklą suvokiantys kaip kūrybinę veiklą, pripažįstantys pedagoginio darbo prasmingumą". Taigi, darbas projekto metodu reikalauja daug geresnio pedagoginio pasirengimo. Dirbant su projektais, pedagogai privalo atskleisti savo gebėjimus, kurių ne visada prireikdavo dirbant tradiciniais ugdymo metodais.

Apžvelgiant tai, kas pasakyta, galima teigti, kad mokytojo darbas projekto metodu įgauna naujų savybių, kurios lemia mokytojo profesinės kompetencijos pasirengimą.

tags: #prioritetines #socialines #kompetencijos #mokytojams