Mokytojas - tai daugiau nei tik žinių perdavėjas. Tai asmenybė, turinti didelį poveikį jaunų žmonių vystymuisi, formuojanti jų vertybes, įgūdžius ir požiūrį į pasaulį. Šiame straipsnyje nagrinėsime socialines psichologines pedagogo charakteristikas, kurios yra būtinos sėkmingam ugdymo procesui.
Mokytojo vaidmuo ir paskirtis
Mokytojas, pedagogo prasme (gr. vaikų vedžiotojas), veda mokinius į gyvenimą, į visuomenę. Jo paskirtis - perteikti mokiniui mokslo pagrindus, išmokyti šiomis žiniomis naudotis praktiškai, formuoti jo įgūdžius, lavinti protinius gebėjimus operuojant mokslo žiniomis klasėje, laboratorijose ir gyvenime. Mokytojas organizuoja mokinių veiklą-mokymąsi, su jais bendrauja, veda juos į gyvenimą, visuomenę, juos socializuoja. Taigi mokytojas ne tik moko, šviečia, bet ir išmoko, įpratina mokytis, uždega norą mokytis, pažinti, būti naudingu sau ir visuomenei.
Mokytojas vertinamas ne vien kaip specialistas, bet ir kaip asmenybė, žmogus, pilietis, sugebantis šviesti, praktiškai lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinį, formuoti iš jo harmoningą asmenybę, pilietį, tobulą, humanišką žmogų. Mokytojo rankose jaunas žmogus, tautos, žmonijos ateitis. Ir nėra svarbesnės, atsakingesnės, o drauge ir sunkesnės profesijos už mokytojo profesiją.
Asmenybės svarba pedagogo darbe
Mokytojo asmenybė yra svarbiausias jo darbo variklis, jo sėkmių ir nesėkmių laidas. Mokytojas veikia profesiniame gyvenime, remdamasis savimi, naudodamas vidines savo paties galias. Todėl mokytojo asmenybė - tai visuma profesinių, psichologinių - socialinių asmens savybių, sąlygojančių sėkmingą pedagoginę mokytojo veiklą.
Asmenybė yra žmogus, pasiekęs tam tikro tobulumo lygio, gebantis dirbti, bendrauti ir pažinti, keisti aplinką, save, kitus, skleisti idealines vertybes, nusistatymus, įprasminti savo gyvenimą, kurti nemirtingąjį aš.
Taip pat skaitykite: Socialinis pedagogas: ką jis daro?
Pagrindinės pedagogo asmenybės charakteristikos
Pedagogo asmenybė yra sudėtinga ir daugialypė. Tarp svarbiausių savybių, kurios lemia sėkmingą pedagogo veiklą, galima išskirti:
- Aktyvumą: Poreikiai, emocijos, žinojimas, valia. Tai pastangos išplėsti savo veiklos sritį, veikti plačiau, negu to reikalauja situacija ir veikiančiojo padėtis.
- Kryptingumą: Pastovi vyraujančių motyvų sistema, nulemianti žmogaus veiksmus. Tai orientacija į tam tikras vertybes, interesus ir idealus.
- Gebėjimus: Gabumai, intelektas, patirtis. Tai intelektualiniai loginiai, komunikaciniai, ekspresyvūs sugebėjimai.
- Pedagoginį meistriškumą: Gebėjimas daryti intelektualinį, emocinį, praktinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui.
Socialinės psichologinės kompetencijos
Pedagogo socialinės psichologinės kompetencijos apima:
- Empatiją: Gebėjimą įsijausti į kito žmogaus reagavimą, situaciją. Tai gebėjimas suprasti mokinių jausmus, poreikius ir motyvus.
- Bendravimo įgūdžius: Gebėjimą efektyviai bendrauti su mokiniais, kolegomis ir tėvais. Tai gebėjimas aiškiai ir suprantamai dėstyti mintis, klausytis ir išgirsti kitus, spręsti konfliktus ir kurti teigiamą atmosferą.
- Savikontrolę: Gebėjimą valdyti savo emocijas ir elgesį. Tai gebėjimas išlikti ramiu ir objektyviu stresinėse situacijose, kontroliuoti pyktį ir agresiją, reaguoti adekvačiai į mokinių elgesį.
- Lankstumą: Gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų ir mokinių poreikių. Tai gebėjimas keisti mokymo metodus ir strategijas, atsižvelgiant į mokinių individualius skirtumus ir mokymosi stilius.
- Kūrybiškumą: Gebėjimą rasti naujų ir originalių sprendimų. Tai gebėjimas kurti įdomias ir patrauklias mokymo priemones, organizuoti netradicines pamokas ir skatinti mokinių kūrybiškumą.
- Pozityvumą: Gebėjimą matyti teigiamus dalykus ir tikėti mokinių sėkme. Tai gebėjimas įkvėpti mokinius, motyvuoti juos siekti aukštų rezultatų ir kurti teigiamą požiūrį į mokymąsi.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindines pedagogo socialines psichologines kompetencijas:
| Kompetencija | Apibūdinimas |
|---|---|
| Empatija | Gebėjimas įsijausti į kito žmogaus jausmus ir motyvus. |
| Bendravimo įgūdžiai | Efektyvus bendravimas su mokiniais, kolegomis ir tėvais. |
| Savikontrolė | Emocijų ir elgesio valdymas stresinėse situacijose. |
| Lankstumas | Prisitaikymas prie besikeičiančių situacijų ir mokinių poreikių. |
| Kūrybiškumas | Naujų ir originalių sprendimų paieška. |
| Pozityvumas | Teigiamas požiūris ir tikėjimas mokinių sėkme. |
Kaip mokyti empatijos? | Jonathanas Juravičius
Profesinis meistriškumas ir asmeninės vertybės
Profesijos mokytojas turi išmokinti mokinius ne vien profesijos teorijos pagrindų, bet ir individualios profesinės veiklos paslapčių, išugdyti profesionalus - asmenybes, išmokyti juos judesių tikslumo, koordinuotumo, savianalizės profesinės veiklos metu, padėti mokiniams susikurti savą profesinių ir kitų vertybių sistemą. Jis privalo pratinti juos mokytis iš kitų, gebėt projektuoti savo veiklą, susikurti gaminio įvaizdį, tvarkingai laikyti darbo įrankius, taupyti medžiagas, palaikyti tvarką darbo vietoje.
Profesijos mokytojo kvalifikaciją galima apibūdinti keturiomis kategorijomis - tai asmenybės vertingumu, pedagoginės veiklos mokėjimu, specialybės žinojimu ir praktiniu profesijos patyrimu.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams: socialinio pedagogo perspektyva
Valios svarba pedagogo darbe
Sąmoningas savo poelgių, veiklos organizavimas ir reguliavimas, siekiant iš anksto numatyto tikslo ir nugalint vidines bei išorines kliūtis, vadinamas valia. Tai sąmoningas žmogaus aktyvumo stimuliavimas. Pedagogui reikalinga valios savybė - ryžtingumas, kurią galima charakterizuoti kaip gebėjimą greitai bei apgalvotai apsispręsti ir sprendimą realizuoti. Siekimas viską, net ir nemėgstamą darbą atlikti iki galo vadinamas atkaklumu. Tai viena svarbiausių mokymosi ir visos žmogaus veiklos sąlygų. Labai svarbi, ypač pedagogui valios savybė - savitvarda. Tai sugebėjimas nuolat kontroliuoti ir valdyti savo veiksmus, jausmus, mintis, poelgius.
Kalbos ir emocijų valdymas
Pedagogo kalba yra bendravimo bei mokymo ir auklėjimo priemonė. Čia svarbu jau pats balsas, tonas, nes jis pirmiausia rodo mokytojo nuoširdumą, stiprumą ir silpnumą, grubumą ir gerumą.
Didelę įtaką pedagoginio bendravimo stimuliavimui turi toks komponentas kaip nuotaika. Nuotaiką kartais dar vadina psichologiniu bendravimo fonu, emocine būsena, duodančia atspalvį žmogaus pergyvenimams ir jo veiklai.
Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo rengimas Lietuvoje: reglamentavimas
tags: #pedagogo #socialines #psichologines #charakteristikos