Visi žinome apie technologines inovacijas versle. Ekonomine prasme jos atliepia pasiūlą. Privalome taip pat kartu panagrinėti ir socialinės inovacijos, kas labiau atliepia paklausą (gyventojų ir darbuotojų gerovę, gyventojų skaičių ir migraciją, taupymą ir vartotojų platformas, socialinius santykius ir naujus šių santykių solidaraus dalinimosi modelius ir kt.). Tecnologinė pažanga, galima sakyti, negalima be socialinės pažangos ir atvirkščiai
Ilgalaikį ekonomikos augimą lemia: kapitatilo pritraukimas į šalį (fizinis kapitalas ir žmogiškasis kapitalas); gyventojų skaičiaus pokyčiai (glaudžiai susijęs su darbo jėgos augimu, užtikrina tvarų ekonomikos ir kapitalo augimą ilguoju laikotarpiu. Technologinė pažanga („Europa 2020“ strategija investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) srityje numato bendrą vidurkį - 3 proc. ES BVP.) Perspektyvi trijų ekonomikų struktūrų pertvarkymo kryptis yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP).
Diegiant inovatyvias technologijas versle liberalioje ekonomikoje dažnu atveju yra susiduriama su darbuotojų baime prarasti darbo vietas, o socialinėje ekonomikoje - su baime prarasti masto ekonomiją veikiant labiau kokybiškai. Kokybės ekonomija: didina medžiagų, žaliavų ir energetinių išteklių panaudojimo kokybinį efektyvumą, mažina produkcijos mastą ir užtikrina geresnę aplinkos apsaugą.
Remiantis Frascati vadovu (OECD, 2015), moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra - tai kūrybiškas ir sistemingas darbas, atliekamas siekiant plėsti turimas žinias, įskaitant žinias apie žmoniją, kultūrą ir visuomenę, ir rasti naujų tokių žinių pritaikymo būdų. MTEP sąvoka apima tris veiklos rūšis: Fundamentinius tyrimus - eksperimentiniai ir teoriniai darbai, Taikomuosius tyrimus - darbai, susiję su naujų žinių, reikalingų praktiniam naudojimui, įgijimu, Eksperimentinę plėtrą - sistemingas darbas, pagrįstas turimomis žiniomis ir praktine patirtimi, skirtas naujiems produktams ar procesams kurti ar esamiems produktams ar procesams tobulinti (OECD, 2015).
- Remiantis Oslo inovacijų vadovu (2005) didelę įtaką turėjusio J. Schumpeter požiūriu, inovacijos gali būti skirstomos: naujo produkto įvedimas; naujų gamybos metodų įdiegimas; naujų rinkų atvėrimas; naujų žaliavų ir kitų įeities komponentų tiekimo šaltinių vystymas; naujos rinkos struktūros pramonėje sukūrimas.
- Naujoji socialinės ekonomikos (SE) rinka pagal šį skirstymą labiausiai yra priskirtina „naujosios rinkos atvėrimo“ inovacijai.
Inovacijų koncepcija pagal Oslo vadovą (2005) apibūdinama pokyčiais remiantis šiais bruožais: inovacijos asocijuojasi su neapibrėžtumu iki inovacijos veiklų rezultato; iš anksto nėra žinoma ar inovacija sėkmingai bus įgyvendinta ir bus paklausi rinkoje. Inovacijos apima investicijas ir gali apimti tiek materialiojo, tiek nematerialiojo turto įgijimą bei investicijas į socialinį kapitalą. Inovacijos yra persidavimo objektas: kūrybiškos inovacijos nauda dažnai tenka ne tik įmonei, kuri jas sukurė, bet ir kitiems - žinių perdavimui ar originalios inovacijos naudojimui. Inovacijos imitavimo kaštai dažnai mažesni už vystymo kaštus. Inovacijos apima naujų žinių panaudojimą ar naują jų panaudojimą ar kombinaciją jau esančių žinių, o jų diegimas reikalauja naujovių pastangų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Inovacijos tikslas yra nuo įmonės veiklos gerinimo iki konkurencinio pranašumo įgijimo, siūlant naujus produktus ar atveriant naujas rinkas ar vartotojų grupes, ar sumažinant įmonės kaštus, ar gerinant įmonių gebėjimą inovuoti. Egzistuoja begalė inovacijų apibrėžimų; Frascati vadovas (2015) nurodo penkis pagrindinius kriterijus MTEP veikloms: naujumas, kūrybiškumas, neapibrėžtumas, sistemingumas, galimybė perduoti arba būti atkurtai. Veikla, atitinkanti visus penkis kriterijus, laikoma MTEP veikla.
Nagrinėjant inovacijas per laiko prizmę, jos gali būti skirstomos į tris rūšis: sėkmingos, įgyvendinimo fazės ir atmestos. Nagrinėjant SE rinką, radikalios inovacijos sukuria visiškai naują veikimo funkcijų rinkinį ir gali sumažinti egzistuojančių rinkų kaštus bei paveikti ištisų pramonės šakų ateitį. Socialinės inovacijos siekia kurti pridėtinę vertę visuomenei, o jų naudą dažnai galima parodyti per siaurąjį socialinį poveikį ir platų platforminį bendradarbiavimą.
Socialinė ekonomika veikia sistemiškai - ji yra bendrosios šalies ekonomikos dalis, į ją įtraukiama kooperatinė nuosavybė, solidarumo dalinimosi principai ir socialiniai ryšiai. Socialinės inovacijos kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti visuomenės poreikių, todėl pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo. SI požymiai: atvirumas dalijantis žiniomis; tarpsektorinis ir integruotas požiūris į problemos sprendimą; dalyvaujantys ir įgalinti piliečiai/vartotojai; į respondavimą į paklausą; lokalių poreikių atitiktis. Dažnai SI įgyvendinimas skatina bendruomenių atsparumą, kūrybiškumą ir solidarumą.
Socialinės inovacijos Lietuvoje
Lietuvoje socialinės inovacijos yra dinamiškas procesas, reikalaujantis nuolatinio prisitaikymo prie kintančių socialinių, ekonominių ir ekologinių iššūkių. Socialinės inovacijos Lietuvoje gali tapti įrankiu spręsti socialines problemas, mažinti nelygybę ir skatinti tvarų vystymąsi. Bendruomenių partnerystės, valstybės politika ir tarptautiniai projektai skatina SI plėtrą, kuriančią pridėtinę vertę per kooperaciją, socialinį verslą ir inovacijas.
KTU profesorė dr. Eglė Butkevičienė pabrėžia, kad socialinės inovacijos yra idėjos, projektai ar sprendimai, kurie sprendžia socialines problemas ir kuria teigiamą poveikį visuomenei. SI gali būti tiek mažo masto, tiek globaliai tiražuojami, skatinantys bendradarbiavimą tarp viešojo, privataus ir pilietinio sektorių. Lietuvoje daugėja studijų programų, skirtų SI tyrimams, o projektai Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions (CHESS) iliustruoja SI potencialą diegiant praktikoje.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Bendruomenių partnerystės Lietuvoje dažnai orientuojasi į jaunimo nedarbą, senyvo amžiaus žmonių įtraukimą, aplinkosaugos iniciatyvas ir pan. Šios partnerystės skatina išteklių, žinių ir patirties dalijimąsi, didina vietos gyventojų pasitikėjimą savimi ir įsitraukimą į gyvenamosios vietos tvarkymą. Vyriausybė ir nevyriausybinės organizacijos teikia finansavimą, mokymus ir konsultacijas, o tarptautiniai projektai padeda perimti gerąją praktiką iš kitų šalių.
Šiuolaikinės technologijos ir skaitmenizacija atveria naujas galimybes SI: internetinės platformos, socialiniai tinklai ir mobiliosios programėlės palengvina bendruomenių komunikaciją ir bendras iniciatyvas. Tačiau svarbu pažymėti, kad švietime dirbtinis intelektas (DI) ir didžiųjų duomenų analitika (Big Data) jau dabar keičia mokytojų darbą, rekomenduodamos tinkamus uždavinius, vertindamos progresą ir įspėdamos apie pasikeitimus. VR/AR technologijos suteikia galimybe demonstracijoms ir simuliacijoms, kurios pagerina suvokimą ir įgyvendinimą.
Švietimo inovacijos taip pat turi ilgalaikį poveikį: jos keičia žinių turinį ir mokymo metodikas, skatina kūrybiškumą, kritinį mąstymą, socialinius ir emocinius įgūdžius, problemų sprendimą. Lietuvoje švietimo sistema turėtų naudotis DI paremtomis sistemomis, įspėjančiomis apie mokinio žinių lygio pokyčius, ir įsisavinti atvirą didžiųjų duomenų rinkmenų naudojimą politikos sprendimams. VR/AR plėtra, atviri duomenys ir bendradarbiavimas tarp sektorių sudaro visuotinį ekosistemos pagrindą inovacijoms švietime.
Ekonomikos sistemos kontekste socialinė ekonomika - tai kooperatinė nuosavybė, solidarumo dalinimasis ir socialiniai ryšiai, kurie skatina bendruomenių vienijimąsi siekiant spręsti problemas ten, kur valstybė ar rinka neužtikrina visapusiško sprendimo. Socialinės inovacijos Lietuvoje plėtojamos per bendruomenių partnerystes, kurios apima viešąjį, privatų ir nevyriausybinį sektorius, ir atveria galimybes kurti naujas paslaugas bei produktus socialiniam poveikiui.
Pagrindinės SE dalyvių savybės: autonomija sprendimų priėmime, narystės laisvė ir gebėjimas teikti paslaugas ar prekes, kurios atitiktų bendruomenės poreikius. Socialinis verslas Lietuvoje taip pat prisideda prie SE plėtros; jis skatina inovacijas, bendradarbiavimą su didžiosiomis įmonėmis ir kurią didesnį visuomeninį poveikį.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Praktiniai pavyzdžiai ir svarbiausi principai
- Socialinės inovacijos kyla iš rinkos nesugebėjimo patenkinti konkrečius visuomenės poreikius; ši veikla dažnai įgyvendinama pilietinės visuomenės iniciatyva.
- Bendradarbiavimas tarp sektorių (viešasis, privatus ir nevyriausybinių organizacijų) sukuria plataus masto poveikį ir leidžia dalijantis ištekliais kurti veiksmingas sprendimų sistemas.
- Bendruomenių partnerystės gali būti lokalios, bet jų poveikis gali plėstis į nacionalinį lygmenį, skatinant socialinį įsitraukimą, pasitikėjimą ir solidarumą.
- Švietimo inovacijos turi didelį įtaką ilgalaikiam ekonomikos augimui, nes moksliniai tyrimai, MTEP ir kūrybiškumas kuria kvalifikuotą darbo jėgą.
Taigi socialinis inovatyvumas yra ne tik naujos idėjos diegimas, bet ir plataus masto sistemos pokyčiai, skirti pagerinti gyventojų gerovę, sumažinti nelygybę ir skatinti tvarų vystymąsi per socialinį poveikį, bendruomenių atsparumą bei solidarumą.
tags: #vsi #socialinis #inovatyvumas