Socialinis darbas su sunkumus patiriančiomis šeimomis yra svarbi ir jautri socialinio darbo sritis, kurios pagrindinis tikslas - padėti šeimoms įveikti socialinius, psichologinius ir ekonominius sunkumus bei sudaryti sąlygas visaverčiam jų funkcionavimui visuomenėje. Socialinio darbuotojo veikla orientuota į pagalbos teikimą, šeimos stiprinimą ir įgalinimą.
Sunkumus patiriančios šeimos - tai šeimos, susiduriančios su socialinėmis, ekonominėmis, emocinėmis ar psichologinėmis problemomis, kurios tiesiogiai veikia tiek tėvus, tiek vaikus. Tokiose šeimose dažnai trūksta tarpusavio ryšio, emocinio saugumo, bendravimo su giminėmis ar bendruomene. Tėvai neretai nesugeba tinkamai pasirūpinti savimi ir vaikais, o tai neigiamai veikia vaikų raidą.
Pastebima, kad ypač kaimo vietovėse sunkumus patiriančių šeimų problemos yra itin aktualios. Priklausomybių paplitimas, smurtas artimoje aplinkoje, vaikų nepriežiūra ir socialinė atskirtis tampa ilgalaikėmis problemomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą.
Viena iš įstaigų, teikiančių pagalbą vaikams ir šeimoms Marcinkonių krašte, yra Vaikų dienos centras „Šypsenėlė“.
Vaikų dienos centras „Šypsenėlė“ Marcinkonyse
Marcinkonių kaimo bendruomenės Vaikų dienos centras „Šypsenėlė“ - tai nuo 2019 metų liepos 1 d. vykdomas projektas Marcinkonių kaime, Miškininkų g. 53, mokyklos patalpose. Vaikų dienos centrą lanko 19 vaikų. Čia juos nukreipia mokyklos, Vaiko teisių Apsaugos tarnyba, socialiniai darbuotojai, taip pat vaikai ateina į centrą, susižinoję apie jį iš savo draugų. Vaikai yra prižiūrimi.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Vaikų dienos centro darbo grafikas:
- Pirmadienis: 14.00 val.
- Antradienis: 14.00 val.
- Trečiadienis: 14.00 val.
- Ketvirtadienis: 14.00 val.
- Penktadienis: 14.00 val.
Adresas: Miškininkų g. 53, Marcinkonių k., Marcinkonių sen., Varėnos r.
Socialinio darbuotojo kasdienybė
Socialinio darbuotojo darbas Marcinkonyse - tai nuolatinis bendravimas su įvairiais žmonėmis, susiduriančiais su skirtingais sunkumais. Tai vieniši, neįgalūs asmenys, socialinės rizikos šeimos.
Socialinė darbuotoja Danutė pasidalijo savo darbo džiaugsmais - sunkumų patiriančių žmonių stiprybe keistis, pradėti gyvenimą iš naujo. Džiugina, kad kai kurioms šeimoms panaikinamas socialinės rizikos statusas, nes matoma, kad judama į gerąją pusę. Tuo labai džiaugiamasi.
Į darbą Danutė atvyksta apie pusė aštuonių: „Susitvarkau dokumentus, sužiūriu, gal kam reikia ką atnaujinti, gal kas ką pamiršo padaryti, gal neturi laiko. Primenu jiems, paskambinu. Paskui klientai atvažiuoja. Paklausia, kada mane gali rasti, ir atvyksta. Rudenį buvo grybų, uogų metas, todėl neturėjo kada. Būna, kad reikia paslaugų į namus - tarkime, pagyvenusi moteris gyvena viena, jos vaikai išvažiavę į užsienį arba gyvena kitame miestelyje. Gal ji pati neapsitvarko, gal ko nors negali. Senutė malkų pati neatsineš, būna, kad ir valgyti nepasidaro, buities kokio darbo, pas gydytoją nuvykti prireikia. Tokių paslaugų prašo.“
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinio darbuotojo teritorija pati didžiausia: ir Zervynos, ir Žiūrai, Ašašninkai.
Socialinis darbuotojas stengiasi jokių įprastų terminų nevartoti. Socialinės rizikos šeimos terminas pasikeitė - dabar turime sakyti „sunkumų patirianti šeima“. Man neskamba labai gražiai. Neskamba gražiai ir „rizikos šeima“, daugeliui ta „rizika“ siejasi su alkoholiu, apsileidimu. Bet juk tai gali būti ir socialinė stoka, nebūtinai alkoholis. Aš tiesiog nevartoju jų šnekamojoje kalboje.
Danutė sako, kad jai ausį rėžia tokie žodžiai kaip „pašalpiniai“, „bambaliniai“, „vatnikai“. Skaudu. Negaliu jų klausyti. Galvoju sau, kaip galima tokius žodžius tarti, juk kada nors tu ar tavo artimieji gali būti jų vietoje. Aš labai pykstu.
Socialinis darbuotojas džiaugiasi, kad jo globojamos šeimos ieško būdų prisidurti prie pajamų. Nueina, prisirenka butelių, priduoda juos, taip užsidirba. Jie nevagia, neprašo kažkur. Tas pats dėl grybų ir uogų - vaikai prisirenka ne po daug, bet jiems už tai išeina ko nors skanaus nusipirkti.
Tačiau nepriteklius yra labai skirtingas. Šis žodis turi daug reikšmių. Dauguma mano žmonių nori dirbti, kažkiek tvarkosi buitį. Tačiau yra tokių, kur yra trūkumas paprasčiausių daiktų - maisto, higienos, žmonės miega įsisukę į drabužius. Pirmą kartą pas vieną šeimą užėjau šiais metais. Ten gyvena suaugę žmonės - visi jauni, gyvena tragiškomis sąlygomis, dirbti nenori.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Šiandien Dzūkijoje netingintiesiems tikrai galima užsidirbti. Prekybos centrų autobusai surenka darbuotojus iš įvairių kaimų - tik eik dirbt. Aišku, sunku, nes parveža, būna, ir dvyliktą nakties. O kai prasideda grybai, autobusiuku nuveža net į grybų vietas. Bet kai kurie nenori - su keiksmažodžiais priekaištauja, atsikalbinėja.
Neseniai du klientukai vaikinai pamatė Marcinkonyse skelbimą ir išvyko į užsienį rinkti kriauklių. Atsiuntė man fotografijų, ką jie ten daro. Šaunuoliai. Nebuvo dar apgauti, kas savaitę moka atlygį. Grįžę sakė, kad gal vėl važiuos.
Socialinis darbuotojas pažįsta ne statistikos vienetus, o už jų esančius žmones, jų likimus. Jie gauna socialines pašalpas - 153 eurus. Jie yra savo namuose, tarkime, dviese gyvena. Patalynės, drabužių, batų gauna iš atneštos labdaros. Maisto daviniai kas antrą mėnesį būna, kartais „Caritas“ papildomai duoda. Baldai, šaldytuvas taip pat suteikiami, jei yra poreikis.
Pokyčiams reikia paskatinimo, padrąsinimo - aplinka turi būti palaikanti. Taip, daug žmonių mano esantys nieko verti. Ką mato vaikai augdami nepritekliuje, nepriežiūroje, alkoholizme? Jei patys tėvai kalba: „Tu šiandien mirsi.“ Kaip galima sakyti taip savo vaikui? Leisti gerti alkoholį? Tėvai savo problemas galėtų parodyti vaikams kaip pavyzdį, kas bus, jei jie eis panašiu keliu.
Yra pavyzdžių, kada vaikai stengiasi, yra atviri palaikymui ir pokyčiams. Jie pasitiki ir daro pokyčius, sulaukę pilnametystės pradeda gyventi visai kitaip. Tarkime, vienas berniukas labai norėjo keistis ir mokytis. Prašė pagalbos ir pasitikėjo. Kai suradome jam kur mokytis Vilniuje, jis prieš išvažiuodamas paprašė paskolinti dešimt eurų maistui. Nupirkau jam antklodę, visko, ko reikia. Šiandien juo labai džiaugiuosi - jis mokosi, turi normalų darbą, mėgaujasi Vilniumi.
Prie tokių pokyčių prisideda ir kiti socialiniai darbuotojai, jų artimieji, bičiuliai.
Kai kurių šeimų vaikams nelengva daryti poveikį - tikrai egzistuoja prisirišimas prie aplinkos, tėvų įtaka yra didžiulė. Neleidžia pereiti į specialiąsias mokyklas. Tėvai net sako: „Kaip gerai, kad vaikas nemoka skaityti, nes neina į tam tikras parduotuves, mažiau internete būna.“ Jis juk net autobusu ar traukiniu negali važiuoti. Toks pažeidžiamumas retkarčiais tėvų vertinamas net kaip pliusas.
Daugelis vaikų turi augti ne biologinių tėvų šeimose. Deja, bet aš taip manau. Turiu vieną šeimą. Buvo viskas lyg ir neblogai, bet mama pradėjo labai stipriai vartoti alkoholį. Kasdien. Buvo koduota. Nulaužė kodą, nors to nepripažįsta. Ten katastrofa. Labai gražūs vaikai, jauniausiam yra treji metukai. Ji prisigeria ir užkrauna savo mokyklinukui vaikui tėvystę, t. y. prižiūrėti mažą vaiką. Vyras taip pat geria. Buvo kviesta policija, vaikų teisės. Kartą aš atvažiavau, vaikas stovi prie dujinės, vanduo atsuktas. Mama šalia visiškai girta. O kas būtų, jei atsuktų dujas? Žinoma, nereikia vaikų atimti po vieno kito tėvų prasižengimo. Situaciją reikia vertinti jautriai ir kompleksiškai. Tačiau yra šeimų, kurioms kviečiama policija diena iš dienos, mėnesiais. Labai skausmingos istorijos.
Užauginau vieną savo vaikutį. Kitas sūnus, globotinis, jau sukūrė šeimą. Turi karinį laipsnį. Globotinė dukra gyvena Vilniuje, yra kariškė, dirba ministerijoje. Mano mergaitės mama, amžinąjį atilsį, turėjo devynis vaikus ir visi jie galiausiai buvo išbarstyti po globėjų šeimas. Kartą dukra pamatė laikraštyje straipsnį, jame buvo aprašyta, kaip mama jos jaunėlį brolį pardavė už butelį Vilniuje. Tokie štai du variantai. Jei globojami vaikai būtų likę savo šeimose, garantuoju, jie būtų tapę tokie patys kaip jų tėvai.
Kai kas piktinasi, kad jų vaikai auga globėjų šeimose, vyrauja nuomonė, kad taip globėjai pelnosi iš jų vaikų, gauna išmokas ir panašiai. Tai yra ašaros. Dėl to globėjų ir nėra daug, nes tai visiškai neapsimoka. Vaikų paėmimas galėtų veikti ir kaip perspėjimas, rimtas signalas tėvams - per porą mėnesių atsigauni ir vaikus grąžinsime. Neatsigauni - dar poros mėnesių terminas. Jei vaikas yra paimamas, jis apgyvendinamas Varėnos globos namuose.
Svarbu, kad vaikas nebūtų skriaudžiamas, eitų į mokyklą, būtų prižiūrimas.
Visuomenė bijo. Tarkime, turime situacijų, kada šeimose yra didelių problemų, jas jaučiame, tačiau užfiksuoti neįstengiame. Kaimynai, kurie viską žino ir mato, perspėti bijo: „Danute, baik tu, tu nori, kad mūsų namus sudegintų?“ Tuomet prašau jų pranešti man, aš pati iškviesiu policiją kaip eilinis kaimo gyventojas. Kaimynai išgyvena, bet bijo.
Žmones stabdo baimė. Aš, tarkime, esu nuolatinė globėja. Yra čia keletas ir laikinųjų globėjų. Visi mes išgyvename dėl to, kokie vaikai bus atvežti. Galbūt vaikas nežinos, kas yra tualetas ar net vandens puodelis, ką reiškia praustis. Viena globėja priėmė du vaikučius. Labai gražius vaikučius. Vaikai iš šeimos, kuri jau anksčiau buvo praradusi du vaikus. Mergaitė antrokė, berniukas - trečiokas. Teko mokyti nuo pačių pradžių. Dabar matau tuos vaikus laimingus, gražiai aprengtus. Po vaikų laikino paėmimo daug dirbome su jų mama. Apleidau kitus savo klientus, vežiau ją pas psichologus, pas narkologus. Tačiau šiandien gyvena labai sunkiai - susirado draugą, išėjusį iš įkalinimo įstaigos, kuris, įtariame, smurtauja.
Be abejo, tikėjimo. Va, dabar gražus pavyzdys - turiu vieną šeimą. Mergaitei suėjo metukai. Tėvai buvo labai giliai įklimpę į alkoholį. Vyresnis berniukas buvo paimtas, grąžintas, vėl paimtas. Atskirta mama, tėtis gydomas pagal Minesotos programą. Ilgai su jais kalbėjome, dirbome. Vis išgerdavo. Jau pusmetį jie visiškai nevartoja alkoholio. Vyras dirba grybų perdirbimo įmonėje. Mūsų seniūnija jį vežioja į darbą. Visai kitaip šeima pradėjo gyventi. Yra toks projektas, kur finansuoja transportą į darbą ir atgal. Mūsų krašte susisiekimas yra labai sunkus, ypač per pandemiją - jei neturi nuosavo transporto ar pažįstamų, kas važiuoja į darbą ir gali pavežti, esi pasmerktas.
Pandemija padidino alkoholio vartojimą. Susisiekimo problema atsirado. Druskininkų, Varėnos autobusai buvo sustoję, traukiniai nevažiavo. Girdėjau atvejų, kai žmonės prarado darbus, pradėjo gerti. Jauni žmonės lengviau ištvėrė karantiną, seni žmonės labiau įsibaiminę. Mūsų seniūnijoje yra daug vienišumo.
Mokykla dėl moksleivių trūkumo neseniai buvo uždaryta. Socialinė darbuotoja mano, kad mokytojai diskriminavo mokinius iš sunkumus patiriančių šeimų. Buvo atvejis, kai ilgą laiką vaikas iš sunkumų patiriančios šeimos būdavo viešai išstatomas prieš klasę ir perrengiamas į mokytojos atneštus švarius drabužius, vedamas praustis.
Egzistuojančios atskirties įrodymas yra pilnamečiai vaikai, kurie nemoka nei skaityti, nei rašyti. Jie keliami iš klasės į klasę. Mokinio krepšelis - viskas dėl jo. Jei vaikas nemoka nei skaityti, nei rašyti, jį reikia į specialiąją mokyklą leisti, kur mokytojas dirba individualiai. Kodėl taip nebuvo pasielgta? Vienos šeimos visi vaikai būtų išmokę skaityti ir rašyti, tačiau mokykla nebuvo suinteresuota kelių savo mokinių išleisti kitur, nes būtų prarandami mokinio krepšeliai.
Kai kurie tėvai vaikų negalią ar nemokėjimą skaityti vertina kaip pliusą: „Gerai, mažiau internete bus, neis į parduotuves.“ Taip sako. Vaikas net į miestelį nuvažiuoti negalės, nes nepažįsta raidžių. Tačiau tai nėra matoma kaip problema.
Socialinių darbuotojų vaidmuo dirbant su šeimomis – intervencijos įgūdžiai
Socialinio darbo metodai ir priemonės
Socialinis darbas su sunkumus patiriančiomis šeimomis seniūnijose apima kompleksines veiklas - mokymus, renginius, prevencines akcijas, savanorystę ir šeimų įtraukimą į bendruomenės gyvenimą.
- Buvo suorganizuoti mokymai sunkumus patiriančioms šeimoms, siekiant suteikti žinių apie priklausomybių žalą ir pagalbos galimybes.
- Mokymai skirti bendruomenės nariams.
- Aptarta, kaip krizės ir socialinės rizikos veiksniai pažeidžia šeimos pusiausvyrą ir trukdo sėkmingam funkcionavimui.
- Pabrėžta, kad kiekviena šeima yra unikali, todėl reikalinga diferencijuota, nuosekli ir ilgalaikė pagalba.
- Renginio metu šeimos dalijosi patirtimi, diskutavo apie prevenciją ir vaikų saugumą.
- Renginys skirtas šeimų ir asmenų įtraukimui į darbo rinką.
- Pristatyta Užimtumo didinimo programa Varėnos rajone, aptartos socialinių pašalpų sąlygos įsidarbinus.
- Kartu su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba vykdytos prevencinės akcijos „Saugūs namai“ ir „Būk budrus - išvenk gaisro!“.
- Prevenciniai renginiai Matuizų, Marcinkonių ir Kaniavos seniūnijose buvo skirti informuoti apie alkoholio vartojimo žalą.
- Aptartos individualios šeimų situacijos, pabrėžta, kad saugaus alkoholio kiekio nėra.
Vaikų dienos centruose teikiama kompleksinė pagalba vaikams ir jų šeimoms. Vaikai ir tėvai aktyviau įsitraukia į bendruomenės gyvenimą, stiprėja tarpusavio ryšiai, ugdomi socialiniai įgūdžiai.
Socialiniai darbuotojai tarpininkauja su „Maisto banku“, padeda organizuoti maisto pristatymą labiausiai stokojantiems asmenims ir šeimoms.
Sunkumus patiriančiose šeimose augantys vaikai dažnai susiduria su socialiniais, psichologiniais ir mokymosi sunkumais. Socialinis darbuotojas turi būti pagalbininkas, gebantis suprasti kliento situaciją, užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį, bendradarbiauti planuojant pokyčius.
tags: #marcinkoniu #socialine #darbuotoja #darbo #laikas