Susiklosčiusios istorinės aplinkybės, pasaulyje vykstantys intensyvūs migracijos ir globalizacijos procesai lėmė, kad didelė Lietuvos tautos dalis gyvena ne geografinėje Lietuvos teritorijoje.
Apibendrintais Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos statistikos departamento ir Pasaulio lietuvių bendruomenės duomenimis, už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės ir iš Lietuvos kilusių asmenų, iš jų - daugiau nei 450 tūkst. yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
„Globali Lietuva“ - Lietuvoje ir užsienyje gyvenanti Lietuvos tauta, jungiama bendros lietuviškosios tapatybės ir istorinės atminties, kuri naudodama kūrybinį savo potencialą aktyviai įsitraukia į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir prisideda prie modernios Lietuvos kūrimo.
Šiuo metu valstybės ryšių su užsienio lietuviais ir jų organizacijomis stiprinimo svarba tiesiogiai ar netiesiogiai pažymėta įvairiuose strateginio planavimo dokumentuose.
„Globalios Lietuvos“ - užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - kūrimo 2012-2020 metų programa (toliau - Programa) - plėtros programa, parengta bendradarbiaujant užsienio lietuviams, Pasaulio lietuvių bendruomenei, valstybės institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir konsultuojantis su Lietuvos visuomene.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Rengiant Programą, remtasi gausias diasporas turinčių valstybių politikos, skirtos jų diasporai, patirtimi. Lietuvos migracijos procesai panašūs į Airijos, Lenkijos ar kitų valstybių migracijos procesus. Joms pavyko savo diasporą įtraukti į valstybės kūrimą - ekonominį, kultūrinį, socialinį gyvenimą, - ir taip sustiprinti nacionalinius interesus konkuruojančiame globaliame pasaulyje.
Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 389(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 24 d. nutarimo Nr.
Pagrindiniai Programos Tikslai
Tautinio Tapatumo Išlaikymas
Pirmasis Programos tikslas - siekti, kad užsienio lietuviai globalizacijos sąlygomis išlaikytų lietuvių tautinį tapatumą, rūpintis asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių apsauga.
Globalizacijos procesai, sparti mokslo ir technologijų plėtra kelia iššūkius valstybei ir tautai, verčia ieškoti būdų, kaip šiomis sąlygomis išlaikyti lietuvių tautinį tapatumą. „Globalios Lietuvos“ sampratos realizavimas reiškia ne tik kitokio nei iki šiol požiūrio į emigraciją, bet ir kokybiškai naujų, grįstų partneryste ir pagarba, tautos ir valstybės santykių formavimą.
Lisabonos sutartyje, iš dalies keičiančioje Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį (OL 2007, C 306), ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (OL 2000, C 364) pabrėžiama pagarba tautų kultūrai ir valstybių narių nacionaliniam savitumui. Tautinė savimonė, kalba, tradicijos, vertybės - vienas svarbiausių individus vienijančių veiksnių.
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
Dalis užsienio lietuvių bendruomenių yra sukūrusios nuoseklią tautinio tapatumo ir lietuvybės palaikymo sistemą: lituanistines mokyklas, lietuvių kultūros centrus, parapijų namus, klubus, savišalpos fondus, archyvus, periodinės spaudos ir knygų lietuvių kalba leidybą, rengia valstybei svarbių datų minėjimą, organizuoja tautinių dainų ir šokių bei sporto šventes.
Užsienio lietuvių žiniasklaida prisideda prie lietuvių tautinio tapatumo, lietuvybės palaikymo, skleidžia informaciją apie Lietuvą ir užsienio lietuvių bendruomenių įvairiose valstybėse veiklą, stiprina užsienio lietuvių ryšius su Lietuva. Lietuvos valstybės institucijos ir įstaigos teikia užsienio lietuvių žiniasklaidos priemonėms oficialią informaciją, padeda dalyvauti valstybės remiamuose informacijos sklaidos projektuose ir nustatytąja tvarka gauti paramą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ir kitų valstybės finansavimo šaltinių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 metų duomenimis, pasaulyje veikia daugiau kaip 200 lituanistinių mokyklų: dauguma jų - neformaliojo lituanistinio švietimo, 10 - lituanistinių formaliojo švietimo įstaigų.
Lituanistinis ugdymas lituanistinėse mokyklose užsienyje skirtingas, pritaikytas konkrečios užsienio lietuvių bendruomenės poreikiams. Lituanistinėse mokyklose mokymo programos neunifikuotos, sudarytos pačių tose mokyklose dirbančių mokytojų, atsižvelgiant į mokyklos tikslus ir uždavinius, susirinkusių mokinių amžių, pasiekimų lygį. Dėl nevienodų Lietuvoje ir užsienyje taikomų lietuvių kalbos mokymo programų ir įvairios mokymo metodikos, mokymosi trukmės ir skirtingos kalbinės aplinkos skiriasi mokinių įgytų lietuvių kalbos žinių ir gebėjimų lygis.
Lituanistiniam švietimui užsienyje galėtų pasitarnauti plačiai prieinamos lietuvių kalbos mokymo programos, pagrįstos kalbos mokėjimo lygiais ir pritaikytos skirtingo amžiaus ir skirtingų kalbinių gebėjimų mokiniams. Galėtų būti rengiama ir kalbos pasiekimų tam tikrų lygių vertinimo ir įsivertinimo sistema. Trūksta plačiai prieinamų nuotolinio ir savarankiško lietuvių kalbos mokymosi išteklių, kuriais galėtų naudotis ir tie mokiniai, kurie dėl įvairių priežasčių nelanko lituanistinių mokyklų.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Lituanistinį švietimą užsienio lietuvių atstovai nurodo kaip vieną prioritetų, kur reikia kryptingos valstybės paramos ir dėmesio.
Tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių apsaugą garantuoja tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos dokumentai. Tautinių mažumų teisių apsaugos įsipareigojimus nustato ir dvišalės sutartys. Tokias tarpvalstybines sutartis, numatančias asmenims, priklausančioms tautinėms mažumoms, teisę laisvai puoselėti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį savitumą, Lietuva yra sudariusi su Lenkija, Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Pažymėtina, kad atsakomybę už tautinių mažumų teisių apsaugos užtikrinimą prisiima ta valstybė, kurioje gyvena tautinė mažuma. Lietuva stebi, ar užsienio valstybė, kurioje gyvena asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai, užtikrina tokią apsaugą, ar nepažeidžiamos tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės ir laisvės. Nustačius galimus pažeidimus, turi būti imamasi atitinkamų diplomatinių priemonių asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių apsaugai užtikrinti.
Įsitraukimas į Valstybės Gyvenimą
Antrasis Programos tikslas - skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos politinį, ekonominį, mokslo, kultūros ir sporto gyvenimą.
Daugėjant užsienio valstybėse gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių, svarbu išlaikyti ir stiprinti jų ryšį su Lietuva. Taigi Lietuvos Respublikos pilietybės santykių (taip pat ir galimybės Lietuvos Respublikos piliečiui turėti kitos valstybės pilietybę) teisinis reguliavimas turėtų būti nuoseklus, aiškus, atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją.
2019 metais daugiau nei tris kartus išaugo užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimo rinkimuose aktyvumas: Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2014 metais Respublikos Prezidento rinkimuose užsienyje dalyvavo 15,7 tūkst., o 2019 m. per pirmąjį Respublikos Prezidento rinkimų ratą - 52,8 tūkst., per antrąjį - 44,1 tūkst. rinkėjų.
Tokia Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų sistema, kai užsienyje gyvenantys piliečiai įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas, tai yra į Naujamiesčio rinkimų apygardos, rinkėjų sąrašą, yra tik Lietuvoje. Paprastai valstybės, suteikdamos užsienyje gyvenantiems savo piliečiams rinkimų teisę, jų balsus sumuoja su jų paskutinės gyvenamosios vietos apygardos rinkėjų balsais arba suteikia jiems atskirą politinį atstovavimą.
Užsienio reikalų ministerijos 2018 m. atliktos užsienio lietuvių apklausos duomenimis, grįžti gyventi į Lietuvą per artimiausius 5 metus planuoja 16 proc. užsienio lietuvių, tokios galimybės kada nors ateityje neatmeta 62 proc. apklaustųjų.
Lietuvos valstybei svarbu, kad iš jos išvykę asmenys nenutrauktų ryšių su gimtine ir savo žiniomis ir investicijomis prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo.
Vienas iš Lietuvos ir po pasaulį pasklidusių lietuvių mokslininkų bendradarbiavimo pavyzdžių - kas treji metai rengiami pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumai. Šie simpoziumai pradėti organizuoti 1969 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuvių bendruomenės iniciatyva. Per simpoziumus susitinka ir savo veiklą pristato lietuvių kilmės ir Lietuvoje gyvenantys mokslininkai, kultūros veikėjai, studentai, doktorantai, užmezgami nauji ryšiai.
Globaliu reiškiniu tapęs žmonių judėjimas kelia naujų iššūkių Lietuvos kultūros politikai, skatina keisti požiūrį į visuomenės, bendruomenių ir joms atstovaujančių individų tautinį tapatumą, kitaip aiškinti lietuvybės sampratą: su tam tikra teritorija siejamą tautinio tapatumo idėją pakeisti dinamiška ir atvira šiuolaikinės visuomenės procesams.
Kultūros paveldas - neatskiriama tautos tapatumo ir kultūros politikos dalis.
Užsienio lietuvių organizacijų veiklos dokumentai gali būti vertingi tyrimų ir istorinės atminties šaltiniai. Lietuvos valstybinės archyvų sistemos įstaigos nuo 1990 metų siekė sugrąžinti Lietuvai istorinio paveldo ir su Lietuva susijusius dokumentus ar jų kopijas. Lietuvoje veikiančioms institucijoms svarbu gauti informacijos apie archyvų turėtojus užsienyje ir jų turimų dokumentų reikšmę, o archyvų turėtojams užsienyje - dokumentų tvarkymo ir naudojimo žinių. Lietuvos valstybės institucijoms ir įstaigoms bendradarbiaujant su užsienio lietuviais, archyvai užsienyje turėtų būti tinkamai sutvarkyti, išsaugoti ir integruoti į informacinę erdvę.
Svarbus vaidmuo plėtojant užsienio lietuvių ryšius su Lietuva tenka savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Būtina sistemingai ir aktyviai stiprinti lietuvius vienijančius saitus - plėtoti abipusius mainus, vizitus, lietuvybės puoselėjimo, kultūros, mokslo, sporto sričių projektinę veiklą, skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į gimtojo miesto ar rajono veiklą, planuojamas įgyvendinti su užsienio valstybių miestais bendradarbiavimo programas, pasinaudoti jų patirtimi ir idėjomis svarstant konkretaus miesto ar rajono viziją ir sprendžiant jo problemas.
Ryšių Stiprinimas ir Grįžimas į Tėvynę
Trečiasis tikslas - stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva ir taip skatinti juos grįžti į tėvynę, protų nutekėjimo procesą paversti protų apykaitos procesu.
Šiandienos aplinkybės diktuoja naują požiūrį į valstybės ir jos tautos dalies užsienyje santykį, pagrįstą būtinybe skatinti į užsienį išvykusius ir ten gyvenančius lietuvius plėtoti ryšius su Lietuva, kaip daugiasluoksniu istoriniu, politiniu, ekonominiu ir kultūriniu vienetu.
Siekiant tiksliau nustatyti, kiek iš Lietuvos išvyko gyventojų, kodėl ir į kokias valstybes, geriau pažinti Lietuvos diasporos būklę, turi būti periodiškai atliekamos užsienio lietuvių apklausos ir tyrimai.
Per 28 nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 0,7 mln. gyventojų, dalis jų - mokslininkai, tyrėjai, aukštos kvalifikacijos informacinių ir ryšių technologijų ar sveikatos priežiūros specialistai. Tai neigiamai veikia Lietuvos mokslo ir ekonomikos raidą. Visuomenės apklausos ir tyrimai rodo, kad emigracijos mastą labiausiai lemia gyvenimo lygio įvairiose valstybėse skirtumai. Daugelis išvykusių į užsienį Lietuvos mokslininkų, tyrėjų, aukštos kvalifikacijos specialistų nesieja savęs ilgalaikiais ryšiais su užsienio valstybe, kurioje dabar gyvena, tačiau, be socialinių-ekonominių sąlygų, nurodo ir kitas grįžimo sąlygas: aiškią karjeros ir darbo perspektyvą, šiuolaikišką darbo aplinką, mokslo finansavimo sistemos pokyčius, galimybę vykdyti pasaulinio lygio mokslinius tyrimus. Užsienio lietuviai norėtų dalyvauti Lietuvos socialiniame ir ekonominiame gyvenime per trumpalaikius vizitus ir bendrus projektus, bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis. Viena iš priemonių, galinčių aktyvinti tokį bendradarbiavimą, - informacijos iš įvairių šaltinių apie Lietuvoje vykdomus projektus ir iniciatyvas, jų finansavimo, darbo, studijų galimybes sisteminimas ir sklaida.
Užsienio lietuvius grįžti skatinantys veiksniai gali būti įvairūs - politiniai, socialiniai-ekonominiai, tokie, kurie svarbūs konkrečiam asmeniui. Nors deklaratyviai skatinama grįžti į Lietuvą, yra daug praktinių problemų, kurios stabdo grįžimą. Viena iš jų - nepakankama informacijos apie socialines-ekonomines garantijas, darbo ir persikvalifikavimo galimybes Lietuvoje sklaida ir prieinamumas.
Sugrįžusių į Lietuvą asmenų socializacijos, integravimosi į visuomenę ir darbo rinką sėkmė gali lemti ne vien jų pačių reintegravimąsi Lietuvoje, bet ir jų draugų, artimųjų, likusių užsienyje, apsisprendimą grįžti. Taigi būtina tobulinti viešųjų paslaugų sistemą, padėsiančią spręsti opiausias su reintegravimusi į Lietuvos gyvenimą susijusias problemas. Tradiciškos reintegracijos paslaugos - padėti spręsti socialinės apsaugos klausimus, susirasti darbą, persikvalifikuoti, parengti specialias mokymo programas grįžtantiems vaikams, teikti psichologinę pagalbą jau sugrįžusiems ir grįžti ketinantiems lietuviams ir jų šeimos nariams.
Komunikacijos Erdvės Kūrimas
Ketvirtasis Programos tikslas - naudojantis moderniųjų technologijų ir informacinės sklaidos galimybėmis, sukurti lietuvius Lietuvoje ir užsienyje jungiančią komunikacijos erdvę, atitinkančią informacinius, socialinius, kultūrinius ir kitus jų poreikius.
Kasmet gausėja neregistruotų užsienio lietuvių organizacijų, susikūrusių pagal geografinę vietovę, veiklą, pomėgius ar kitus interesus, tai liudija, kad norima burtis. Tokių organizacijų sąveiką ir ryšį su Lietuva papildo skaitmeninėmis technologijomis grįsti virtualūs ryšiai, leidžiantys keistis rūpima informacija, kasdien susisiekti su giminaičiais ir draugais. Derėtų patobulinti esamus interneto vartus arba sukurti naują lietuvius pasaulyje jungiančią internetinę erdvę ir naudoti juos ne tik informacinėms, socialinėms, kultūrinėms, lituanistinio švietimo, konsulinėms paslaugoms teikti, bet ir bendruomeniškumui, įsitraukimui į veikiančias nevyriausybines organizacijas ir virtualius socialinius tinklus skatinti, tautos ryšiams stiprinti ir plėtoti ir atotrūkiui tarp Lietuvoje gyvenančių ir išvykusių lietuvių mažint...
Globalios Lietuvos Programos Įgyvendinimas
Užsienio reikalų komitetas ragina Vyriausybę užtikrinti „Globalios Lietuvos“ programos veiklų tęstinumą.
2020 m. gegužės 28 d. Gegužės 27 d. Užsienio reikalų komitetas vaizdo konferencijos būdu savo posėdyje kaip ir kasmet išklausė Užsienio reikalų ministerijos (URM) informaciją apie 2019 m. „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo ir užsienio lietuvių apklausos, vykdytos tais pačiais metais, rezultatus. Komitetas priėmė sprendimą, kuriame pasiūlė Vyriausybei išlaikyti dėmesį „Globalios Lietuvos“ programos veiklų tęstinumui ir papildomam finansavimui, paragino „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančias institucijas peržiūrėti 2020 m.
Aštuntaisiais „Globalios Lietuvos“ programos metais septynios ją įgyvendinančios institucijos iš savo biudžetų skyrė 3 632,4 tūkst. eurų, o tai lyginant su 2018 m., yra 330 tūkst.
URM Užsienio lietuvių departamento dir...
Mokslo ir Verslo Partnerystė
2016 m. Trečiadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje „Mokslo ir verslo partnerystė: ko tikimės 2017 metais?“ pristatyti svarbiausi šių metų lietuvių mokslininkų laimėjimai, nauji planai, aptarti iššūkiai.
Mokslininkų teigimu, vis dažniau verslas atsigręžia į Lietuvos mokslo pasiekimus, mažiau kreipiasi pagalbos į kitų šalių išradėjus.
Trečiadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje „Mokslo ir verslo partnerystė: ko tikimės 2017 metais?“ pristatyti svarbiausi šių metų lietuvių mokslininkų laimėjimai, nauji planai, aptarti iššūkiai.
O efektyviausiomis ir dar neišnaudotomis investicijų sritimis kitais metais laikomi aukštųjų technologijų startuoliai, daiktų interneto ir informacinių technologijų sprendimai, robotika ir mechatronika, nanotechnologijos, atsinaujinanti energetika, išmanus transportas ir logistika, kurios galėtų būti svarbios Lietuvai kartu su jau išplėtotomis lazerių ir biotechnologijų sritimis.
„Tik pusė visų mokslo įstaigų deda pastangas užmegzti ilgalaikę partnerystę su verslu, turėti sutarčių ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio įmonėmis.
Iš 26 mokslo institucijų tik 14 pasinaudojo mūsų priemone, remiančia verslo užsakymus iš mokslo, tik 5 mokslo institucijos rodo išskirtinai puikius rezultatus verslo ir mokslo partnerystės srityje ir gali pasigirti, turinčios nuo 50 iki kelių šimtų bendrų mokslo ir verslo projektų ar verslo užsakomųjų darbų.
Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, MITA daugiausiai lėšų skyrė technologijų, fiziniams ir biomedicinos mokslams.
Pasak K. Šetkaus, gera žinia, kad 2017-ieji bus labai palankūs mokslo ir verslo partnerystei.
MITA naujus metus pradės su INOVACINIŲ ČEKIŲ priemonės startu.
„Tai viena svarbiausių Lietuvoje ES investicijų priemonė, kuri skatina verslą ir mokslą užmegzti tiek pirminius kontaktus, tiek tęsti bendradarbiaujant jau pradėtas vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas.
2017-2020 metais numatyta, kad pagal šią priemonę bus skiriama daugiau nei 10 mln. eurų, tad verslas galės įsigyti jiems aktualių paslaugų iš mokslo institucijų.
tags: #globa #institucijose #statistika