Veiklos nevykdymas dėl nedarbingumo pažymėjimo: VMI tvarka ir praktiniai patarimai

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nutraukti individualią veiklą ir kokios VMI procedūros taikomos, kai veiklos nevykdymas susijęs su laikinąja nedarbingumo būsena arba sprendimu laikinai sustabdyti įmonės veiklą. Pateiksime praktinius žingsnius, ką daryti, kad teisingai informuotumėte Valstybinę mokesčių inspekciją, kaip elgtis su mokesčių pareigomis ir kokios yra pagrindinės CEO, buhalterių bei savarankiškai dirbančių asmenų atsakomybės.

Kaip nutraukti individualią veiklą (IV) - VMI tvarka

Jeigu nusprendėte nevykdyti veiklos, turite apie tai pranešti VMI ne vėliau kaip paskutinę individualios veiklos vykdymo dieną, pateikdami elektroninį prašymą per portalą Mano VMI skiltyje: Paslaugos -> Individuali veikla pagal pažymą -> Individualios veiklos pagal pažymą nutraukimas, atsidariusiame lange paspauskite Pildyti.

Pasitikrinti individualios veiklos nutraukimo (išregistravimo) faktą galite Mano VMI (pagrindiniame lange) pasirinkus: Dokumentai -> Individualios veiklos pažymos. Informaciją, kaip tapti naudotoju ir prisijungti prie Mano VMI, galite rasti čia. Taip pat prašymą dėl veiklos nutraukimo galite pateikti atvykę į bet kurį VMI aptarnavimo padalinį arba VMI konsultavimo telefonu. *Atvykti į VMI aptarnavimo padalinius galite tik iš anksto užsiregistravę.

Laikinas įmonės veiklos sustabdymas: kada verta rinktis ir ką tai reiškia

Prasidėjus naujiems metams ir supratus, kad nuosavas verslas mažai džiugina, atima jėgų, o pajamos per mažos, arba nusprendus daryti pauzę, galima sustabdyti įmonės veiklą. Veiklos sustabdymas oficialiai nėra laikomas įmonės veiklos pabaiga. Akcininkams ar nariams nusprendus stabdyti veiklą, per 5 darbo dienas reikia pateikti prašymą „Mano VMI“. Įmonė tampa veiklos nevykdančia ir yra atleidžiama nuo mokesčių deklaracijų. Įmonės veiklą leidžiama sustabdyti iki 5 metų, - paaiškina apskaitos ekspertė B. Sliževska.

Tačiau sustabdymui reikia iš anksto pasiruošti. Įmonė turi įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir darbuotojams, trečiosioms šalims, nutraukti darbo ir tiekimo sutartis. Taigi, įmonės veiklos stabdymas galimas tik tada, kai ji yra moki. Nuo veiklos sustabdymo pradžios įmonė nebegali sudaryti sandorių, išrašyti sąskaitų, pirkti prekių, paslaugų ar turto, gauti atsiskaitymų ir t. t. Taip pat labai svarbu iki sustabdymo būti atsiskaičius su visais kreditoriais ir valstybės biudžetu.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo veikla Molėtuose

Praktiniai žingsniai sustabdant UAB, MB ar IĮ veiklą

  1. Priimti oficialų akcininkų (narių) sprendimą apie veiklos sustabdymą.
  2. Per 5 darbo dienas informuoti VMI per „Mano VMI“ ir nurodyti stabdymo trukmę (maksimalus terminas - 5 metai).
  3. Jei įmonė yra PVM mokėtoja, už paskutinį veiklos mėnesį būtina pateikti PVM deklaraciją.
  4. Iki sustabdymo atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais ir valstybės institucijomis.
  5. Nutraukti darbo ir tiekimo sutartis bei pasirūpinti buhalterine apskaita ir ataskaitomis.
  6. Patikrinti, ar visi įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai yra pateikti Registrų centro svetainėje.

Kas svarbu žinoti apie ataskaitų pateikimą ir terminas

Jeigu prašymas pateiktas metų viduryje, įmonė vis tiek VMI turės pateikti metines deklaracijas. Tarkime, prašant sustabdyti veiklą nuo 2022 m. kovo 1 d., liks prievolė pateikti deklaracijas už 2022 m. sausio ir vasario mėnesius. Todėl, jei įmonės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais, patariame įmonės veiklą stabdyti nuo sausio 1 d.

B. Sliževska priduria, jog dauguma vadovų pamiršta apie finansinę atskaitomybę Registrų centrui. Nors veikla sustabdyta, šias ataskaitas reikia teikti kasmet. Kitaip vadovas gali sulaukti pranešimo dėl administracinio pažeidimo.

Veiklos atnaujinimas ir pranešimo prievolė

Nusprendus įmonės veiklą atnaujinti anksčiau nei nurodyta VMI prašyme ir sprendime, per 5 darbo dienas apie tai reikia pranešti VMI. Atnaujinus veiklą reikia vėl pasirašyti darbo ir kitas sutartis, iš naujo atidaryti banko sąskaitą, jei stabdymo laikotarpiu ji buvo uždaryta.

Nedarbingumo pažymėjimai ir ligos išmokos - pagrindiniai principai

Laikinojo nedarbingumo samprata ir nustatymo pagrindai: pirmiausia, susirgus, reikia kreiptis į gydytoją, kad jis diagnozuotų ligą, paskirtų gydymą ir išduotų nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį neatvykimą į darbą dėl ligos. Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, - taisykles aiškino M. Kozič.

Nedarbingumo pažymėjimas - tai dokumentas, patvirtinantis asmens laikino nedarbingumo faktą ir suteikiantis teisę gauti ligos išmoką.

Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai

Kas turi teisę į ligos išmoką ir kaip skaičiuojama išmoka?

Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmokos dydis yra apskaičiuojamas pagal visas žmogaus turėtas draudžiamąsias pajamas.

Svarbu! Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc.

Darbdavio pareigos mokant ligos išmoką už pirmas dvi dienas

Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. Darbdavys privalo apskaičiuoti ligos išmoką iš savo lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas, sutampančias su žmogaus darbo grafiku, bei pateikti užpildytą NP-SD2 pranešimą „Sodrai“.

Jeigu darbuotojas dirba pas kelis darbdavius ir suserga, kas turi mokėti už pirmas 2 nedarbingumo dienas - tai reglamentuojama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.

Laikinasis nedarbingumas ir darbo santykiai

Laikinasis nedarbingumas sukelia tam tikrus padarinius tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Laikinasis nedarbingumas gali turėti įtakos darbo santykiams, todėl darbuotojas privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių nedarbingumo metu. Darbdavys turi teisę kontroliuoti, ar darbuotojas laikosi šių taisyklių.

Taip pat skaitykite: Individuali veikla Lietuvoje

Nedarbingumas karantino ar priverstinės izoliacijos metu

Karantino metu laikinojo nedarbingumo tvarka gali skirtis. Sužinoję apie turėtą sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turite nevykti į darbą, o jei sužinojote šią informaciją esant darbe, privalote nedelsiant palikti savo darbo vietą. Visais atvejais apie susiklosčiusią situaciją turite informuoti savo tiesioginį vadovą. Darbuotojui yra privaloma izoliacija ir jos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama.

Savarankiškai dirbančių asmenų (IĮ) parama karantino metu

Pandemijai tebesitęsiant ir Vyriausybei įvedus karantiną šalyje, dalis savarankiškai dirbančių asmenų dėl ūkinės veiklos apribojimų negali vykdyti veiklos, todėl netenka pajamų. Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus.

Jei savarankiškai dirbančio asmens ūkinė veikla bus apribojama ir jis pateks į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą - iki metų pabaigos išmoką gaunančiam savarankiškai dirbančiam asmeniui išmokos mokėjimas bus tęsiamas.

Veiklos sustabdymas ar likvidavimas - ką pasirinkti?

Susidūrus su sunkumais, pirma mintis - įmonės likvidavimas. Tačiau verta pagalvoti ar viskas tikrai yra taip blogai, o laikinas įmonės veiklos sustabdymas gali būti puiki galimybė gauti daugiau laiko. Kuo šie du sprendimai skiriasi ir kokiose situacijose juos rinktis?

Sustabdžius veiklą, įmonė neveikia, tačiau ir nėra likviduota. Išlieka prievolė kasmet tvirtinti ir teikti finansines ataskaitas. Įmonės veiklos laikinas sustabdymas užkerta kelią pirkti prekes, žaliavas, sudaryti sutartis ir gauti pajamų ar apmokėti sąskaitas. Paprastai sakant, stabdymo laikotarpiu įmonė negali vykdyti veiklos.

MB, UAB ar individualios įmonės likvidavimas reiškia verslo pabaigą. Po šio proceso įmonės nebelieka, ji išregistruojama. Priešingai nei ūkinės veiklos sustabdymas, įmonių likvidavimas yra baigtinis procesas, todėl prieš priimant sprendimą reikia gerai viską apgalvoti. Likvidavimas yra gana sudėtingas procesas, kuris gali pareikalauti nemažai išlaidų. Dėl to patariame gerai pagalvoti ar pasitarti su profesionalais, prieš priimant galutinį sprendimą.

Pagrindiniai skirtumai santraukoje

  • Veiklos sustabdymas yra laikinas (iki 5 metų); likvidavimas - galutinis ir negrįžtamas.
  • Sustabdžius veiklą, įmonė egzistuoja, bet negali vykdyti veiklos; likvidavus - įmonės nebėra.
  • Likvidavimas paprastai brangesnis ir sudėtingesnis nei veiklos sustabdymas.
  • Nustačius atnaujinimo poreikį, veiklą galima atnaujinti pranešus VMI; likvidavimo atveju reikia steigti naują juridinį asmenį.

Dažniausiai užduodami klausimai - trumpi atsakymai

  • Ar darbdavys privalo mokėti už pirmas 2 darbuotojo nedarbingumo dienas? Taip, už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc.
  • Kaip patikrinti, ar individuali veikla nutraukta? Pasitikrinti individualios veiklos nutraukimo faktą galite Mano VMI pasirinkus: Dokumentai -> Individualios veiklos pažymos.
  • Per kiek laiko reikia pranešti VMI apie įmonės veiklos sustabdymą? Per 5 darbo dienas nuo akcininkų sprendimo priėmimo.
  • Ar veiklos sustabdymas atleidžia nuo metinių ataskaitų teikimo? Ne, nors veikla sustabdyta, ataskaitas reikėtų teikti kasmet, jeigu tai reikalauja teisės aktai.

Rekomendacijos praktikams ir vadovams

Prieš pradedant procedūras, būtina atlikti išsamią finansinę analizę ir pasikonsultuoti su teisininkais bei buhalteriais. Taip, laikinas veiklos sustabdymas būtent tam ir skirtas. Proceso organizavimas reikalauja metodinio požiūrio. Analizė ir sprendimas: prieš priimant kraštutinius sprendimus, svarbu objektyviai įvertinti įmonės būklę. Nusprendus stabdyti veiklą, vadovas privalo veikti pagal įstatymų numatytą tvarką. Pirmiausia, apie šį sprendimą privaloma informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Jei įmonė turi darbuotojų, jie privalo būti informuoti ir atleisti laikantis Darbo kodekso nuostatų.

Į ką ypatingai atkreipti dėmesį

  • Laiku praneškite VMI per „Mano VMI“ ar atvykę į aptarnavimo padalinį (iš anksto užsiregistravę).
  • Jeigu esate PVM mokėtojas - nepamirškite pateikti paskutinio mėnesio PVM deklaracijos.
  • Neužmirškite metinių finansinių ataskaitų registrui, net jei veikla sustabdyta.
  • Jei planuojate atnaujinti veiklą anksčiau, per 5 darbo dienas apie tai praneškite VMI.
  • Prieš stabdant veiklą, atsiskaitykite su kreditoriais ir valstybės biudžetu.

tags: #veikla #nevyko #del #nedarbingumo #pazyma