Gimus vaikui, poros santykiai dažnai patiria iššūkių, kuriuos gali būti sunku įveikti. Nors tai gali būti laikinas ir natūralus procesas, kai kurioms poroms ši krizė tampa rimtu išbandymu, galinčiu ne tik paveikti santykius, bet ir jų ateitį. Kodėl taip atsitinka ir kokios yra pagrindinės priežastys, lemiančios santykių pablogėjimą? Kaip galima išvengti šių sunkumų ir stiprinti ryšį su partneriu?
Kuo ypatingas tapimo tėvais periodas?
Kai šeimoje gimsta vaikas, ypatingai pirmagimis, kiekviena šeima išgyvena krizę. Ir krizė šeimą ištinka nepriklausomai nuo to ar vaikas buvo planuotas ar netyčiukas. Tuo metu šeimoje vyksta kokybiniai pokyčiai. Iš žmonos, draugės, mylimosios, meilužės, gražuolės, darbuotojos, dukros moterys pirmiausia MAMOMIS, o vyrai iš meilužių, draugų, partnerių pirmiausia tampa TĖVAIS. Reikia persidėlioti prioritetus, dienotvarkę, darbų pasidalinimus ir pan. Pokyčiai sukelia didžiulį stresą.
Kaip pasikeičia poros santykiai, kai gimsta vaikas?
Gimus vaikui dažniausiai poros santykiai nueina į antrą planą, nes dauguma savo laiko, dėmesio ir energijos yra skiriama vaiko priežiūrai. Prie to dar prisideda nuovargis, nemiegotos naktys ir moters hormonų pokyčiai. Visa tai įtakoja vidines ir išorines emocijų audras.
Vaiko gimimas dažnai lydimas stiprių jausmų - džiaugsmo, meilės, prasmės. Tačiau kartu su šiomis emocijomis į šeimą dažnai įžengia ir įtampa, nuovargis bei nesusikalbėjimas. Daug porų susiduria su konfliktų pagausėjimu būtent po vaiko gimimo. Tai jautrus, bet svarbus klausimas, kodėl taip nutinka ir ką galima padaryti, kad santykiai ne tik išliktų, bet ir sustiprėtų?
Pagrindinės priežastys, lemiančios santykių pablogėjimą
Naujų atsakomybių ir streso našta
Po vaiko gimimo daugelis tėvų patiria didelį streso lygį dėl naujų atsakomybių. Būti tėvu - tai didžiulė atsakomybė, reikalaujanti laiko, dėmesio ir energijos. Šis stresas dažnai atsispindi poros santykiuose, nes abu partneriai turi prisitaikyti prie naujos kasdienybės, pasidalinti rūpesčiais ir užduotimis, o tai gali sukelti konfliktus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama
Tėvai, ypač pirmą kartą susilaukę vaiko, gali jausti, kad jų santykiai nebesuteikia tokio komforto ir laisvės, kaip anksčiau. Dėl mažo miego kiekio, naujų rūpesčių ir dažnų nuovargio laikotarpių, partneriai gali pradėti jaustis nesuprasti ir nusivylę.
Intymumo ir emocinio ryšio praradimas
Po gimdymo dažnai pasikeičia fizinis ir emocinis intymumas tarp partnerių. Hormoniniai pokyčiai, nuovargis, baimės dėl naujo vaidmens ir sveikatos pokyčiai gali paveikti tiek seksualinį, tiek emocinį ryšį. Moterims po gimdymo gali prireikti laiko atsistatyti, tiek fiziškai, tiek emociškai, ir jos gali jausti mažesnį poreikį artumui, o vyrams - iššūkius dėl pasikeitusios partnerės elgsenos.
Pora gali atsidurti situacijoje, kai abu partneriai jaučiasi nesuprasti, nes nelieka laiko ar energijos bendrauti apie savo jausmus. Be to, kai kasdienybė sukasi aplink vaiką, santykiai su partneriu gali būti pastumiami į antrą planą.
Skirtingi auklėjimo stiliai ir lūkesčiai
Tėvai, ypač pirmą kartą susilaukę vaiko, dažnai susiduria su klausimu, kaip geriausia auginti vaiką. Skirtingi auklėjimo stiliai ir lūkesčiai dėl to, kaip turi atrodyti tėvystė, gali sukelti nesutarimus. Dažnai vyras ir žmona gali turėti skirtingą požiūrį į tai, kaip tvarkytis su kasdieniais iššūkiais, pavyzdžiui, kaip geriausiai pasirūpinti vaiko miego režimu, mityba ar net disciplina.
Jei šie skirtumai nebus išspręsti per atvirą ir empatišką komunikaciją, tai gali sukelti įtampą ir konfliktus. Tai gali sukelti jausmą, kad vienas partneris nenori ar nesistengia prisidėti tiek, kiek kitas, ir tai gali pabloginti santykius.
Taip pat skaitykite: Vaikų dienos centrų apžvalga
Laiko trūkumas ir bendro laiko stoka
Gimus vaikui, vis daugiau laiko tenka skirti jo priežiūrai, o tai reiškia, kad poros paprastai turi mažiau laiko tik sau ir vienas kitam. Kadaise buvęs prioritetas - romantiški vakarai, bendros pramogos ar tiesiog laiko praleidimas kartu - gali tapti itin retas.
Dėl šios priežasties partneriai gali pradėti jausti, kad santykiai tampa mechaniniai, kad nėra vietos nuoširdžiam bendravimui. Ilgainiui šis laiko trūkumas gali lemti jausmą, kad santykiai tampa nebe tokie artimi, kokie buvo prieš vaiko gimimą.
Psichologiniai sunkumai laukiant mažylio
Tiek moteriai, tiek vyrui gali būti sunku susitaikyti su tuo, kad nebe jis/ji yra dėmesio centre, kad pasaulis pradeda suktis aplink vaiką. Atsiranda nerimo dėl vaiko, savo ir antros pusės naujo vaidmens atlikimo. Galvoje gali suktis tokios mintys:
- ,,Ar aš gera mama?"
- ,,Ar mano vaikui viskas gerai?"
- ,,Ar jis kada nors nustos verkti?"
- ,,Ar aš kada nors išsimiegosiu?"
- ,,Ar jis bus geras tėvas?"
- ,,Ar aš vis dar graži jam"?
- ,,Ar jis ištvers sunkumus?"
- ,,Ar jis vis dar mane myli?"
- ,,Ar aš nepastosiu?"
- ,,Ar gyvenimas kada nors vėl bus toks pat, koks buvo?"
Kaip su jais tvarkytis?
Pirmiausia įsisąmoninti faktą, kad gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo, jis bus kitoks, nei geresnis nei blogesnis tiesiog kitoks. Nebijoti paprašyti aplinkinių pagalbos, skirti laiko sau, nepamiršti kitų savo interesų, pomėgių, bendrauti su kitomis mamomis, naudinga yra bet kokia fizinė veikla, judėjimas.
Kaip gimus vaikui puoselėti santykius su sutuoktiniu?
Į vaiko priežiūra įtraukti senelius, auklę (nes nuvarytus arklius nušauna, o ne myli...) ar kažką, kas leis dviese su antra puse praleisti kažkiek laiko tik dviese. Planuokite romantišką laiką pabuvimui dviese, nes progų spontaniškumui gali ir nepasitaikyti. Kurkite naujus ritualus, pvz.: jei iki vaiko gimimo turėjote tradiciją kiekvieną penktadienį eiti į kiną, tai dabar penktadienio vakarą skirkite kino peržiūrai namuose, kai vaikas miega.
Taip pat skaitykite: Priemonės neįgaliųjų gerovei
Darbus dirbkite kartu su vyru ir smagiai laiką leiskite kartu, t.y. valgyti gaminkite kartu, namus tvarkykite kartu, o paskui visi eikite į lauką pasivaikščioti, nes taktika vyrą su vežimėlių į lauką, o mama eina kuopti namų, nepasiteisina.
Kaip išvengti santykių pablogėjimo po vaiko gimimo?
Atvira komunikacija
Bendravimas yra esminis veiksnys norint išvengti nesusipratimų ir įtampų. Poros, kurios pasidalija savo jausmais, rūpesčiais ir lūkesčiais, dažnai sugeba lengviau įveikti iššūkius. Svarbu kalbėtis apie savo nuovargį, baimes ir džiaugsmus, kad partneriai galėtų suprasti vienas kitą.
Laiko skyrimas vienas kitam
Nors po vaiko gimimo kasdienybė gali būti užimta, svarbu skirti laiko ir pačiai porai. Tai gali būti trumpi pasimatymai, laiko praleidimas kartu ar tiesiog poilsis vienam nuo kito, kad abu partneriai galėtų atsipalaiduoti ir pasijusti vertinami. Net ir nedideli, tačiau kokybiški momentai kartu gali padėti išlaikyti stiprų ryšį.
Susitarimai dėl vaidmenų
Aiškūs susitarimai dėl šeimos vaidmenų ir atsakomybių padeda sumažinti nesusipratimus ir pykčius. Poros turėtų kartu aptarti, kaip pasidalins kasdieniais rūpesčiais ir užduotimis, kad abu jaustųsi lygiateisiai partneriai.
Pažinimas ir kantrybė
Svarbu nepamiršti, kad pokyčiai santykiuose po vaiko gimimo yra natūralūs ir dažniausiai laikinai.
Kas svarbiausia santuokos stabilumui išsaugoti? Kaip išlaikyti meilę ir bendrumo jausmą?
Svarbu nepamiršti maloniai leisti laiką kartu, nes taip gimsta ir vystosi meilė. Naudinga porai yra turėti bendrų pomėgių, interesų, bet tuo pačiu nėra blogai pabūti ir atskirai, skiriant laiko tik savo ir savo veiklai. Svarbus momentas šeimos stabilumui yra bendros vakarienės prie vieno stalo ir vakarinis pokalbis apie praėjusią dieną.
Konfliktai po vaiko gimimo. Priežastys: giliau nei kasdienybė
Dauguma porų mano, kad jų konfliktai po vaiko gimimo kyla dėl "smulkmenų", kaip pavyzdžiui: kas naktį kelsis prie vaiko? Kas pavargęs labiau? Kada vėl bus „kaip anksčiau“. Tačiau iš tiesų, tokio tipo ginčai dažnai yra tai tik paviršius. Po juo slypi gilesnės emocinės dinamikos, susijusios su mūsų vidiniais modeliais, susiformavusiais ankstyvame gyvenime.
Pokalbis su psichoterapeutu Vaidu Arvasevičiumi apie santykius. Skiriamės! Juokauju. #87
Kaip susikalbėti, kai viskas keičiasi?
Kai gimsta vaikas, keičiasi ne tik dienotvarkė - keičiasi vaidmenys, identitetai ir emociniai poreikiai. Tai tarsi žemės drebėjimas poros dinamikoje. Ir vis dėlto, net jei jaučiasi, kad viskas slysta iš po kojų, galima išmokti kurti naują pusiausvyrą.
- Sąmoningas savęs pažinimas - pirmas žingsnis. Pirmiausia svarbu stabtelti ir pažiūrėti į save: kaip aš reaguoju į artumą? Kaip kalbu apie savo poreikius? Ką darau, kai jaučiuosi atstumtas (-a)?
- Atvira komunikacija - ne apie kaltę, o apie artumą. Susikalbėjimas nereiškia „išsakyti viską, kas netinka“, tai reiškia gebėjimą išsakyti, kaip man yra, be kritikos ir gynybos.
- Maži intymumo gestai - didelė vertė santykiuose. Intymumas - tai ne tik fizinis artumas, bet ir jausmas, kad esu svarbus (-i), kad galiu būti savimi. Gimus vaikui, romantinis ryšys dažnai pasitraukia į šalį, tačiayra labai svarbu jį išlaikyti.
- Pagalbos ieškojimas - brandos ženklas, ne silpnumas. Kai kurie sunkumai neišsisprendžia tik dviese, ypač jei abu partneriai turi aktyvias schemas ar skirtingus prieraišumo stilius. Tokiu atveju kreipimasis į psichologą ar porų terapiją gali būti ne santykių „pabaigos ženklas“, o jų išgelbėjimas.
Santykių transformacija: nuo įtampos - link artumo
Gimus vaikui, keičiasi ne tik buitis, bet ir poros emocinis "kraštovaizdis". Tai laikas, kai neišvengiamai iškyla ir neišspręsti vidiniai klausimai ir ankstyvo prieraišumo pėdsakai ir neišsakytų lūkesčių šešėliai. Bet tai taip pat gali būti santykių gilinimo metas, jei leidžiame sau pažvelgti į vienas kitą ne kaip į „reikalavimų“ nešėjus, o kaip į žmones, kurie abu mokosi mylėti naujomis sąlygomis.
Intymus ryšys nėra statiškas, jis gyvas. Ir kaip kūdikiui reikia nuolatinio rūpesčio, taip ir santykiui reikia atidaus, švelnaus dėmesio. Kartais mažais žingsniais. Kartais su pagalba iš išorės. Kartais tiesiog išdrįstant pasakyti: „Man sunku. Man tavęs trūksta.“
Vaiko gimimas suvienija tėvus ar išskiria?
Pats vaiko gimimas kaip nuostabus įvykis (daugeliu atvejų) nei suvienija, nei išskiria šeimas, nes šeimos santykiai priklauso nuo to, kokie jie buvo iki vaikui gimstant. Iš dviejų šeimos narių atsiranda trijų narių šeima ir prie to reikia prisitaikyti. Nenuostabu, kad 67 proc. tėvų, gimus vaikui, patiria tarpusavio santykių pablogėjimą, kaip buvo nustatyta amerikiečių psichologo 2019 m. Jono Gottmano tyrime.
Kas lemia santykių pagerėjimą ar pablogėjimą gimus vaikui?
Jeigu pagalvotume ir įsivertintume, kokio brandumo buvo mūsų tarpusavio santykiai iki vaiko gimimo, tikriausiai rastume paralelių, kad ir anksčiau kilusius sunkumus spręsdavome nebrandžiai, stokodami empatijos ir pagarbos vienas kitam. Jeigu jau kalbame apie vaiko gimimą, į tuos pačius dalykus žmonės reaguoja labai skirtingai. Esmė yra ne pats įvykis, bet šeimos santykių brandumas.
Brandūs santykiai
Brandūs santykiai grįsti abipuse pagarba, jie vienas kitą priima su empatija, todėl stengsis padėti vienas kitam, nekaltinti, nepriekaištauti, neatsiriboti. Gali būti taip, kad partnerių būsenos keičiasi. Vienas būna labiau emociškai raštingas ir brandus, o kitas mažiau brandus ar labiau pavargęs, išsekęs. Kiekvienas šeimos narys gali būti skirtingos emocinės būsenos. Tas, kuris turi daugiau vidinių resursų, rodo pagarbą ir tiesia pagalbos ranką partneriui, kuriam tuo metu to reikia.
Svarbu įtraukti tėčius
Mamos turi siekti jokiu būdu neatriboti tėčio nuo vaiko auginimo. Tad labai svarbu įtraukti tėčius ir neatriboti jų nuo vaiko auklėjimo bei kasdieninių rūpesčių. Tai padeda jiems užmegzti ryšį su vaiku ir pamilti jį dar stipriau, lygiaverčiai su mama dalyvauti vaiko gyvenime. Tai sustiprina ir šeimos santykius.
Susitarimai
Jeigu iki vaiko gimimo tėvai kalbėdavosi apie savo jausmus ir vidines įtampas, kurių kildavo skirtingose situacijose, gimus vaikui, jie greičiau ras iškylančių sunkumų sprendimus. Tikimybė, kad šioms poroms sunkumus pavyks įveikti greičiau, o kitoms jie gali peraugti į ilgalaikį konfliktą.
Pagrindinės taisyklės, norint išlaikyti gerus tarpusavio santykius gimus vaikeliui
Turbūt vienintelė taisyklė yra ta, kad nėra jokių taisyklių. Verta prisiminti ir tai, kad prieš dalinantis meile, dėmesiu ir švelnumu su kitu, turime jo turėti patys - iš tuščio neįpilsi. Svarbu turėti ir bendrų ritualų - pavyzdžiui, pirmąjį mėnesio šeštadienį kartu tik dviese pasimėgauti vėlyvaisiais pusryčiais. Galiausiai, pasitenkinimą santykiais ir savo partneriu dažnai didina suvokimas, jog vienas žmogus negali suteikti to, ką galėtų suteikti skirtingi socialiniai šaltiniai.
Patarimai šeimoms, kurios jaučiasi esančios ant santykių bedugnės
Norėtųsi pasakyti, kad jos nėra ir neturėtų būti vienišos. Ne tik dėl to, kad tūkstančiai kitų porų išgyvena panašius iššūkius, bet ir dėl to, kad jos neturėtų jų spręsti vienos. Santykių krizė nereiškia, kad pora yra silpna, nesusitvarko su iššūkiais. Turbūt vienas esminių momentų yra tai, ką nusprendžiame su šiais sunkiais išgyvenimais daryti - savo kančioje likti vieniems tol, kol nebegalėsime ilgiau kentėti, ar išdrįsti paprašyti pagalbos ir ieškoti naujų, galbūt iki šiol nepažintų būdų kurti visavertiškus, pasitenkinimą teikiančius santykius.
Savistabos klausimynas poroms: kai gimsta ne tik vaikas, bet ir nauji santykiai
Skirkite sau laiko. Galite atsakyti kiekvienas (-a) atskirai, o vėliau - pasidalinti mintimis be kaltinimų ar vertinimo. Tai nėra „testas“, o kvietimas pažvelgti į save ir vienas kitą su švelnumu.
- Kaip šiuo metu jaučiuosi mūsų santykiuose? (Pabandyk įvardyti ne tik mintis, bet ir jausmus: artumą, vienatvę, nerimą, saugumą...)
- Ar jaučiu, kad turiu erdvės būti savimi? Kada paskutinį kartą jaučiausi priimamas (-a) toks (-ia), koks (-ia) esu?
- Kokio palaikymo man šiuo metu labiausiai trūksta? Ar esu apie tai kalbėjęs (-usi) su partneriu (-e)?
- Kaip reaguoju, kai jaučiuosi atstumtas (-a) ar nesuprastas (-a)? Ar linkęs (-usi) atsitraukti, supykti, užsisklęsti, pasitraukti į tylą? Iš kur tai man pažįstama?
- Ką darau, kai matau, kad partneris (-ė) išgyvena sunkumą? Ar sugebu išbūti šalia jo/jos jausmų, ar bandau „taisyt“, kontroliuoti ar atsitraukti?
- Ką reiškia „būti gera mama / tėčiu“ man asmeniškai? Gal kartais šie vaidmenys nustelbia mano žmogiškus poreikius: poilsio, artumo, švelnumo?
- Kada paskutinį kartą buvome tiesiog mes dviese, be planų, be pareigų, be vaikų? Kaip jautėmės tada?
- Ar žinote, kada ateina „mes“ jausmas? Ne tik kai romantiškai sėdite ir žiūrite į žvaigždes. „Mes“ jausmas ateina, kai kartu einame per pokyčius, nes tada atrandame vienas kitą naujai, tada išgirstame vienas kitą kitaip, tada yra šansas sukurti naują santykį, kuris bus stipresnis nei buvo, kuris atitiks mūsų pasikeitusį gyvenimą.