Socialinis Emocinis Intelektas: Kas Tai Ir Kodėl Tai Svarbu Vaikų Raidai

Šiuolaikinėje visuomenėje emocinis intelektas tampa vis svarbesniu veiksniu, darančiu įtaką vaiko savijautai, bendravimui ir gebėjimui prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Tyrimai rodo, kad vien akademiniai pasiekimai neužtikrina visapusiškos vaiko sėkmės - emocinis intelektas yra esminė jo socialinės ir psichologinės gerovės dalis.

Kas Yra Emocinis Intelektas (EQ)?

Emocinis intelektas (kitaip žinomas kaip emocinis koeficientas arba EQ) - tai gebėjimas suprasti, panaudoti ir tinkamai valdyti savo emocijas, siekiant sumažinti stresą, efektyviai bendrauti, užjausti kitus, įveikti iššūkius ar efektyviai spręsti konfliktus. Emocinis intelektas padeda mums užmegzti tvirtesnius santykius, sėkmingai mokytis mokykloje ir darbe bei siekti karjeros ar asmeninių tikslų.

EQ mums padeda susieti jausmus su mūsų veiksmais ar paversti ketinimus veiksmais kaip ir priimti pagrįstus sprendimus apie tai, kas mums tuo metu svarbiausia. Emocinis intelektas paprastai apibrėžiamas šiais keturiais požymiais:

• Savikontrolė (arba savireguliacija): galime kontroliuoti impulsyvius jausmus ir elgesį, sveikai valdyti emocijas, imtis iniciatyvos, vykdyti įsipareigojimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
• Savistaba: atpažįstame savo emocijas ir tai, kaip jos veikia mūsų mintis ir elgesį. Žinome savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir pasitikime savimi.
• Socialinis sąmoningumas: esame empatiški. Galime suprasti kitų žmonių emocijas, poreikius ir rūpesčius, atpažinti emocinius signalus, jaustis patogiai socialiai ir atpažinti galios dinamiką grupėje ar organizacijoje.
• Santykių valdymas: mokame užmegzti ir palaikyti gerus santykius, aiškiai bendrauti, įkvėpti ir daryti įtaką kitiems, dirbti komandoje ir valdyti konfliktus.

Kodėl Emocinis Intelektas Toks Svarbus?

Būkim atviri, net ir ne patys protingiausi žmonės yra sėkmingiausi ar jaučiantys daugiausiai pasitenkinimo gyvenime. Tikriausiai pažįstate žmonių, kurie turi itin aukštus akademinius pasiekimus, tačiau jiems sunkiai sekasi socialinėse situacijose - darbe ar asmeniniuose santykiuose.

Intelektinių gebėjimų ar mūsų intelekto koeficiento (IQ) nepakanka, kad gyvenime sektųsi. Taip, mūsų IQ gali padėti mums įstoti į norimą universitetą, bet būtent mūsų EQ padės valdyti stresą ir emocijas, kylančias prieš baigiamuosius egzaminus. IQ ir EQ egzistuoja kartu ir yra veiksmingiausi, kai jie vienas kitą papildo.

Taip pat skaitykite: Kaip vasaros stovyklos ugdo socialinį intelektą

Emocinis intelektas turi įtakos:

• Mūsų sėkmei mokykloje ar darbe. Aukštas emocinis intelektas gali padėti įveikti socialinius iššūkius, vadovauti ir motyvuoti kitus bei tobulėti karjeroje. Tiesą sakant, kai reikia atsirinkti kandidatus į aukštas darbo pozicijas, jau daugelis užsienio ir Lietuvos įmonių aukštą emocinį intelektą vertina tiek pat, kiek techninius gebėjimus, ir prieš įdarbindamos atlieka EQ testus.
• Mūsų fizinei sveikatai. Jei nesugebame valdyti savo emocijų, greičiausiai nesuvaldome ir streso. Tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Nekontroliuojamas stresas kelia kraujospūdį, slopina imuninę sistemą, didina infarkto ir insulto riziką, prisideda prie nevaisingumo, greitina senėjimo procesus. Pirmas žingsnis siekiant pagerinti emocinį intelektą yra išmokti valdyti stresą.
• Mūsų psichinei sveikatai. Nekontroliuojamos emocijos ir stresas taip pat gali paveikti mūsų psichinę sveikatą, todėl galime būti labiau veikiami nerimo ir depresijos. Jei nesugebame suprasti, susitaikyti ar valdyti savo emocijų, mums taip pat bus sunku užmegzti tvirtus santykius. Dėl to galime jaustis vieniši ir izoliuoti bei dar labiau paaštrinti bet kokias psichinės sveikatos problemas.
• Mūsų santykius. Suprasdami savo emocijas ir kaip jas valdyti, galime geriau išreikšti savo jausmus ir suprasti, kaip jaučiasi kiti. Tai leidžia efektyviau bendrauti ir užmegzti tvirtesnius santykius tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.
• Mūsų socialiniam intelektui. Aukštas emocinis intelektas tarnauja ir socialiniam tikslui, leidžia užmegzti ryšį su kitais žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu. Socialinis intelektas leidžia atpažinti draugą nuo priešo, įvertinti kito žmogaus susidomėjimą mumis, sumažinti stresą, subalansuoti nervų sistemą per socialinį bendravimą ir jaustis mylimam bei laimingam.

Emocinio Intelekto Ugdymas: Pagrindiniai Įgūdžiai

Gera žinia ta, kad emocinį intelektą sudarančių įgūdžių galima išmokti bet kuriame savo gyvenimo etape. Tačiau, svarbu atsiminti, kad yra skirtumas tarp tiesiog mokymosi apie EQ ir tų žinių pritaikymo savo gyvenime. Vien todėl, jog žinome, kad turėtume ką nors padaryti, dar nereiškia, kad tai padarysime - ypač kai mus apima stresas, kuris gali nuslopinti mūsų geriausius ketinimus. Norėdami pakeisti elgesį taip, kad atsilaikytume prieš išorinius dirgiklius, turime išmokti įveikti stresą tuo metu, kai jis kyla.

Pagrindiniai įgūdžiai, norint ugdyti savo EQ:

1. Savikontrolė
2. Savistaba
3. Socialinis sąmoningumas
4. Santykių valdymas

Savikontrolė

Kad galėtume pasinaudoti savo EQ, turime turėti galimybę pajungti savo emocijas, kad priimtume konstruktyvius sprendimus, susijusius su savo elgesiu. Kai patiriame pernelyg daug streso, galime prarasti emocijų kontrolę ir gebėjimą veikti apgalvotai ir tinkamai.

Pagalvokime apie laiką, kai mus užvaldė stresas. Ar tuo metu buvo lengva aiškiai mąstyti ar priimti racionalų sprendimą? Tikriausiai ne. Kai patiriame per daug streso, mūsų gebėjimas aiškiai mąstyti ir tiksliai įvertinti emocijas - savo ir kitų - pažeidžiamas.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Emocijos mums perduoda svarbią informaciją, informaciją, kuri pasakoja mums apie save ir kitus, tačiau susidūrę su stresu, kuris išveda mus iš komforto zonos, galime likti priblokšti ir nebekontroliuoti savęs. Sugebėdami valdyti stresą ir išlikti emociškai prieinami, galime išmokti išgirsti mus neraminančią informaciją, neleisdami jai užgožti mūsų minčių ir savikontrolės. Galėsime priimti sprendimus, kurie leis mums kontroliuoti impulsyvius jausmus ir elgesį, sveikai valdyti emocijas, imtis iniciatyvos, vykdyti įsipareigojimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

Savistaba

Streso valdymas yra tik pirmas žingsnis ugdant emocinį intelektą. Mokslas rodo, kad mūsų dabartiniai emociniai gebėjimai greičiausiai yra mūsų ankstyvos gyvenimo patirties atspindys. Mūsų gebėjimas valdyti bazines emocijas, tokias kaip pyktis, liūdesys, baimė, džiaugsmas ar pasišlykštėjimas, dažnai priklauso nuo mūsų ankstyvos emocinės patirties kokybės ir nuoseklumo.

Jei mūsų artimiausias žmogus, būnant mums kūdikiu, suprato, priėmė ir atspindėjo mūsų emocijas, tikėtina, kad emocijos mums tapo vertingu turtu ir mums suaugus. Tačiau, jei mūsų emocinė patirtis vaikystėje buvo paini, grėsminga ar skausminga, tikėtina, kad vaikystėje ir suaugus esame atsiriboję nuo savo emocijų.

Gebėjimas išlikti ryšyje su savo emocijomis - nuolatinis ryšys su besikeičiančia emocine patirtimi - yra raktas į supratimą, kaip emocijos veikia mūsų mintis ir veiksmus.

Ar gebame patirti nuoseklią jausmų tėkmę, neužstrigti, kuomet susiduriame su viena emocija po kitos, kai mūsų išgyvenimai keičiasi akimirka po akimirkos? Ar mūsų emocijas lydi fiziniai pojūčiai, kuriuos jaučiame pilvo srityje, gerklėje ar krūtinėje? Ar patiriame ir atskiriame tokias emocijas kaip pyktis, liūdesys, baimė, džiaugsmas, pasibjaurėjimas, ir galime jas individualiai išreikšti? Ar galime patirti intensyvius jausmus, kurie yra pakankamai stiprūs, kad patrauktų tiek mūsų, tiek kitų dėmesį? Ar kreipiame dėmesį į savo emocijas? Ar jos turi įtakos mūsų sprendimams?

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Jei kuri nors iš šių patirčių nepažįstama, galbūt kažkuriame gyvenimo etape „atmetėme“ arba „išjungėme“ savo emocijas. Norėdami sukurti EQ ir tapti emociškai sveiki, turime atkurti ryšį su savo emocijomis, priimti jas ir jaustis su jomis patogiai. Tai galime pasiekti praktikuodami dėmesingumą (arba kitaip - atidą).

Dėmesingumas yra efektyvus stresui, bendrai kūno įtampai mažinti bei ryšio su savo emocijomis atkūrimui. Ilgainiui praktikuodami atidą galime sumažinti nerimą, pakelti nuotaiką, padidinti savivertę, ugdyti valią. Netgi turint penkias minutes per dieną ir jas skiriant elementariam dėmesio sutelkimui į kvėpavimą, galima pasiekti labai neblogų rezultatų.

Pagrindiniai principai, kuriuos svarbu žinoti, yra tai, jog savo dėmesį treniruojame tuomet, kai pastebime, jog mūsų mintys nuklysta ir jas grąžiname atgal prie kvėpavimo. Tai jau yra treniruotė. Jei mūsų mintys klajoja, tai yra labai natūralus procesas, tiesiog tokiu būdu mes laviname savo dėmesį ir save mokome išbūti, pavyzdžiui, su diskomfortu, išmokome save stebėti, kur mūsų dėmesys nuklysta, kokius pojūčius ar emocijas jaučiame kūne.

Socialinis Sąmoningumas

Socialinis sąmoningumas leidžia atpažinti ir interpretuoti daugiausia neverbalinius signalus, kuriuos kiti nuolat naudoja bendraudami su mumis. Šie ženklai leidžia sužinoti, kaip iš tikrųjų jaučiasi kiti, kaip keičiasi jų emocinė būsena ir kas jiems iš tikrųjų yra svarbu.

Kai žmonių grupė siunčia panašius neverbalinius signalus, galime perskaityti ir suprasti grupėje vyraujančią dinamiką ir bendrus emocinius išgyvenimus. Trumpai tariant, esame empatiški ir socialūs.

Norėdami būti socialiai sąmoningi, turime pripažinti dėmesingumo svarbą socialiniame procese. Galų gale, mes negalime pajusti subtilių neverbalinių užuominų, kai esame įstrigę savo galvose, mąstome apie kitus dalykus ar tiesiog įkrentame į telefonus. Socialinis sąmoningumas reikalauja mūsų buvimo akimirkoje. Nors daugelis iš mūsų didžiuojasi gebėjimu atlikti daugybę užduočių vienu metu, tai taip pat reiškia, kad tuo metu nepastebime subtilių emocinių pokyčių, vykstančių mumyse ir kituose žmonėse, kas padėtų vienas kitą suprasti.

Iš tikrųjų labiau tikėtina, kad pasieksime savo socialinius tikslus, atidėdami kitas mintis į šalį ir sutelkdami dėmesį į pačią interakciją. Kito žmogaus emocinių reakcijų stebėjimas nėra vienpusis procesas. Mums taip pat reikia atkreipti dėmesį į savo emocinės patirties pokyčius kontaktuojant su kitais žmonėmis.

Dėmesys kitiems nesumenkina mūsų savimonės. Investuodami laiką ir pastangas, kad atkreiptume dėmesį į kitus, iš tikrųjų suprasime ir savo emocinę būseną, vertybes ir įsitikinimus. Pavyzdžiui, jei jaučiame diskomfortą girdėdami, kaip kiti išsako tam tikras nuomones, sužinosime ir apie save kažką svarbaus.

Santykių Valdymas

Geras santykis su kitais yra procesas, kuris prasideda nuo emocinio sąmoningumo ir mūsų gebėjimo atpažinti bei suprasti, ką patiria kiti žmonės. Kai pajungiame emocinį sąmoningumą, galime efektyviai išsiugdyti papildomus socialinius/emocinius įgūdžius, kurie padarys mūsų santykius veiksmingesnius, vaisingesnius ir pilnesnius.

Neįmanoma nesiųsti kitiems savo neverbalinių pranešimų apie tai, ką galvojame ir jaučiame. Daugybė veido raumenų, ypač aplink akis, nosį, burną ir kaktą, padeda be žodžių perteikti savo emocijas ir perskaityti kitų žmonių emocinius ketinimus. Emocinė mūsų smegenų dalis visada yra įjungta ir net jei mes patys ignoruosime jos pranešimus, kiti gali to nedaryti. Nežodinių žinučių, kurias siunčiame kitiems, atpažinimas gali atlikti didžiulį vaidmenį gerinant mūsų santykius.

Naudokime humorą ir būkime žaismingi, kad sumažintume stresą. Humoras, juokas ir žaidimas yra natūralūs priešnuodžiai stresui. Juokas subalansuoja mūsų nervų sistemą, sumažina stresą, nuramina, paaštrina protą ir daro mus empatiškesniais.

Išmokime matyti konfliktus kaip galimybes suartėti su kitais. Žmonių santykiuose neišvengiami konfliktai ir nesutarimai. Du žmonės negali visada turėti tų pačių poreikių, nuomonių ir lūkesčių. Tačiau, tai nebūtinai yra blogai. Konfliktų sprendimas sveikais, konstruktyviais būdais gali sustiprinti žmonių tarpusavio pasitikėjimą. Kai konfliktas nėra suvokiamas kaip grėsmingas ar baudžiantis, jis skatina laisvę, kūrybiškumą ir saugumą santykiuose.

Socialinis Emocinis Ugdymas Mokykloje

Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti.

Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes. Kaita neišvengiama visose mūsų kultūros srityse, tačiau švietimo sritis ypatingai reikalauja itin glaudaus bendradarbiavimo tarp visų vaiko gerove suinteresuotų pusių ir pastangų kuriant sveiką, kūrybišką, palaikančią ugdymosi aplinką. Pokyčiai reikalauja naujų žinių, požiūrių ir patyrimų. Būtent patyriminė praktika yra efektyviausia priemonė savęs pažinimui ir tobulėjimui. Jei žinosime, kaip tvarkytis su pokyčiais, išvengsime emocinio ir profesinio nuovargio ir nežinomybės dėl ateities. Norint išvengti kaitos, jaučiame nuolaitinę įtampą, todėl vertėtų ne vengti jos, o kurti ją patiems, t. y.

Emocinis Intelektas Ir Vaikų Raida

Emocinis intelektas atlieka svarbų vaidmenį, norint sėkmingai socializuotis, jaustis visuomenės dalimi bei norint jausti pasitenkinimo gyvenimu jausmą. Vaikai, kurių emocinis intelektas labiau išlavintas, dažnai yra kūrybiškesni, geriau sutelkia dėmesį, pasižymi aukštesniais akademiniais gebėjimais. Vaikai po truputį mokosi atpažinti savo emocijas ir įvardyti. Nesugebėjimas suvokti savo tikrųjų jausmų mus paverčia priklausomais nuo jų. Kaip tuo metu jaučiamės, taip ir elgiamės. Giliau savo jausmus suprantantis vaikas efektyviau pasirenka streso įveikos būdus, labiau savimi pasitiki.

Tad augdami vaikai išmoksta naujų savireguliacijos, nusiraminimo būdų. Taip pat labai svarbus emocinio intelekto gebėjimas yra tarpusavio bendravimas. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduria pedagogai, įgyvendindami socialinį ir emocinį ugdymą, yra tėvų įtraukimas.

Svarbu ne tik tiesioginis mokymas, tačiau daug svarbiau, kaip tėvai bendrauja su vaiku, kokie mamos ir tėčio tarpusavio santykiai, kaip jie geba atpažinti vienas kito jausmus, spręsti konfliktines situacijas. Tam, kad tėvai galėtų mokyti emocinio intelekto, jie patys turi būti emociškai intelektualūs. Jeigu tėvai nerodo savo jausmų vaikui, tai jam sunku diferencijuoti jausmus ir suprasti, kokie jausmai kokiais gyvenimo etapais išgyvenami bei kaip juos tinkamai reikšti. Taigi, nors emocinis intelektas ugdomas visą gyvenimą, tačiau pagrindus jam suteikia tėvai.

Ikimokyklinio Amžiaus Vaikų Emocinis Ugdymas

Ikimokyklinis amžius - tai intensyvaus emocinio ir socialinio augimo laikotarpis, kai vaikai pradeda pažinti savo jausmus, mokosi juos reikšti ir kuria pirmuosius santykius su bendraamžiais. Tai, ką jie išmoksta šiame etape, tampa tvirtu pagrindu jų ateities emocinei raidai.

Emocinio intelekto lavinimas - itin svarbi vaiko ugdymo dalis. Tai padeda vaikams geriau suprasti ir tinkamai valdyti savo emocijas, drąsiau prieiti ir susibendrauti su kitais žmonėmis, geriau juos suprasti, lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje, pavyzdžiui, darželyje ar mokykloje.

Ugdydami 3-6 metų vaikų socialines ir emocines kompetencijas, suteikiame jiems ne tik įrankius sėkmingam bendravimui, bet ir stipriname jų psichologinį atsparumą. Kiekviena pastanga lavinant emocinį intelektą prisideda prie geresnės vaiko savijautos, gebėjimo prisitaikyti ir džiaugtis socialiniais ryšiais.

Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas šioje srityje gali padaryti esminį pokytį, suteikdamas vaikams stiprų emocinį pagrindą visam gyvenimui.

Programos, Skirtos Vaikų Emociniam Ugdymui

Lietuvoje turime keletą prevencinių programų, skirtų vaikų emociniam ugdymui. Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programos yra prevencinės programos, skirtos mokinio asmenybės ir aplinkos apsauginiams veiksniams stiprinti ir rizikos veiksnių įtakai mažinti.

Šiuo metu siūloma net keletas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programų priešmokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių mokiniams - tai „Zipio draugai“, „Kimochis“ „Obuolio draugai“, „Įveikime kartu“, „Antras žingsnis“, „Lions Qest“ programos „Laikas kartu“ ir „Aš žinau“.

Ugdymo institucijai renkantis prevencinę programą, labai svarbu apsvarstyti, kaip bus galima užtikrinti prevencinės programos tvarumą. Paprastai tvarumą užtikrinti padeda tie dalykai, kurie skatina tęsti prevencinės programos įgyvendinimą valstybės, savivaldybės ar projektiniam finansavimui pasibaigus. Tai galėtų būti sumažėję patyčių atvejai mokykloje, pagerėjusi drausmė pamokų metu, pagerėję pedagogų tarpusavio santykiai ir kt. Įgyvendinama prevencinė programa turi integruotis į mokyklos veiklas, kultūrą ir tapti neatskiriama mokyklos gyvenimo dalimi.

Nepaisant įvardytų veiksnių, susijusių su prevencinės programos efektyvumu, visų darbuotojų dalyvavimas prevencinėje programoje, tikėtina, skatina pozityvius pokyčius mokykloje, keičia jos kultūrą.

Lietuvos Pedagogų Sąmoningumas Socialinio Emocinio Ugdymo Tema

Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys. Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus.

Gero Mokytojo Bruožai, Lemiami Socialines Emocines Kompetencijas

Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.

1. Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
2. Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
3. Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
4. Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
5. Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiu žmogui.
6. Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
7. Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu). Mokytojus nuolat vertina ir kritikuoja mokyklos direktorius, kolegos mokytojai, mokinių tėvai ir patys mokiniai. Užuot jautęsi įžeisti ar užsigavę, kai kas nors išsako pastabas apie tai, kaip mokote, priimkite konstruktyvią kritiką be išankstinio nusistatymo ir kurkite veiksmų planus. Įrodykite, kad esate gerai dirbantis mokytojas, - toks, kokiu ir siekiate būti. Pasaulyje nėra tobulų žmonių, o galimybių tobulėti visuomet yra. Juk pasitaiko, kad kiti geba pamatyti tai, ko nepavyksta patiems.
8. Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
9. Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
10. Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
11. Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą- kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių.

Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi.

tags: #socialinis #emocinis #intelektas