Kaip auklėti vaikus be smurto: patarimai tėvams

Auklėjimas be smurto - tai ne tik įstatyminis reikalavimas, bet ir efektyviausias būdas užauginti emociškai stabilią ir savimi pasitikinčią asmenybę. Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip auklėti vaikus be fizinių ir psichologinių bausmių, kaip valdyti savo emocijas ir padėti vaikui išreikšti savąsias, bei kaip nustatyti ribas gerbiant vaiko savigarbą.

Trečiųjų metų krizė: patarimai tvirto charakterio mažylių tėvams

Kai mažylis ima artėti link trejų metų gimtadienio, dažni tėvai pastebi, kad ima keistis jo elgesys. Atrodo, paklusnus ir ramus vaikas pasikeičia per naktį: ima prieštarauti, o populiariausias jo žodyne tampa žodelis „ne“. Šis trejų metų krizės periodas ištinka beveik visus mažylius, tačiau itin stipriai pasireiškia tvirtu charakteriu apdovanotoms asmenybėms. Žinoma, tai nėra blogai, nes žinote, kad auklėjate lyderį. Vis tik kartkartėmis suvaldyti tokį augantį ir besivystantį lyderį tampa itin sudėtinga. Kaip įveikti krizę, ištinkančią trimetį užsispyrėlį, ir ką daryti, jei jūsų mažylis, dar visai neseniai buvęs meilumo ir švelnumo įsikūnijimu, virto mažyčiu uraganu, griaunančiu viską, kas tik pasitaiko jo kelyje, ir tokiu elgesiu tėvus priverčiantis pulti į neviltį?

Pozityvaus auklėjimo metodai

Jums gali padėti pozityvaus vaiko auklėjimo metodai. Štai keli patarimai, kaip disciplinuoti mažylį tuo pačiu nesuvaržant jo valios:

• Leiskite vaikui rinktis. Jei vaiko charakteris itin tvirtas, turite suvokti, kad „tu privalai” tipo frazės gali sukelti isteriją, kuri tęsis iki ryto, o užgesinti gaisrą bus labai nelengva. Tokie vaikai nemėgsta, kai jiems nurodinėjama. Jie žino, ko nori, ir nebijo visiems apie tai pranešti. Jei norite padėti mažyliui aktyviau dalyvauti priimant vienokius ar kitokius sprendimus, leiskite jam rinktis iš dviejų variantų. Pavyzdžiui, jei norite, kad užsispyręs vaikas surinktų žaislus, tiks štai toks pasiūlymas: „Atėjo laikas mums susitvarkyti namus. Ką darome? Pradedame tvarkytis nuo svetainės ar nuo tavo miegamojo?” Toks pasiūlymas tvirto charakterio vaikui suteiks galimybę pasijausti padėties šeimininku ir tuo pačiu įvykdyti tai, ko norite jūs.
• Laikykitės režimo. Jei vaikas yra sunkiai perkalbamas, ypač jei kaip tik dabar patiriate visus trejų metų krizės „džiaugsmus”, būtinai pasirūpinkite, kad jūsų veiksmai būtų nuoseklūs. Štai kodėl taip svarbu laikytis režimo. Nusistatykite dienos planą, kuris apimtų valgymą, pietų miegą, laiką pramogoms ir netgi tvarkymuisi. Būtinai stebėkite, ar grafiko tinkamai laikomasi kasdien, iš anksto įspėdami mažylį apie artėjančius pokyčius. Pavyzdžiui, jei žaidimams skirtas laikas beveik baigėsi ir artėja laikas tvarkymuisi, apie tai būtinai informuokite mažylį: „Turi dar 5 minutes, po to tvarkysimės”. Jei laikysitės grafiko, mažylis nė kiek nenustebs, kad ateina laikas keisti veiklą, o tai reiškia, kad sumažės kaprizų demonstravimo ir isterijų rizika.
• Numatykite pasekmių variantus. Jei vaikas atsisako paklusti ir daryti tai, ką sakote, ypač jei gyvenate trejų metų krizės ritmu, jums būtinai reikia parengti tam tikrą pasekmių planą, kuris bus taikomas reaguojant į vaiko veiksmus. Vaikas turi žinoti: jei jis nesilaikys susitarimo, neteks mėgstamo žaislo visai dienai arba bus atšauktas apsilankymas žaidimų aikštelėje. Suvokdamas gresiančias pasekmes mažylis žinos, ko neišvengiamai sulauks, jei nesilaikys tėvų nurodymų. Žinoma, jis gali pasirinkti nepaklusnumo variantą, bet tokiu atveju jo neturėtų stebinti gresiančios pasekmės, ypač jei jam jau yra tekę su tokiomis susidurti. Galiausiai mažylis ims paisyti jūsų nurodymų dažniau, siekdamas išvengti nepageidaujamų įvykių eigos rezultatų.
• Leiskite vaikui laisvai reikštis. Vaikai dažnai garsiai pyksta tada, kai jaučiasi neišgirsti arba nesuprasti. Jei matote, kad neilgai trukus kils isterija, atsisėskite priešais vaiką ir paprašykite išreikšti viską, ką jis jaučia arba ką galvoja. Mažylis, suvokęs, kad jo atidžiai klausotės, supras, kad jam suteikiate šansą išreikšti save, o tai savo ruožtu apsaugos jį nuo protrūkių.

Alternatyvos žodžiui "Ne"

Nelipk, neik, neimk, nelakstyk, nesimuistyk. Šie ir dar daugybė kitų žodžių, prasidedančių neiginiu NE, įsivyrauja tėvų žodyne jau netrukus po pirmojo jų atžalos gimtadienio. Drausti žodeliu „ne“ - nepedagogiška, - autoritetingai perspėja psichologai.

Technikos, padedančios vengti žodžio "Ne"

• „Taip“ vietoje „Ne“. Jau pačioje frazėje, kuria siekiama sudrausminti mažylį, galima užkoduoti ne negatyvią neigimo, o pozityvią teigimo žinią. Juk ir mes, suaugusieji, konstruktyvų pasiūlymą priimame kur kas mieliau, nei tiesiog draudimą ką nors daryti. Technika paprasta: užuot ką nors draudus vaikui pasiūloma kita veikla. Galima šimtą kartų drausminti „Nespardyk kamuolio namuose“, bet galima ir pasiūlyti: „Nori paspardyti kamuolį? Eime į lauką!“.
• Pasirinkimo teisė. Jūsų vaikas nori būti nepriklausomas. Gebėjimas auklėti taip, kad kontrolė būtų juntama tik minimaliai ar išvis neregima - aukštasis pedagogikos pilotažas. Ir vis dėlto ši idėja įgyvendinama. Žinote, kad grįžęs iš lauko jis puls ieškoti saldainių prieš pietus? Dar laiptinėje paraginkite išsirinkti, ko norės užkąsti tik grįžęs: obuolio ar uogų?
• Dėmesio atitraukimas. Tai sudėtingas triukas. Bet veiksmingesnis nei kiti. Jei iki šiol atidžiai stebėjote kiekvieną mažylio žingsnelį - kad nepargriūtų, kad neužsigautų į statų kampą, kad nepaimtų į rankas ko nors pavojingo, jau po antrojo gimtadienio metas perorientuoti savo dėmesį. Stebint, kas sudomino mažylį, kur krypsta jo žvilgsnis, galima operatyviai užbėgti už akių jo kaprizams. Parduotuvėje jis jau žvilgtelėjo į žaislų lentynas? Nelaukiant, kol pratrūks širdį draskanti rauda „Nooooliu sitos lėlėėėėėės“ vertėtų pasiteirauti: „Kaip manai, ką pirksime pietums? Kurie makaronai tau labiau patiktų?".
• Tolyn nuo pagundos. Kuo mažiau pagundų neigiamam elgesiui - tuo daugiau progų išvengti griežtojo „ne“. Sukūrus vaikui saugią aplinką, patraukus iš jo akiračio potencialiai pavojingus daiktus, svarbius dokumentus, dūžtančius brangius indus, liks vis mažiau progų drausminti, kad kur nors neitų, ko nors neimtų, neliestų.

Ir vis dėlto... NE! Kad ir kaip besistengtumėte, duoti įžadų niekada netarti NE tikrai neverta. Kartais jį ištarti reikia. Ir pats savaime šis žodelis tikrai nėra nei blogas, nei nepageidaujamas. Tiesiog mokydami vaikus, esą žodelis „Ačiū“ - stebuklingas, nepamirškime, jog tokių pačių stebuklingų galių turi ir žodelis „Ne“, su sąlyga, kad jį vartosime išmintingai ir ne per dažnai.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Kaip ugdyti vaiko psichologinę sveikatą

Svarbu ne tik fizinis, bet ir psichologinis vaiko ugdymas. Štai keletas patarimų:

1. Mokykite vaikus rūpintis savo psichologine sveikata. Dauguma tėvų mokina vaikus rūpintis savo kūnu. Valyti dantis, praustis, kalba apie sveika mitybą, skatina sportuoti. Tačiau dauguma tėvų pamiršta pakalbėti su vaikais apie psichologinės sveikatos svarbą. Labai svarbu mokyti vaikus rūpintis savo psichologine savijauta. Svarbiausi dalykai yra trys, tai - miegas, poilsis ir pozityvus galvojimas. Ir nėra nieko baisaus kreiptis į psichologus pagalbos.
2. Kalbėkite apie jausmus. Tyrimai rodo, kad apie 60 procentų studentų, kurie išvyksta studijuoti iš tėvų namų, teigia buvę akademiškai pasiruošę studijoms, tačiau nepasirengę emociškai. Didžioji dauguma jaunuolių pripažįsta, kad jiems iškyla sunkumų tvarkantis su nemaloniais jausmais kaip nerimas, nusivylimas ir vienatvė. Tikrai galima stebėti viešose erdvėse, kad ir karantino sąlygomis, kad tėvai dažnai vaiko pyktį, nuobodulį, liūdesį sprendžia duodami telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį. Tikrai naudinga į savo kasdienius pokalbius įtraukti žodžių, nusakančių jausmus.
3. Mokykite vaikus kritinio mąstymo. Skatinkite suabejoti neigiamomis mintimis ir mokykite atpažinti mąstymo klaidas. Kai jūsų vaikas sako: ,,Aš niekada neišmoksiu matematikos”, paprasčiausia atsakyti, ,,Aišku, kad išmoksi”. Taip jūs vaiką tik nuraminate, bet nemokinate, kaip vaikui pačiam nusiraminti. Kai vaikas išsako nepasitikėjimą savimi, perdėtai kaltina save, kuria katastrofiškas ateities prognozes, kalba vien tik negatyviai, naudingiau išmokyti jį galvoti kitaip. Pirmiausia vaikus reiktų mokyti atpažinti mąstymo klaidas, o tada jau mokyti performuluoti realistiškiau. Pavyzdžiui, ,,Aš niekada neišmoksiu matematikos” naudingiau keisti ,,Aš galiu išmokti matematiką, tik reikia daugiau pasimokyti”. Arba ,,Aš niekada nesutaupysiu naujam telefonui.
4. Skatinkite vaikus imtis veiksmų, kurie pakeistų neigiamus jausmus. Jei vaikui nepasisekė mokykloje, skatinkite jį grįžus imtis veiklos, kuri padėtų geriau jaustis. Žinoma, kad naudingiau aktyvi fizinė veikla (šokis, žaidimai lauke, pokalbis), o ne kompiuteris. Geras tėvų pavyzdys labai svarbus vaikams. Pavyzdžiui, grįžę iš darbo galite įvardinti: ,,Po darbo jaučiuosi labai pavargusi ir pikta, geriau pavedžiosiu šunį, o tada aptarsime tavo namų darbus. Kitu atveju, bijau, kad turėčiau jėgų tik parėkti.
5. Raginkite vaikus spręsti savarankiškai problemas. Tikiu, kad labai norisi už vaikus išspręsti visas problemas. Tačiau taip elgdamiesi, mes nepaliekame vaikams galimybės paties spręsti problemas ir mokytis iš savo klaidų. Visada naudingiau skatinti vaikus, pačius ieškoti problemos sprendimo variantų. Net ir maistas patekęs į mūsų kūną turi 4 išeitis. Ot ir sugalvokite kokias. Visada yra problemos sprendiniu vienu daugiau nei mes sugalvojame iš karto. Svarbiausia yra sugalvoti galimus 4-5 problemos sprendinius, po to pasitelkiant pliusus ir minusus išrinkti geriausią sprendimą. O tada jau planuotis, kaip tą sprendimą įgyvendinsime.

Sveika psichologinė atmosfera labai svarbi šeimoje. Kalbėkitės su vaikais apie įvairiausias elgesio būdus, kas jums padeda geriau jaustis psichologiškai. Prisipažinkite savo klaidas, jos bus geriausias pavyzdys, kaip jūs sprendžiate problemas ir tuo pačiu rodysite vaikams, kad galima klysti ir tobulų žmonių nėra. Drąsiai parodykite savo vaikams, kad jūs stengiatės gerinti savo psichologinę sveikatą, rūpinatės savo emocine savijauta, užsiimate saviugda. Kartais tėvams psichologo konsultacijos yra reikalingesnės tėvams nei vaikams.

Kaip nustatyti ribas nepažeidžiant vaiko savigarbos

Nustatyti vaikams ribas nepažeidžiant jų savigarbos - nelengva užduotis mums, tėvams. Surinkome į vieną vietą 9 patarimus, kurie padės tai padaryti.

1. Valdykite savo emocijas. Būtent taip vaikai išmoks valdyti savąsias. Jūs jiems - pavyzdys. Nedarykite nieko, kai esate nusiminęs ar vaiko poelgis išvedė jus iš kantrybės. Kaip tokioje situacijoje, kai emocijos užgožia jūsų meilę vaikui, pasielgtų tikrai geras tėvas? Taip padarykite ir jūs. Jei nepavyksta, giliai įkvėpkite ir palaukite, kol nusiraminsite. Atsispirkite baudimo impulsui.
2. Gerbkite vaiko jausmus. Kai vaikas „pratrūksta”, tiesiog būkite su savo vaiku ir leiskite jam išlieti emocijas. Jūsų tikslas - sukurti ramią ir „palaikančią aplinką” savo vaikui. Jei vaikas gali išreikšti savo emocijas saugiam, dėmesingam, priimančiam suaugusiam, tai padeda jam išgyventi šiuos jausmus ir išmokti nurimti pačiam. Laikui bėgant jis išmoks ir galės reguliuoti savo emocijas. Nebandykite jo įtikinėti emocinės audros metu. Po visko jis jausis kur kas geriau ir bus artimesnis jums. Negalima sakyti „Užsičiaupk” (nes tai skaudina) ar meluoti (nes tai nukerta nematomas gijas, kurios sieja mūsų širdis).
3. Vaikai mokosi matydami pavyzdį, o ne girdėdami kalbas. Čia puikiai tinka pavyzdys apie dantų valymąsi. Pradėkite vaiką to mokyti, kai jis dar kūdikis, rodykite, kaip valotės savuosius dantis, tegul tai būna smagus užsiėmimas. Jam augant perduokite daugiau atsakomybės, ir galų gale vaikas valysis juos pats kas vakarą niekieno neprašomas. Tas pats principas tinka mokant mandagumo, palaukti savo eilės, rūpintis savo daiktais, maitinti savo augintinį, daryti namų darbus ir t.t. Rutina vaikui sukuria savotiškus „griaučius”, kad šis išmoktų pagrindinių įgūdžių.
4. Atliepkite dėmesį į vaiko emocijas ir nepraraskite ryšio. Nepamirškite, kad dažnai vaikai netinkamai elgiasi tada, kai jie jaučiasi blogi ir neturintys ryšio su mumis. Kai vaikas supyksta, jį užvaldo emocijos, atsitūpkite, kad jūsų ir vaiko akys būtų viename lygyje:
   • „Tu pyksti… Pasakyk, ko tau reikia žodžiais, o ne kąsdamas!”
   • „Norėtum pažaisti ilgiau, bet metas miegoti.”
   • Užmegzkite mylintį akių kontaktą: „Tu dabar toks nuliūdęs.”
   • Uždėkite ranką ant peties: „Tu bijai pasakyti man apie sausainį.”
5. Nustatykite ribas - tačiau darykite tai įsijausdami į situaciją. Žinoma, jūs turite reikalauti iš vaiko laikytis tam tikrų taisyklių. Tačiau į situaciją pažvelkite iš vaiko perspektyvos. Kai vaikai jaučiasi suprasti, jie yra labiau linkę priimti mūsų ribas.
   • „Nesikandžiok! Tu labai piktas ir įskaudintas, tačiau turi tai pasakyti savo broliui žodžiais.”
   • „Metas miegoti. Žinau, kad norėtum pažaisti ilgiau.”
   • „Aš žinau, jog nenori, kad mama sakytų NE… Tačiau atsakymas vis tiek yra NE. Mes nesakome vienas kitam „Užsičiaupk” net tada, kai esame liūdni ar supykę.”
   • „Nesvarbu, koks išsigandęs esi, man reikia, kad pasakytum man tiesą.”
6. Sakykite TAIP vietoj NE. Vaikai padarys beveik viską, ko mes prašysime, jei mes to prašysime su meile. Raskite būdą, kaip vietoj NE sakyti TAIP, net nustatant ribas.
   • „TAIP, metas susitvarkyti…”
   • „TAIP, aš tau padėsiu…”
   • „TAIP, tau nepatinka, kad einame miegoti, bet jei paskubėsime, galėsime paskaityti dar vieną istoriją”
   • „TAIP, tvarkytis žaislus iš tiesų gali būti smagus užsiėmimas”
   • „TAIP, aš myliu tave…”
   • „TAIP - man labai pasisekė, kad tapau tavo tėčiu!”
   Jūsų vaikas atsakys taip pat, kaip jūs į jį kreipsitės.
7. Kas dieną skirkite laiko vaikui. Namuose išjunkite telefoną, kompiuterį ir pasakykite savo vaikui: „Ką gi, šias 20 minučių aš priklausau tik tau. Ką nuveiksime?” Ir leiskite jam vadovauti. Žaiskite, nes tai išlaisvina slopinamas baimes ir nerimą, todėl kartu žaiskite, juokitės, būkite nerimti. Muškitės su pagalvėmis. Eikite imtynių. Verskitės kūlio. Leiskite vaikui papasakoti, kas jam svarbu, leiskite rėkti ir verkti. Tiesiog priimkite visus tuos jausmus. Būkite 100 procentų čia ir dabar. Vaikai, kurie žino, kad gali tikėtis kasdieninio specialiai jiems skirto laiko su tėvais, yra laimingi, nes jie pakankamai pasitiki jumis, kad išreikštų visas savo emocijas, be to, jie NORI gražiai elgtis.
8. Atleiskite sau. Jūs negalite būti geras tėvas, jei jaučiatės nepatenkintas savimi, o jūsų vaikas negali elgtis „tinkamai”, jei jaučiasi nepatenkintas savimi. Jūs visada galite pagerinti tarpusavio santykius. Pradėkite šiandien.
9. Kai kažkas nepavyksta, apkabinkite save. Tada apkabinkite savo vaiką.

Auklėjimas be smurto: specialisto nuomonė

2017 m. kovo 15 d. Kėdainių mokykloje-darželyje „Puriena“ vyko paskaita - diskusija, skirta darželio vaikučių tėveliams, su Kėdainių VŠĮ „Vilties švyturys“ priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės darbuotoja psichologe Daiva Govorova. Paskaitos aktuali šių dienų tema - „Auklėkime vaikus be smurto“. Psichologė priminė tėvams galimas smurto rūšis - tai vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis. Lektorė nurodė ne mažiau svarbų smurtą prieš vaikus - internetinės patyčios. Atsakinėdama į tėvelių užduodamus klausimus pašnekovė patarinėjo kaip teisingai, be smurto, auklėti vaikus, ypač tuos, kurie pasižymi agresyviu elgesiu. Kokiais principais vadovautis auklėjant hyperaktyvius vaikus. Siūlė teisingai sudaryti dienotvarkę ir jos laikytis.

Dar vasario viduryje LR Seimas vieningai priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais uždraudė visų rūšių smurtą prieš vaikus, įskaitant ir fizines bausmes. VšĮ Kėdainių PSPC psichologės Gerdos Rančaliauskienės pasiteiravome, ar nepadaugėjo besikreipiančių tėvų, kurie iki šiol įprastai auklėję savo vaikus, pasijuto tarsi surištomis rankomis? Dėl kokių vaiko auklėjimo problemų dažniausiai ateinama pas psichologą? Ar kreipiasi vaikai, prašydami juos apginti nuo smurtaujančių tėvų? Taigi, ar neatsiras tėvų, kuriems kils klausimas, kaip nuo šiol reikės auklėti vaikus? Susidaro įspūdis, kad vaikų auklėjimas turi būti paremtas vien bausmėmis, o kai jų taikyti nebegalima, tai ir auklėjimo nebelieka.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

G. Rančaliauskienė: Žinome, kad negalima prieš vaiką naudoti fizinio ir psichologinio smurto, tad ką daryti? Ogi mylėti savo vaiką, priimti jį tokį, koks jis yra, o vaikui elgiantis netinkamai, stengtis suprasti ką vaikas nori pasakyti savo elgesiu. Dažniausiai tėvams atrodo, kad vaikai tyčia jų neklauso ar elgiasi netinkamai, tačiau kiekvienas vaiko elgesys turi prasmę. Vaikai netinkamu savo elgesiu dažniausiai reikalauja tėvų dėmesio, todėl labai svarbu jo skirti vaikams pakankamai. Dažnai vaikas, negaudamas teigiamo dėmesio iš tėvų, pradeda elgtis netinkamai, kad sulauktų neigiamo dėmesio.

Dažniausios tėvų problemos

Dažniausiai susiduriu su didesniais vaikais, jau pradėjusiais lankyti mokyklą ir vyresniais. Paprastai dėl su vaikais iškylančių nesusikalbėjimų kreipiasi tėvai.

G. Rančaliauskienė: Tokių atvejų dar nėra pasitaikę. Pastebėjau, kad vaikai dažniausiai bijo prisipažinti apie tai, kad yra skriaudžiami, nes bijo būti atimti iš tėvų arba vėliau patirti dar didesnį tėvų įtūžį, kad kažkam pranešė. Kaip auklėti vaikus? Kaip sutramdyti besiožiuojantį, kaprizingą vaiką? Kai vaiką užplūsta intensyvios emocijos, jis nesugeba jų suvaldyti, todėl jos išreiškiamos per tokį elgesį kaip kandžiojimasis, mušimasis, kritimas ant grindų ir spiegimas. Intensyvios emocijos yra gyvenimo dalis. Išmokti jas suvaldyti ir suprasti nėra lengva.

G. Rančaliauskienė: Daž­niau­siai tėvams kyla noras bausti sa­vo vai­kus dėl to, kad jie ne­klau­so tė­vų nu­ro­dy­mų, pa­lie­pi­mų, prieš­ta­rau­ja tė­vų nuo­mo­nei, gin­či­ja­si. Kažin ar u­žau­go nors vie­nas vai­kas vi­sa­da vyk­dęs sa­vo tė­vų va­lią? Kai vaikas ožiuojasi svarbu pačiam suaugusiajam išlaikyti ramybę, nes tada pats vaikas jausis saugesnis. Vaikai dažnai taip elgiasi, kai nori ko nors išsireikalauti, išbando ribas, todėl jiems reikia parodyti, kokius jų ribos. Kai ribos išlieka nekintamos, vaikas jaučiasi saugesnis, ožiukų mažėja. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kaip mes kažką sakome ir ką sakome vaikui. Gal mes jam tai sakome pakeltu tonu, gal pašiepiant ar sumenkinant vaiko savigarbą, o gal pastoviai prikaišome, kad jis vis kažką daro ne taip. Tada vaikas nuo tokios informacijos savotiškai ginasi ir išmoksta negirdėti.

Jau seniai žinoma komunikacijos aksioma, kad informacija yra labiau priimama tada, kai pasakoma tinkamu tonu. Ši taisyklė svarbi, kai kalbame apie vaikus. Jeigu mes kalbame su vaikais pakeltu balso tonu, mes taip parodome savo silpnybes ir agresiją. O tada belieka sulaukti agresyvaus atsako iš vaiko. Kaip pasakyti vaikui tai, ką norite, kad jis jus išgirstų? Ogi pabandykite pačią svarbiausią informaciją pasakyti pašnibždomis. Jeigu pašnabždėsite vaikui kelis svarbius žodžius, jis iš karto suklus išgirdęs tylią kalbą. Jei norite, kad vaikas tikrai jus išgirstų, žiūrėkite vaikui į akis. Tam, kad būtumėte su vaiku viename akių lygyje, pritūpkite ar prisėskite. Jei vaikas žaidžia ar yra užsiėmęs, paprašykite jo: „Pažiūrėk į mane…”. Vaikams dar sunku susivaldyti, tačiau suaugę tam ir yra suaugę, kad galėtų save sukontroliuoti ir tam reikia nemažai kantrybės ir valios pastangų. Susidūrus su nepamatuotom vaiko užgaidom, tėvams sunku susitvarkyti su savo susierzinimu, kuris prasiveržia pakeltu tonu, vaiko bauginimu, grasinimu ar - dar blogiau - vaiko mušimu, purtymu ir pan. Jei vaikas rėkia, klykia, krenta ant žemės, valdykitės, ir net jei esate labai pavargę, neleiskite laimėti savajam susierzinimui ar pykčiui. Šiek tiek šalto proto ir atsiribojimo labai pagelbės „karštose“ situacijose. Atgauti savitvardą padeda ir jau pabodęs skaičiavimas iki dešimties, ir gilus kvėpavimas, stengiantis, kad iškvėpimas būtų ilgesnis nei įkvėpimas. Padarykite minutės pertraukėlę, per kurią galėsite nusiraminti. Kai vaikas mato jūsų ramybę, jis ir pats mokosi nusiraminti.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Daž­niau­siai tėvams kyla noras bausti sa­vo vai­kus dėl to, kad jie ne­klau­so tė­vų nu­ro­dy­mų, pa­lie­pi­mų, prieš­ta­rau­ja tė­vų nuo­mo­nei, gin­či­ja­si. Kažin ar u­žau­go nors vie­nas vai­kas vi­sa­da vyk­dęs sa­vo tė­vų va­lią? Gin­čuo­se tu­rė­tų lai­mė­ti iš­min­tis, lo­gi­ka, bet jei­gu jos stin­ga, ta­da dir­žas tam­pa vie­nin­te­le išei­ti­mi, tu­rin­čia pa­slėp­ti pa­si­me­ti­mą ir ne­no­rą pri­pa­žin­ti sa­vo pra­lai­mė­ji­mo. Esu girdėjusi tokių pateisinamų pasakymų, tačiau paklausus ar ta „beržinė košė“ padėjo,dažniausiai atsako, kad ne, vaikai ir toliau elgdavosi netinkamai.

Įstatymai ir smurtas prieš vaikus

Seimas vieningai priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriuo uždraudė visų rūšių smurtą prieš vaikus, įskaitant ir fizines bausmes. Įstatyme taip pat apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis ir nepriežiūra.

Kaip nuo šiol reikės auklėti savo vaikus? Apie tai žurnalistas Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su Paramos vaikams centro vadove Aušra Kuriene.

tags: #kaip #bausti #vaika #nenaudojant #smurto