Didžiausia šalies istorijoje kazino pralošta suma paskatino psichologų ir psichoterapeutų diskusiją apie lošimų priklausomybę. Kokio tai masto problema? Kaip atpažinti priklausomybę? Kokie efektyviausi metodai veiksmingiausi?
Emocinės sveikatos platformos „Visipsichologai.lt“ specialistai, kasdien padedantys nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms ir jų artimiesiems, diskutavo šiais klausimais.
Psichologas Viktor Tarasevič teigia, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų yra pati bjauriausia ir baisiausia iš visų priklausomybių rūšių, o Lietuvos mastas yra siaubingas.
Tai - probleminiai, patologiniai lošėjai, kurie nesugeba kontroliuoti savo impulsų ir jų noras lošti tampa nekontroliuojamas. Užburtas ratas, iliuzija, kurioje gyvena patologinis lošėjas, atveda prie baisių pasekmių. Žmogus praranda darbą, šeimą, draugus, įklimpsta į skolas, pasiekia visiška finansinį ir emocinį dugną.
Kaip atpažinti priklausomybę nuo lošimų?
Lošimų priežiūros tarnybos psichologė Tatjana Veromej sako, kad apie priklausomybę nuo lošimų kalbama gerokai mažiau nei apie kitas.
Taip pat skaitykite: Socialinė įtrauktis: Lietuvos kontekstas
„Tai yra labai mažai pastebima priklausomybė. Apgirtusį, pavartojusį narkotinių ar psichiatrinių medžiagų žmogų lengva pamatyti. Lošėjai nėra labai matomi. Taip pat labai mažas procentas lošėjų kreipiasi pagalbos“, - sakė T. Veromej.
Specialistų teigimu, nors priklausomybė azartiniams lošimams yra sunkiai įžvelgiama, tačiau yra elgesio požymių, kurie padeda identifikuoti šią rimtą bėdą.
Psichologė Sigita Novikovienė teigia, kad priklausomybė azartiniams žaidimams, arba lošimams dažniausiai nėra matoma, ir šią priklausomybę lengviausia paslėpti. Todėl dažniausiai artimieji sužino apie tai tada, kai asmuo susiduria su realiais sunkumais, dažniausiai tai būna finansiniai sunkumai.
T. Veromej įvardijo požymius, kurie artimiesiems galėtų išduoti apie esančią problemą - akivaizdžiausi požymiai - nuotaikų kaita, padidėjęs impulsyvumas.
„Žmogus jaučiasi labai laimingas, dosnus, su visais bendraujantis, pakylėtas, paskui labai depresyvus, irzlus, negalintis susikaupti. Bet tai gali būti priežastis ir nebūtinai lošimo. Tačiau pagrindinis rodiklis yra finansinė padėtis. Kai žmogus tampa vis mažiau pajėgus finansiškai, vis daugiau atsiranda skolų ar kreipimosi dėl paskolinimo“, - kalbėjo pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Socialiniai klausimai: anketų analizė
Psichologės Loretos Vaičaitytės teigimu, žmogaus elgesys pasikeičia dėl rimtų problemų spaudimo - sunku sustoti, sunku kontroliuoti lošimo sumas ir dažnumą, ignoruojama realybė, pavyzdžiui, manoma, kad pralošus 10000 eurų, įklimpus į skolas vis tiek netrukus pasiseks ir viską pavyks grąžinti.
Kadangi grąžinti nepavyksta, slepiama, jog lošiama, toliau skolinamasi, negrąžinama, kai kuriais atvejais imama vogti iš artimųjų ar tuštinti bendras, vaikų santaupas, meluojama dėl jų panaudojimo. Negana to, būna ryškus emocinis nestabilumas - dirglumas, nuotaikos kaita, nerimas, apatija, depresyvumas.
Psichologė - mediatorė Elena Sokolovskaitė sako, kad priklausomybė azartiniams žaidimams, kaip ir visos kitos priklausomybės pasižymi keliais aiškiais požymiais, t. y.:
- kai žmogus tam tikra veikla siekia greitai ir reikšmingai „pagerinti“ savo emocinę savijautą;
- kai žmogus tam tikros veiklos pagalba bando „pabėgti nuo realybės“;
- kai žmogus, dėl tam tikros veiklos patiria neigiamas pasekmes, bet nepaisant to toliau kartoja tokį elgesį.
Psichologė Živilė Daunoravičienė išskiria penkis požymius, kurie rodo, kad žmogus turi priklausomybę azartiniams lošimams:
- Negali nustoti žaisti: Asmuo negali nustoti lošti, net jei jis nori ar žino, kad tai kenkia jam ar jo šeimai.
- Sutrikusi pusiausvyra laiko ir pinigų atžvilgiu: Azartiniams lošimams skiriama per daug laiko ir pinigų, kartais aukojant svarbius asmeninius ir profesinius įsipareigojimus.
- Psichologinės ir fizinės sveikatos problemos: Tai gali sukelti psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir stresas, taip pat fizinės sveikatos problemas (pvz.: dėl nuolatinės sėdimos pozos).
- Socialinis atskirtis: Azartinių lošimų priklausomybė gali sukelti socialinę atskirtį, nes žmogus gali prarasti ryšį su šeima, draugais ir bendruomene.
- Finansiniai sunkumai: Daugelis žmonių, turinčių azartinių lošimų priklausomybę, susiduria su finansiniais sunkumais, įskaitant skolas, bankrotą ir prarastą turtą.
Technologijų įtaka
T. Veromej paklausta, ar šiandieninės technologijos gali skatinti priklausomybę nuo lošimų, sakė, kad anksčiau į lošimo vietą reikėdavo nueiti, o dabar kiekvieno žmogaus kišenėje yra ir kazino, lažybų punktas, ir automatų salonas. „Aišku, kad priėjimas daug labiau supaprastintas“, - tvirtino pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo teorijų egzaminas
Anot jos, kuo daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, tuo didesnė tikimybė, kad tame gali atsirasti ir priklausomybė. „Kiekviena priklausomybė atliepia žmogaus poreikius. Jeigu žmogus nesuvokia, kokį jis patyrimą nori gauti, tai jis renkasi tai, kas yra po ranka. Kas yra paprasta ir lengva“, - kalbėjo specialistė.
Ką daryti, jei įtariate priklausomybę?
Psichologė S. Novikovienė įsitikinusi, kad su visomis priklausomybėmis yra vienas kelias: pirmiausiai reikia pripažinti pačiam sau, kad aš esu priklausomas, ir pripažinti kitiems savo problemą. Dažniausiai priklausomi žmonės neigia savo problemą ir bando visaip kaip save pateisinti: kad aš galiu susivaldyti, aš čia tik šiandien, va, man pavyko šiandien išlošti, gi ne tik pralošiu ir pan. Kol pats žmogus nepripažins problemos, ir nenorės jos spręsti, tikriausiai vargu ar kas galės padėti.
E. Sokolovskaitė taip pat sako, kad tik pripažinus problemą, galima eiti toliau. Deja, tokiais atvejais, kaip sakoma, priklausomas žmogus apie savo priklausomybė sužino paskutinis. Pripažinti savo priklausomybę ir tai, kad tu nekontroliuoji situacijos yra labai skaudu ir gėdinga, todėl beveik visais atvejais žmogaus psichika apsisaugojama nuo šio fakto sukeliamo skausmo „įjungia“ neigimą. Priimti šį faktą ir kreiptis pagalbos asmeniui gali padėti jo artimoji aplinka arba dar geriau apmokyta suteikti tokią pagalba artimoji aplinka.
Pasak S. Novikovienės, kartais priklausomybę turintiems asmenims tenka pasiekti visišką duobę, kad pradėtų tvarkytis. Dažnai artimieji duoda pinigų skoloms padengti, ir galvoja, kad taip padės susitvarkyti. Tačiau tai nėra sprendimas, padedantis išlipti iš duobės. Duodami pinigus mes padedam tuo metu išeiti iš emocinės duobės. Tačiau paskolinus pinigų, ar padengus skolas, priklausomam žmogui nesusiformuos atsakomybės už savo veiksmus jausmas. Tai reiškia, kad žmogus nesupras, kad pralošimas yra jo elgesio ir veiksmų pasekmė.
Patariama žmogaus nesmerkti, nemenkinti, nekelti jam ultimatumo, reikia rodyti rūpestį, leisti suprasti, kad tas žmogus nebus atstumtas, bet jūs ir nespręsite visų jo problemų. Problemas jis turi spręsti pats.
Psichologė L. Vaičaitytė aiškina, kad pripažinus problemą, reikia ieškoti profesionalios pagalbos - kreiptis į savo šeimos gydytoją, psichoterapeutą ar psichiatrą. Ten sužinosite apie gydymo galimybes. Visos priklausomybės yra įveikiamos su profesionalia pagalba, ne kovojant su vėjo malūnais vienam. Kadangi priklausomybė gali slėpti nerimą, depresiją ar bipolinį sutrikimą, kompleksinis gydymas visada efektyviausias. Pirmiausia reikėtų nustatyti diagnozę, tada parenkami vaistai, pvz.: antidepresantai, užregistruojama, kad neleistų į lošimo namus ir einama į psichoterapeuto konsultacijas, kad sumažinti priklausomybę, pagydyti gretutinius sutrikimus. Kai priklausomybė labai didelė, gydoma stacionare.
Jai pritardama psichologė E. Sokolovskaitė sako, kad priklausomybės yra kompleksiškas žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimas, kurį savarankiškai įveikti yra gan sudėtinga, tad būtina kreiptis specialistų, dirbančių šioje sferoje ir gerai išmanančių šią problemą pagalbos. Taip pat, kadangi gijimas nuo šios ligos yra ilgas ir komplikuotas, patartina turėti palaikymo ratą - AA, ar kitos bendruomenės, savipagalbos grupės ir pan.
Psichologė Ž. Daunoravičienė išskiria penkis svarbiausius dalykus, kurie padėtų ieškoti ir rasti sprendimų:
- NEKALTINTI IR NEŽEMINTI, o pasistengti suprasti ir palaikyti: Būkite supratingas ir pasiruošęs pasiūlyti palaikymą. Žmonėms dažnai reikia žinoti, kad yra kas nors, su kuo galima kalbėtis ir pasitikėti.
- Konsultuotis su specialistais: Jei esate susirūpinęs dėl savo arba artimo žmogaus sveikatos, pasitarkite su specialistais. Tai gali būti gydytojas, psichologas, psichoterapeutas ar konsultantas.
- Skatinti, o ne reikalauti ieškoti pagalbos: Pasakykite ar parodykite artimajam žmogui, kad nėra blogai kreiptis pagalbos. Skatinkite jį pasikonsultuoti su specialistais, jei reikia.
- Skatinti išreikšti savo jausmus: Jei turite susirūpinimo dėl artimo žmogaus, pasakykite jam apie tai. Svarbu, kad priklausomi asmenys žinotų, kad jie yra mylimi ir rūpinamasi jų gerove.
Kas lemia priklausomybės atsiradimą?
Psichologas V. Tarasevič sako, kad ne visi turi vienodą riziką tapti probleminiais patologiniais lošėjais. Tyrimai ir praktika rodo, kad atsirandanti rizika susideda ir daugelio faktorių: asmenybes ypatumai, galimos psichikos sveikatos problemos, socialinė aplinka kurioje gyvena ar gyveno, patirtas stresas, poreikis pabėgti nuo patiriamų problemų ir t.t.
S. Novikovienė sako, kad lošimams įtaką daro žmogaus raida, žmogaus psichosocialinė aplinka, charakteris, patirtos traumos gyvenime, polinkis rizikuoti, laimėti ir pan. „Kaip bebūtų, dažniausiai žmogus taip slopina kažkokį vidinį skausmą, kuris neretais atvejais būna menkavertiškumo problema. Taip ieškodamas atsvaros ir malonumo jausmo, žmogus pasijunta stipresnis, labiau savimi pasitikintis. Iš praktikos pastebėjau, kad labai dažnai šie žmonės turi sudėtingus santykius su artimiausiais sau žmonėmis“, - paaiškino specialistė.
Psichologė E. Sokolovskaitė pritaria, kad priklausomybių azartiniams žaidimams išsivystymą lemia įgimti žmogaus charakterio, psichikos struktūros ypatumai, aplinka, plačiąja prasme ir įgūdžių patenkinti savo poreikius saugiu būdu trūkumas.
Ž. Daunoravičienė išskyrė ir apibendrino penkis pagrindinius azartinių lošimų priklausomybės veiksnius:
- Smegenų cheminės reakcijos: Kai žmogus lošia, smegenys išskiria dopaminą, neurotransmiterį, susijusį su malonumu ir atlygio pojūčiais. Didelis dopamino kiekis gali sukelti priklausomybę, nes žmogus nori patirti dar daugiau šio malonumo.
- Psichologiniai veiksniai: Azartiniai lošimai gali būti susiję su emociniais reiškiniais, tokių kaip įtampos sumažinimas ar nuobodulio malšinimas. Kai kurie žmonės gali pradėti lošti kaip būdą išspręsti savo problemas arba pabėgti nuo kasdienio streso.
- Socialiniai veiksniai: Jei asmuo lošia kartu su draugais ar šeima, tai gali tapti socialiniu įpročiu, kuris skatina dažnesnį lošimą. Be to, reklama ir kiti socialiniai veiksniai gali skatinti žmones dalyvauti lošimuose
- Finansiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms lošimas gali tapti finansiniu išsigelbėjimu, suvokiantis kaip būdą greitai pasiekti didelius pinigus. Tačiau tai gali baigtis finansinio praradimo ir dar didesnio streso augimu.
- Neurobiologiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms yra didesnė tikimybė tapti priklausomais nuo lošimų dėl paveldimų neurobiologinių jautrumų.
Pagalbos metodai
Psichologė S. Novikovienė pataria pirmiausiai stengtis vengti bet kokių vietų, kur galėtų lošti, telefone ištrinti visas programėles, ir keisti savo aplinką, kad būtų kuo mažiau pagundos tą daryti. Taip pat svarbu tvarkyti savo finansus, nes kai lošiantis žmogus turi laisvų lėšų, jam dažnai kyla pagunda palošti. Todėl svarbu bent jau pradžioje, kad turimi pinigai nebūtų paskata lošti. Pavyzdžiui, galima gaunamas pajamas, turimus pinigus perleisti artimam žmogui ir imti tik po dalį savo reikmėms.
Pasak specialistės, naudinga susirasti savitarpio paramos grupę, sustiprinti savo palaikymo tinklą, nes kovoti su priklausomybe be palaikymo labai sunku. Todėl ieškoti žmonių, kurie tave supras, turėti bendrų veiklų su jais. Taip pat reikia proaktyiai ieškoti sau užimtumo, kad nebūtų nuobodžiavimo, ar vienišumo jausmo, mokytis nemalonius jausmus malšinti sveikesniais būdais, pavyzdžiui, mankšta, sportas, laikas su draugais, teatras ir pan. Ir aišku, psichoterapija - labai svarbu suprasti priežastis, kas būtent yra, kad šiuo būdu sprendžia savo vidinį skausmą, ir kas tas skausmas yra.
Ž. Daunoravičienė sako, kad psichologiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija arba psichoanalitinė terapija, gali būti naudingi padedant asmenims suvokti ir įveikti savo azartinių žaidimų priklausomybę. Terapeutas gali padėti identifikuoti ir keisti žalingus elgesio modelius bei mąstymo įpročius. Pasak jos, taip pat padeda grupinė terapija ir įvairios palaikymo grupės: Dalyvavimas grupėje, kurioje yra kitų asmenų, kovojančių su tokiu pat priklausomybės tipu, gali suteikti emocinį palaikymą ir padėti išmokti iš kitų patirties. Tokios grupės gali būti vadovaujamos profesionalių terapeutų arba būti savanoriškos.
V. Tarasevič teigimu, veiksmingiausi būdai yra, kognityvinė-elgesio terapija, schemų terapija, mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas). Tai yra metodai, leidžiantis tvarkytis su klaidingų mąstymu, keisti savo mintys, stiprinti impulsų kontrole, labiau suprasti savo disfunkcines schemas bei hiperkompensacinį mechanizmą.
Psichologė L. Vaičaitytė atkreipė dėmesį, kad hipnoterapija laikoma vienu efektyviausių netradicinių priklausomybių gydymo metodų, taikomų priklausomybei nuo lošimų spręsti.
Anot Ž.Daunoravičienės, kai nepadeda ar netinka terapija, gali būti taikomas medicininis gydymas: tai - gydymas vaistų pagalba, ypač jei žaidimų priklausomybė yra susijusi su kitomis psichikos sveikatos problemomis, tokiais kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Tokį gydymą turėtų skirti ir stebėti medicinos specialistas.
Statistika
2022 m. azartinius žaidimus žaidė 12 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Lietuvos lošimų priežiūros tarnybos (LPT) užsakymu visuomenės nuomonės ir tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Psichologas Olegas Mackevičius, LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas, teigia, kad lošėjams reikia atminti, kad tai yra tik pramoga, kuriai galima skirti tik tiek lėšų, kiek negaila prarasti: „Per savo 12 patirties metų nemačiau nė vieno sėkmingai uždarbiaujančio iš lošimų. Lošimuose nereikia jūsų žinių, įgūdžių, gebėjimų.
Pažeidžiamiausia grupė yra nepilnamečiai, kuriems bet kuri priklausomybė gali susiformuoti keturis kartus greičiau nei suaugusiam asmeniui. Todėl nepilnamečiams lošti draudžia įstatymas.
Remiantis Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registru, 52 proc. visų prašymų pateikia 21-30 metų asmenys.
Svarbu atminti, kad jei užsidega bent viena lemputė iš trijų (laikas, pinigai, savijauta), tai jau signalizuoja apie tai, kad gali kilti problemų, būtų gerai sustoti.
Lošėjai gali dalyvauti „Minesotos“ programoje, reabilitacijos centruose, kuriuose gydymas paremtas 12 žingsnių programa, taip pat teikiamos psichologo konsultacijos. Lošimų priežiūros tarnyboje tiek pats lošėjas, tiek jo artimieji gali gauti 10 nemokamų asmeninių konsultacijų.
Kur kreiptis pagalbos?
- Respublikinis priklausomybės ligų centras
- Lošimų priežiūros tarnyba
- Savitarpio paramos grupės (Anoniminiai lošėjai)
- Psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai
tags: #klausimai #apie #losimu #priklausomybe