Lietuvos gyventojai, apdrausti ligos socialiniu draudimu, susirgę ar patyrę traumų ir tapę laikinai nedarbingi, turi teisę gauti išmokas iš „Sodros“. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti prarastą darbo užmokestį, kai asmuo dėl ligos negali dirbti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas įeina į ligos socialinio draudimo stažą, kaip apskaičiuojamos ir mokamos ligos išmokos, kokios yra nedarbo išmokų gavimo sąlygos, bei kokią paramą gali gauti žmonės su negalia.
Ligos Išmoka: Kada Mokama ir Kokios Sąlygos?
Norint gauti ligos išmoką, būtina būti dirbančiu Lietuvoje. Išmoka skiriama, jei prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite:
- Ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą.
- Arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Ligos Išmokos Dydis
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
„Sodra“ ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Minimalus ligos išmokos dydis 2025 m. I ketv. duomenimis yra 259 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2761,79 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Nedarbo Išmoka: Kam Priklauso ir Kokios Sąlygos?
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas.
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje. Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo Išmokos Dydis ir Mokėjimo Terminas
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2025 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1294,56 EUR. Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.
Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai „Sodros“ skyriuje. Išmoka skiriama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui nustatyti ar išsaugoti, gavimo dienos. Nedarbo draudimo išmoka bedarbiams pradedama mokėti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.
Nedarbo draudimo išmoka susideda iš dviejų dalių:
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
- pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro 30 proc.
- kintamą nedarbo draudimo išmokos dalį, priklausomai nuo išmokos mokėjimo mėnesio:
- pirmą-trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį - 50 proc.
- ketvirtą-šeštą mėnesį - 40 proc.
- septintą-devintą mėnesį - 30 proc.
Mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc.
Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal LR socialinio draudimo pensijų įstatymą nuo 2018 m.
Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.
Parama Žmonėms su Negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.
Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į „Sodrą“. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Kaip Ilgesnis Nedarbingumas Prieš Pensiją Gali Paveikti Pensiją?
Gaunant ligos išmoką, asmens pajamos iš tiesų būtų mažesnės, nes ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau du mėnesius gaunama ligos išmoka neturėtų reikšmingai sumažinti pensijos dydžio.
Pavyzdžiui, jei 2023 metais žmogus visus metus gaus vidutinį darbo užmokestį, už šiuos metus jis įgis vieną apskaitos tašką, kurio vertė šiais metais 5,70 euro. Jei žmogus 10 mėnesių gaus vidutinį darbo užmokestį, o 2 mėnesius gaus pagal šį darbo užmokestį apskaičiuotą ligos išmoką, jis įgis 0,9 apskaitos taško.
Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus yra įgijęs nuo minimalaus iki būtinojo stažo (tai yra turi 15 metų stažo ar daugiau ), jis gauna bendrąją pensijos dalį, kuri yra lygi vienos bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus yra įgijęs didesnį nei būtinąjį stažą (2023 m. - 33 metai), bendroji pensijos dalis atitinkamai padidėja.
Vienas taškas įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei dvylika tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis.
Jei žmogus yra įgijęs 38 stažo metus, tai yra daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis padidėja. Taigi kiekvieno žmogaus pensijos dydis yra individualus ir skaičiuojamas pagal konkretaus žmogaus įgytą stažą ir apskaitos taškus.
Norint apskaičiuoti netekto darbingumo pensiją, imamos visos Jūsų pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną.
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
Svarbu pateikti dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d.
Apibendrinant, ligos socialinio draudimo stažas yra svarbus kriterijus norint gauti социальное страхование по болезни ir nedarbo išmokas. Žinojimas apie šias išmokas ir jų gavimo sąlygas gali padėti užtikrinti finansinį stabilumą netekus darbingumo ar darbo.
| Išmoka | Minimalus dydis (2025 m. I ketv.) | Maksimalus dydis (2025 m. I ketv.) |
|---|---|---|
| Ligos išmoka | 259 EUR | 2761,79 EUR |
| Nedarbo išmoka | - | 1294,56 EUR |
tags: #ligos #socialinio #draudimo #stazas