Pastaraisiais metais apie specialiųjų poreikių (SP) turinčius vaikus ir jų mokymąsi švietimo įstaigose, t. y. apie integruotą ugdymą, rašoma ganėtinai daug. Šie vaikai patiria įvairiausių mokymosi sunkumų dėl psichinės ar fizinės raidos sutrikimų. Integracija į švietimo įstaigas reiškia, kad įvairių (mokymosi, elgesio, intelekto, fizinių) sutrikimų turintys vaikai mokosi kartu su bendraamžiais, sveikais vaikais.
Integruotas Ugdymas: Svarba Ir Iššūkiai
Integruotas ugdymas yra neatsiejamas nuo pedagogo profesinio pasirengimo kokybės, nuo jo žinių, įgūdžių, nuo jo gebėjimų ugdyti labai skirtingus vaikus. Taip pat, įvairių problemų iškyla pedagogams, ugdant SP turinčius vaikus. Sunkumai pastebimi įvairiose pedagoginės veiklos srityse, nes kompetencija ugdyti SP vaikus neatsiranda savaime. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.
Veiksniai, Lemianys Sėkmingą Integraciją
Sėkmingas individualizavimo ir diferencijavimo principo realizavimas organizuojant integruotą neįgaliųjų ugdymą priklauso nuo socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių: visuomenės pasirengimo priimti neįgaliuosius į savo tarpą, įstatymiškai įtvirtintų neįgaliųjų teisių ir be abejo specialistų kompetencijos. Ugdant neįgaliuosius kartu su normalios raidos bendraamžiais, pedagogams iškyla poreikis įgyti papildomų kompetencijų - žinių, gebėjimų, praktinių įgūdžių.
Švietimo reformos neišvengiamai kelia naujų reikalavimų pedagogams, jiems privalu ne tik teikti pedagoginę pagalbą mokiniams, bet ir atlikti daug kitų darbų susijusių su ugdymo organizavimu.
Tėvų Ir Pedagogų Bendradarbiavimas
Nuo 1994 metų, vienas iš svarbesnių Lietuvos švietimo uždavinių - bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais. Tėvai ir pedagogai yra dvi jėgos, labiausiai priartėjusios prie vaiko, saveikaujančios tarpusavyje. Pedagogų, specialiųjų pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas yra labai svarbus ugdymo procese. Pedagogas, švietimo įstaigoje turi būti asmuo, gebantis bendradarbiauti su visų socialinių grupių atstovais. Tam reikia išmokti įvairių komunikavimo technikų ir vaiko mokymosi ir elgesio efektyvumo vertinimo metodikų, kurios suteiktų reikšmingą informaciją tėvams.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Mokymosi Sunkumai Ir Jų Įveikimas
Mokymosi sunkumai kyla dėl tam tikro nežinojimo, kokias programas ir išmokimo metodus pritaikyti vaikams, turintiems spec. poreikių. Išmokimo metodų yra daugybė. Bet, kaip juos pritaikyti konkrečiam vaikui - tai klausimas. Todėl turi būti nuosekliai parengtas pradinis pasiruošimas pritaikyti mokymo technikas, priemones, aplinką visiems arba konkrečiam vaikui. Mokykloje ir namuose nuolat susiduriame su vaikų elgesio problemomis. Dažnai tenka galvoti, kokių imtis prevencinių priemonių, o taip pat ir namie.
Probleminiai mokiniai savo elgesiu trukdo mokytis likusiems mokiniams, koncentruotis į dėstomą dalyką ir tuo pačiu mokytojui išsamiai ir tikslingai dėstyti pamoką. Todėl, tampa aktualu žinoti kiek galima daugiau drausmės poveikio metodų, kurie nebūtų emociškai per daug skausmingi ir, kad vaikas nesijaustų nuskriaustas. Tėvams ir švietimo ugdymo įstaigų darbuotojams tenka dirbti su agresyviais, hiperaktyviais ir t. t. vaikais ir paaugliais švietimo įstaigose. Kyla daug klausimų: kokius reikia priimti sprendimus ir kokias taikyti priemones.
Mokytojams, pamokos metu tenka dirbti su hiperaktyviais vaikais ir kaip rodo tyrimų išvados , tokių vaikų daugėja. Yra tipinių ugdymo organizavimo būdų, padedančių spręsti šią problemą. Kokia turėtų būti pamoka, kad būtų galima sėkmingai dirbti su hiperaktyviais vaikais?
Pagalba Ugdymo Procese
Auklėtojo padėjėjo ir mokytojo padėjėjo vaidmuo visuomenėje radikaliai keičiasi. Jiems tenka atlikti ne tik įvairias buitines užduotis, bet ir auklėjimo bei mokymo. Tam, kad jie sėkmingai atliktų šį darbą, jie turėtų žinoti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų raidos tarpsnių ypatumus, valdyti stresą, dirbti komandoje. Programos dalyviai gali dalyvauti visuose moduliuose ar rinktis vieną ar kelis. Programos metu įgytos ir patobulintos žinios padės sėkmingai dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, pritaikant jiems aplinką, metodus.
Specialiojo ugdymo tikslas - padėti specialiųjų poreikių asmenims suvokti bendrąsias vertybes, rengti juos savarankiškam gyvenimui, teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą, garantuoti lygias teises įgyti išsilavinimą, profesiją, sudaryti tęstinio švietimo galimybes, sąlygas lavintis bendrojo ugdymo įstaigose.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Specialiojo Ugdymo Istorija
Specialiojo ugdymo ištakos siekia senovės Graikiją (aklieji mokyti pagal specialiąją programą). Aristotelis veikale Apie sielą (De Anima, lietuviškai 1959) teigė, kad kurčnebylystė turi įtakos vaikų protiniams gebėjimams ir pažintinei veiklai, todėl būtini specialiojo ugdymo ir mokymo metodai. 12 metų mokymo programa akliesiesiems 10 amžiuje buvo parengta al Azharo universitete Egipte. Senovės Romoje kurtieji buvo laikomi pamišėliais ir silpnapročiais. Viduramžiais Bažnyčia teigė, kad kurčiam vaikui atimta kalba už tėvų nuodėmes, todėl jis turi būti atskirtas nuo visuomenės. Renesanso epochoje humanistinės pažiūros skatino mokslininkus tyrinėti specialiųjų poreikių asmenų problemas, pritaikyti teorines žinias juos mokant. 15-18 amžiuje specialiųjų poreikių asmenys buvo mokomi individualiai (dažniausiai juos mokydavo vienuoliai ir patys tėvai).
Pirmosios specialiojo ugdymo įstaigos atsirado 18 amžiuje Prancūzijoje. 1775 prancūzų kunigas Ch. M. de l’Épée Paryžiuje įsteigė pirmąją pasaulietinę kurčiųjų mokyklą, prancūzų tiflopedagogas V. Haüy 1784 - Nacionalinį jaunų aklųjų institutą. 18-19 amžiuje specialiojo ugdymo įstaigos įkurtos Airijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Italijoje, Vokietijoje. 1865 Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pradėtas aukštesnysis ir aukštasis specialiųjų poreikių asmenų mokymas, įsteigtos kelios kolegijos ir skyriai prie universitetų.
Specialusis Ugdymas Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji kurčiųjų mokykla 1805 įkurta Vilniuje (veikė trumpai). 1823 prie Vilniaus universiteto įkurtas Kurčiųjų institutas (veikė iki 1833). 1927 P. Daunio iniciatyva įsteigtas Kauno aklųjų institutas (1941 pertvarkytas į Kauno aklųjų mokyklą; aklųjų mokykla). 1940 SSRS okupavus Lietuvą įvesta sovietinė švietimo sistema. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pagal Specialaus ugdymo įstatymą (1999, nauja redakcija 2011) specialusis ugdymas yra Lietuvos švietimo dalis, apimanti visus mokymo lygmenis.
Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi valstybinėse, savivaldybių ir privačiose visų tipų bendrojo ir specialiojo ugdymo, globos įstaigose ir specializuotuose suaugusiųjų centruose.
Ugdymosi Formos Ir Vietos
Specialiojo ugdymo įstaigos priima turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalinčius lankyti bendrojo ugdymo įstaigų asmenis, padeda jiems pasirengti ugdymuisi bendrojo ugdymo įstaigoje, teikia metodinę pagalbą tų įstaigų pedagogams, tėvams (globėjams). Vaikams (nuo gimimo iki 3 metų) ankstyvoji specialioji pedagoginė pagalba teikiama namuose, šeimynose, vaikų globos, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose institucijose.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-6/7 metų) ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiojo ikimokyklinio ugdymo ir kitose specialiojo ugdymo įstaigose. Vaikai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į tam tikrą specialiąją įstaigą, gali būti ugdomi šių įstaigų savaitinėse grupėse arba jiems suteikiama specialioji pedagoginė pagalba.
Bendrojo lavinimo specialiųjų poreikių moksleiviai ugdomi visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse, specialiosiose mokyklose, profesinėse mokyklose pagal atitinkamo pagrindinio profesinio mokymo pakopą (moksleiviai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į specialiąją mokyklą ar kitą specialiąją ugdymo įstaigą, turi teisę nemokamai gyventi bendrabutyje). Specialiųjų poreikių moksleivių mokymosi trukmė gali būti 1-2 metais ilgesnė negu bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių. Mokoma bendrųjų ir specialiųjų dalykų pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus mokymo planus, bendrąsias ir specialiąsias programas.
Profesinį ir aukštąjį mokslą specialiųjų poreikių asmenys gali įgyti profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose ir kursuose, specialiosiose profesinio mokymo įstaigose, specialiųjų mokyklų profesinio lavinimo skyriuose, aukštosiose mokyklose (į jas priimami pirmumo tvarka). Egzaminai laikomi pagal nustatytus reikalavimus, jei asmuo pageidauja, egzaminų organizavimo tvarka pritaikoma pagal jo specialiuosius poreikius.
Specialieji Poreikiai: Kaip Juos Nustatyti?
Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Tėvai, pasirašydami pažymas, pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.
Kriterijai Ir Institucijos
Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai.
Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.
Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Tikslai Ir Pagalba
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai?
- Sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas.
- Suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.
Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas. Pagrindinis tikslas - dalintis informacija, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams.
Kai kuriems vaikams sudaromos ir taikomos individualios dienotvarkės, mokomasi apsitarnauti, paprašyti pagalbos ir ją priimti. Pagrindinis pedagogų ir specialiųjų pedagogų tikslas - vaikų socialinė adaptacija. Kartu su tėvais stengiamasi siekti bendro sutarimo vaikų ugdymo klausimais, skatinant dalyvauti įstaigos gyvenime, parodėlėse, šventėse.
Taikant M. Montessori ugdymo elementus, siekiama teigiamų rezultatų, tobulėja vaikų gebėjimai ir galios.
| Amžius | Dokumentas |
|---|---|
| Iki 3 m. | Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. |
| Iki 5 m. | Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. |
tags: #specialiuju #poreikiu #vaiku #namu #mokymasis