Zygmuntas Baumanas buvo žymus sociologas, filosofas ir eseistas, kurio darbai nagrinėjo modernybės, vartotojiškumo, globalizacijos ir moralės temas. Jo socialinės pažiūros buvo kritiškos šiuolaikinei visuomenei, ypač kapitalizmui ir jo poveikiui tarpusavio santykiams bei individo tapatybei.
Baumanas teigė, kad kapitalizmas ir krikščionybė yra visiškai nesuderinami dalykai. Jis kritikavo veidmainystę, kai tarptautinių korporacijų savininkai lanko provincijos bažnyčias, ir nepritarė krikščionių liberalų partijoms. Baumano nuomone, tikintysis yra blogas kapitalistas, o kapitalistas - blogas krikščionis.
Zygmunt Bauman
Likvidi meilė: santykių trapumas šiuolaikinėje visuomenėje
Baumanas savo knygoje "Likvidi meilė: apie žmonių ryšių trapumą" analizavo, kaip globalizacija ir vartotojiškumas paveikė tarpusavio santykius. Jis teigė, kad artimo meilė šiais laikais yra tik melas ir apgaulinga deklaracija.
Šiuolaikinės visuomenės esmė, pasak Baumano, yra archajinis kapitalizmo principas: akis už akį, dantis už dantį, nužudyk priešą ir apgauk draugą, išnaudok artimą ir paverk tolimą, krauk sau turtus ir taip laimėk dangų žemėje! Geismas ir meilė yra tų pačių tėvų palikuonys. Geismas trokšta vartoti, meilė - turėti. Geismas radikalizavosi ir persikūnijo į norą, o meilė virto partneryste.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Valdoma noro partnerystė seka apsipirkimo modeliu ir nereikalauja nieko daugiau, išskyrus vidutinio pirkėjo įgūdžius. Kaip ir kitos vartojimo prekės, partnerystė skirta greitai suvartoti. Homo sapiens tapo homo oeconomicus, homo sexualis tapo homo consumens - idealiais rinkos ekonomikos gyventojais be jokių socialinių saitų. Meilė tapo likvidi - nepastovi, netvari, maini, laki ir, svarbiausia, kaip galimas parduoti kilnojamasis turtas.
Viršelis knygos "Likvidi meilė"
Globalizacija ir Kanto imperatyvas
Baumanas taip pat nagrinėjo globalizacijos perspektyvas, remdamasis Immanuelio Kanto idėjomis. Kantas laikomas vienu pirmųjų "globalistų", kuris 1784 m. pažymėjo, kad mes visi gyvename ir judame tos pačios planetos paviršiuje, tad mums nebėra kur dėtis. Die vollkommene bürgerliche Vereinigung in der Menschengattung (visiškas žmonijos susivienijimas bendra pilietybe) yra lemtis, kurią mums paskyrė gamta.
Baumanas ilgai mąstė apie ilgametę šio Kanto imperatyvo vykdymo patirtį ir padarė liūdną išvadą: "Neaišku, ar pasirinkimai, padaryti per paskutiniuosius du šimtmečius, priartino mums Kanto nužymėtą taikinį, ar, priešingai, po du šimtmečius trukusios Trejybės (teritorija / tauta / valstybė) principo reklamos, įtvirtinimo ir aukštinimo nesame nuo jo nutolę labiau nei modernybės pradžioje".
Baumano eseistiniai filosofavimai ("Modernybė ir holokaustas", "Globalizacija: pasekmės žmogui") pranašiškai skelbia pragaištingą žmonijos istorijos fatalumą. Viskas, kas įvyko (holokaustas), vyksta (musulmonų genocidas) ir įvyks (pasaulinis naftos karas), yra ne klaidos ir atsitiktinumai. Viskas nulemta, užprogramuota ir istoriškai determinuota.
Teorija: Įvadas į Zygmunto Baumano „Takiąją modernybę“
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
| Tema | Baumano požiūris |
|---|---|
| Kapitalizmas | Nesuderinamas su krikščionybe, skatina veidmainystę ir išnaudojimą. |
| Meilė | Tapo likvidi, nepastovi ir orientuota į vartojimą. |
| Globalizacija | Neaišku, ar priartino žmoniją prie Kanto idealo dėl susivienijimo. |
| Modernybė | Lemtinga ir linkusi į katastrofas, tokios kaip holokaustas. |
Apibendrinant galima teigti, kad Zygmunt Bauman buvo kritiškas mąstytojas, atskleidęs šiuolaikinės visuomenės problemas ir pavojus. Jo darbai skatina susimąstyti apie kapitalizmo, globalizacijos ir vartotojiškumo poveikį mūsų gyvenimams ir santykiams.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #zygmuntas #baumanas #socialiniai