Komplikacijos po periferinio venų kateterio įvedimo ir slaugos veiksmai

Įvadas

Centinės venos kateterizacija (CVK) yra invazinė medicininė procedūra, kuri siejama su didele komplikacijų rizika. Tyrimo medžiaga ir metodai rodo, jog daugelio skyrių slaugytojai atlieka CVK įvedimo ir stebėjimo veiklas, laikydamiesi protokolų ir teisiniu aktais pagrįstos praktikos.

Tyrimo kontekstas ir imtis

Tyrimas buvo vykdomas 2023 metų balandžio-spalio mėnesiais Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje. Atliktas stebėjimo lapas, paremtas literatūros analize, ir atlikta apklausa centro slaugos protokolų teisėtumei. Dalis tyrimo duomenų yra iš NSICU stacionaruotų pacientų centriniai venų kateteriai (CVK).

Pagrindiniai duomenys apie naudojimą ir įvedimo technikas

• Viena iš pagrindinių įvedimo vietų - vena, dažnai venų pasirinkimas įtakoja įvedimo kokybę ir rizikas.
• Dauguma įkištų CVK buvo tri-lumeniniai (trikanaliai) - 93,8% (n=165).
• Ūkio metu ultragarso pagalba įvedimo metu buvo naudota mažiau nei pusėje atvejų (67,0%, n=118).
• Viena iš dažnesnių vietų - įvedimo vietos stebėjimas ir vietos infekcijos rizika.
• Laikas iki kateterio buvimo vietoje - vidutinis kalendorinėmis dienomis įvestoje sistemoje 4,5±3,1 d. (8-20 val. intervalas buvo dažnas).

Komplikacijos ir jų dažnumas

• Pagrindinės mechaninės ir vietinės komplikacijos: arterijos punkcija (2,3%, n=4) ir pneumotoraksas (1,7%, n=3).
• Buviavimo susijusios komplikacijos: vietinė infekcija kateterio įvedimo vietoje (4,0%, n=7) ir dislokacija (2,3%, n=4).
• Kalendorinės dienos stebėjimo metu septyniose CVK atvejų (9,6%, n=7) užfiksuota paraudimas aplink kateterio įkišimo vietą (100%, n=7).

Slaugos veiklos ir protokolai

Slaugytojai NSICU naudoja:

• Slaugos protokolus, atitinkančius Kauno klinikų slaugos koordinavimo tarnybos nurodymus ir vietines rekomendacijas;
• Kiekvienos pamainos metu užrašoma vietos kateterio būklė ir pastebėjimai, užtikrinant nuolatinę stebėsena.
• Slaugytojams būdingas žinojimas apie infuzijų sistemas ir jų priedų keitimo dažnį; kai kurie atvejai rodo pasirinkimą naudoti mažesnį NaCl 0,9% tirpalo kiekį.

Infuzinių sprendimų ir flebito rizikos valdymas

Dažnai skiriant intraveninį gydymą ar tirpalus yra susijęs flebito rizikos padidėjimas. Flebitas gali kilti dėl skirtingų priežasčių: pvz. endotelio reakcija į vaistus, skirtingas vaistų pH ir osmoliariškumas, per ilgas kateterio buvimas venose. Flebitui didesnė rizika kyla dėka didelių tirpalų/kalio chlorido, amino rūgščių, dekstrozės tirpalų bei multivitaminų vartojimo.

Rekomenduojama vykdyti perėjimą į kitą veną, kai gydymas tęsiamas, o venos yra problematiškos. Jei kateterio infiltracija pasireiškia, būtina nutraukti infuziją ir pašalinti kateterį. Jei įmanoma, punkcijos vieta turėtų būti pasirinkta didesnė venos vadovaujantiesiems kriterijams, vengiant venų per sulenkimą ir venų sužalojimų.

Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai

Vezikantinių vaistų rizika ir valdymas

Vezikantinių vaistų (vesicant drugs) injekcijos ar infuzijos į veną gali sukelti audinių nekrozę. Dažniausiai naudojami vezikantiniai vaistai: kalcio chloridas, kalcio gliukonatas, soda, manitolis, tiopentalis, propofolis, daugelis citotoksinių vaistų, kai kurie antibiotikai, dopaminas ir kt. Pilnas vezikantinių vaistų sąrašas pateikiamas tinklapyje www.ivaccess.com. Nutraukti infuziją ir pašalinti intraveninį kateterį.

Kraujo, transfuzijų ir operacijų situacijos

Tirpalų skyrimas į veną esant hemodinamikai stabiliai gali būti atliekamas per 22 G kateterį plaštakos venose. Esant gausiai skysčių infuzijai, rekomenduojami didesni kateteriai (18-20G). Operacijų metu dažnai įvedami periferiniai kateteriai, tačiau tyrimai rodo, kad šios procedūros metu flebitas gali būti dažnesnis, todėl rekomenduojama prieš operacijas įvesti du intraveninius kateterius, vieną operacijos metu ir vieną po jos. Idealu, kad kateteriai būtų poliuretano tipo.

Vazopresoriai ir centrinės venos kateteriai

Pacientams, kurie gaus vazopresorius (dopaminas, epinefrinas, norepinefrinas), gali prireikti pradinio didesnio kateterio - 18-20G, ypač jei jungiamasi į didesnę veną. Periferinis kateteris dažnai nėra tinkamas šiems vaistams dėl infiltracijos rizikos (68% atvejų pacientams). Tokiais atvejais rekomenduojama naudoti centrinės venos kateterį.

Prieš procedūrą ir po jos

• Prieš procedūrą: slaugytojas privalo nusiplauti ir dezinfekuoti rankas, paruošti priemones, patikrinti jų galiojimo laikus.
• Prieš punkciją venai niekada neturi būti palpybti per daug, venų pasirenkama atsižvelgiant į vietą ir aplinkos sąlygas.
• Prieš įvedimą venos punkcijai, rankoms uždedamas timpą, dėvimos pirštinės, pasirenkama kanulė, laikomasi adatos padėties į viršų siekiant sumažinti odos pažeidimus.
• Kanalė įvedama į veną, adata įterpiama 10-45 laipsnių kampu, kol pasirodo kraujas, tada kampas sumažinamas ir kateteris įvedamas dar 2 mm po kraujo pasirodymo venos viduje.
• Kateteris pritvirtinamas pleistru, užrašoma įvedimo data ir laikas, praplaunamas 2-5 ml fiziologinio tirpalo tirpalu.
• Kateteris paprastai laikomas ne ilgiau kaip 72 valandas, o jei atsiranda paraudimas ar sukietėjimas, kateteris nedelsiant išimamas.

Priemonės dėl infekcijų stebėsenoje

Siekdami laiku pastebėti infekcijas, slaugytojai turi nuolat stebėti punkcijos vietą: ar nėra paraudimo, išskyrų, matuoti temperatūrą. Informacija turi būti tiksliai užfiksuota, nurodant tiksliai vietą, kur įvestas kateteris (dešinė ar kairė ranka gali būti netikslūs žymėjimai).

Slaugytojų vaidmuo ir išvados

Tarpprofesinėje komandoje atlikus CVK įvedimo procedūras, slaugytojo vaidmuo yra ypač svarbus. Slaugytojų klinikinė praktika yra paremta teisiniais aktais, o sistemingas išplėstinės praktikos slaugytojo mokymas leidžia efektyviai valdyti intervencinę CVK procedūrą. Diegiant diagnostinę kontrolę, sumažėja mechaninių komplikacijų rizika.

Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje

Turinys ir praktiniai punktai

1. Prieš procedūrą pasirenkama vena, vengiant venų per sulenkimą, ypač kai įtikinama apie operacijas ar traumas.
2. Pasirenkant kateterio skersmenį: 16-22 G, atsižvelgiant į gydymo poreikius (transfuzijos, vaistai, operacijos).
3. Procedūra: laikykitės aseptikos reikalavimų, venos punkcija spindžio kampu, kanulės įvedimas venos viduje iki kraujo pasirodymo, tada įtvirtinimas ir praplovimas.
4. Po procedūros: stebėkite vietą, dokumentuokite, imobilizuokite kateterį tinkamai, įvertinkite infiltracijos ar infekcijos rizikas.
5. Vezikantinių vaistų rizika: žinoti rizikas, nutraukti infuziją, pasirinkti alternatyvias venas ar kateterius.

Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje

tags: #komplikacijos #po #kateterio #ivedimo #ir #slaugos