Paliatyvioji slauga namuose: kas tai ir kaip ją gauti

Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Kai gydymas nebegali sustabdyti ligos ir kasdienybė tampa kupina iššūkių, paliatyvioji pagalba yra reikšminga atrama.

Ką apima paliatyvioji pagalba?

Paliatyvioji pagalba skirta pagerinti pacientų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybę susidūrus su problemomis, kurios susijusios su gyvybei grėsmingomis ligomis. Siekiama pacientą apsaugoti nuo kančių arba jas sumažinti, anksti nustatyti, įvertinti ir gydyti skausmą, kitas fizines, psichologines, socialines ir dvasines problemas.

Paliatyvioji pagalba yra ne tik medicininė slauga, bet ir kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose, kurią apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis.

Fizinė, psichologinė, socialinė ir dvasinė parama

Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.

Paliatyvioji pagalba stengdamasi integruoti psichologinius ir dvasinius žmogaus poreikius, leidžia žmogui išgyventi likusias dienas jaučiantis žmogumi, neprarandančiu vertės dėl ligos ar traumos. Čia nemažas dėmesys skiriamas paciento emocijoms, jausmams, poreikiams, kurie yra ypatingi dėl esamos situacijos.

Taip pat skaitykite: Paliatyvioji pagalba: kas tai?

Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo.

Kam skirta paliatyvioji pagalba?

Paliatyvioji pagalba yra aktuali sergant įvairiomis ligomis visų amžiaus grupių pacientams, įskaitant ir tuos, kurie turi sunkių sveikatos sutrikimų, neigiamai veikiančių kasdienę veiklą ar trumpinančių gyvenimo trukmę. Maždaug pusei pacientų paliatyviosios pagalbos prireikia sergant onkologine liga. Taip pat ši pagalba gali būti reikalinga ir progresuojant demencijai, neurologinėms, širdies ar kitoms ligoms.

Namuose teikiama paliatyvioji pagalba dažniausiai naudinga sergantiems progresuojančiomis nepagydomomis ligomis pacientams, kuriems diagnozuoti gyvenimo trukmę ribojantys organizmo sutrikimai. Dažniausiai tokie ligoniai - vieni iš vis gausėjančio būrio senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos pacientų, kurie neišeina iš namų dėl daugybinių lėtinių ligų, įskaitant pažintinius sąmonės sutrikimus, riboja gyvenimo trukmę ir blogina žmogaus gyvenimo kokybę.

Paliatyviosios pagalbos tikslai

• mažinti pacientų fizines kančias ir (ar) jų išvengti;
• tiksliai nustatyti pacientus varginančius simptomus, juos kontroliuoti ir mažinti;
• nustatyti psichologines ir socialines paciento ir jo artimųjų problemas, padėti jas spręsti stiprinant norą gyventi, o mirtį laikant natūraliu procesu;
• pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę;
• padėti paciento šeimai ir (ar) jo artimiesiems netekties laikotarpiu.

Ką reiškia orumas ir dvasinis palaikymas?

Kai kas nors kalba apie mirtį su orumu arba orų mirimą, krikščionis tai supranta kaip tiesą, kuri teigia, kad kiekvienas žmogus bet kokioje būklėje išlaiko savo orumą, nes yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą bei yra pašauktas į bendrystę su Kūrėju. Krikščionis supranta, kad tikras orumas yra suderinamas su kančia ir liga. Būtina ugdyti ne mirties baimę, bet pagarbą mirčiai ir mirštančiajam skatinant norą sąmoningai dalyvauti šiame procese, kaip svarbiausiame ir paskutiniame savo gyvenimo patirties išgyvenime, kuris ugdo dvasinį asmenybės augimą.

Bet nepamirština, kad dvasingumas nėra tapatinamas religingumui, nes dvasingi yra ne tik religingi žmonės. Todėl dvasinė pagalba negali apsiriboti tik religinių įsitikinimų saugojimu ir sutvirtinimu.

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie paliatyviąją terapiją

Kas dirba paliatyviosios pagalbos komandoje?

Paliatyvioji pagalba yra pagalba pacientui, kuriam diagnozuota sunki liga, teikiama daugiadisciplininės sveikatos priežiūros specialistų komandos. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai.

Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai.

Stacionarinė, ambulatorinė ir dienos stacionaro pagalba

Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas.

Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Tokiems pacientams reikia simptomų terapijos, pagerinančios jų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę.

Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas.

Taip pat skaitykite: Paliatyvioji slauga Lietuvoje: apžvalga

Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose

Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Ji pagal poreikį gali būti teikiama paciento namuose, paliatyviosios pagalbos dienos stacionare, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje, darbovietėje.

Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos iki 3 kartų per dieną vienam žmogui - suaugusiam ar vaikui. Tiek šių paslaugų apmokama iš PSDF. Paslaugos namuose teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., dienos stacionare - ne trumpiau kaip 4 val. ir ne ilgiau kaip 12 val. per dieną.

Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Jei to padaryti pati įstaiga nepajėgi, sudaroma sutartis su kita gydymo įstaiga, kuri galėtų šias paslaugas užtikrinti.

Kaip gauti ambulatorinę paliatyviąją pagalbą namuose?

1. Norint gauti Ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Siuntimą ambulatorinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti taip pat išrašo gydantis gydytojas.
2. Šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui turi teikti gydymo įstaiga, dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa.
3. Gydytojas, atvykęs į paciento namus, sudarys paciento priežiūros ir gydymo planą. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.

Kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga?

Šis klausimas dažnai kelia daug nerimo, pykčio ir nesusipratimų. Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui.

Kartais „kova“ gali reikšti daug kančios, skausmo ir išsekimo, o ne realią naudą. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis.

Paciento teisės ir šeimos palaikymas

Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas. Mirštančiojo žmogaus teisės apima teisę būti gydomam, teisę turėti viltį, teisę išreikšti jausmus, dalyvauti sprendimuose dėl priežiūros, teisę būti išlaisvintam iš kančių ir skausmo, teisę mirti ne vienišam, teisę į dvasinius patyrimus ir kt.

Paliatyvioji pagalba padeda šeimoms susidoroti su paciento liga ir netektimi. Šeima yra paliatyviosios pagalbos vienetas. Šeimos nariai turi savo individualias problemas ir sunkumus. Pagalba netekties atveju turi prasidėti anksčiau nei pacientas miršta. Parama netekusiems artimųjų turėtų būti teikiama visose paliatyviosios pagalbos teikimo įstaigose.

Esant reikalui ypatingas dėmesys turi būti skiriamas profilaktikai ir gydymui nuo depresijos ir išsekimo. Dažnai artimuosius, ypač jei jie patys slaugė sunkiai sergantį savo šeimos narį ištinka išsekimas, o esant artimesniems ryšiams ir depresija patyrus netektį.

Praktiniai aspektai ir kompensavimas

Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės - tiek, kiek reikia. Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis. Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos. Šiomis priemonėmis turi aprūpinti ligoninė.

Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. Per pirmąjį metų pusmetį šių paslaugų suteikta už 9,5 mln. eurų. Tai rodo, kad paslaugos labai svarbios ir jų poreikis didėja.

Kaip kreiptis praktiškai?

1. Kreipkitės į šeimos gydytoją arba gydantį gydytoją. Nebijokite ir drąsiai kreipkitės į šeimos gydytoją jei Jums ar Jūsų artimajam reikalinga ambulatorinės slaugos paslauga namuose.
2. Gydytojas išrašo siuntimą, kuriame nurodomi bent 3 gydymo įstaigos, kuriose pacientas norėtų gauti paslaugas.
3. Jei poliklinika negali pati užtikrinti paslaugos, ji sudaro sutartį su kita gydymo įstaiga.
4. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo paciento priežiūros plano sudarymo.

Kas vyksta per vizitus namuose?

Gydytojas, atvykęs į paciento namus, sudarys paciento priežiūros ir gydymo planą. Paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas apima gyvybinių veiklų vertinimą ir stebėjimą, paciento slaugos plano sudarymą, paciento asmens higieną, pragulų profilaktiką ir kt., kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše.

Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos iki 3 kartų per dieną vienam žmogui - suaugusiam ar vaikui. Paslaugos namuose teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val.

Paliatyvinės pagalbos nauda

• Kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti;
• ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją;
• padeda priimti geresnius gydymo sprendimus ir sumažina simptomų „krizes“;
• nauda juntama ir artimiesiems - mažėja komplikuoto gedėjimo rizika, didėja pasitikėjimas sveikatos sistema;
• paliatyvioji pagalba padeda išsaugoti paciento orumą, savarankiškumą ir kuo aktyvesnį likusį gyvenimą.

Praktiniai pavyzdžiai ir paslaugų teikėjai

„VšĮ Krikščionių medicinos centras“ pradeda teikti ambulatorinės slaugos paslaugos namuose ASPN. Specialistų atvykimas miesto teritorijoje 40EUR. Slaugytojos vykstančios į namus pas pacientus turi ilgametę darbo patirtį ir yra pasiruošusios suteikti reikalingą pagalbą. Šiuo metu ASPN komandą sudaro bendrosios praktikos slaugytojos, jų padėjėjos.

Specialistų profesionalumas: kelis metus sunkiai vargau dėl skausmų širdies plote, ieškodavau medikų pagalbos, bet nieks daug pagelbėti negalėjo. Prisirašius į šią kliniką man greitai padėjo atsistoti ant kojų. Daktaras padarė reikiamus tyrimus ir skubos tvarka nusiuntė zondavimui. Po šios procedūros atlikimo aš galiu švęsti antrą gimtadienį!

Svarbios nuorodos ir informacija

PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę.

Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Paliatyvioji medicina turi būti teikiama pagal poreikį ir nereiškia, kad pacientui būtinai turi būti nebetaikomas aktyvus gydymas.

Paslaugos rūšis	Kur teikiama	Apmokėjimas
Stacionarinė paliatyvioji pagalba	Ligoninės paliatyviosios skyriuje	PSDF, neribojant trukmės
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba	Namai, dienos stacionaras, socialinės įstaigos	PSDF, iki 3 vizitų per dieną
Dienos stacionaro pagalba	Dienos stacionaras	PSDF, 4-12 val. per dieną

Jeigu turite klausimų arba manote, kad Jums ar Jūsų artimajam reikalinga paliatyvioji pagalba, kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Informacija parengta pagal Lietuvos institucijų ir paliatyviosios medicinos ekspertų teikiamus šaltinius.

tags: #paliatyvioji #slauga #namuose