Paliatyvioji pagalba yra gan nauja medicinos sritis, nors Vakaruose ji jau sėkmingai vystoma daugelį metų. Jau ne vienus metus paliatyviosios slaugos paskaitų kursą skaitantis profesorius A.Šeškevičius sakė dar gan dažnai iš žmonių išgirstąs klausimą, kokia tai esanti slauga.
Atsakant trumpai - tai mirtinų ligonių, kurių prognozuojama gyvenimo trukmė trumpa, slaugymas. Todėl paliatyvioji pagalba siekia ne tik mažinti ir palengvinti mirštančių ligonių skausmą, bet ir patenkinti jų fizinius, emocinius, socialinius bei dvasinius poreikius.
Ši pagalba atsirado atskirai nuo tradicinės medicinos. Šiuolaikinė paliatyvioji pagalba daugiau integruota į kitas sveikatos priežiūros sritis.
Taigi paliatyvioji slauga išsiskiria tuo, kad teikiama ne tik mediko, bet ir psichologo, kunigo, socialinio darbuotojo pagalba.
Tuomet, kai liga pažengia taip toli, jog medicina - bejėgė ją įveikti, belieka stengtis, kad likęs trumpas žmogaus gyvenimas taptų kuo mažesne našta jam pačiam ir jo artimiesiems.
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji pagalba: kas tai?
Anksčiau buvo kreipiamas dėmesys tik į ligonio gyvenimo pailginimą. Paskutine vėžio stadija ar kita nebepagydoma liga sergantis žmogus išgyvena ne tik fizines kančias.
Jį pradeda kankinti dvasinės, psichologinės problemos. Supratęs mirties neišvengiamumą, pacientas puola į depresiją, jį apima nerimas.
Tokiu momentu ligonis nusivilia gyvenimu, savo nuveiktais darbais, viskas atrodo beprasmiška. Daugelis bijo ne pačios mirties, bet mirimo proceso - kad jis bus sunkus, skausmingas, kankinantis.
Nerimaujama ir dėl socialinių problemų, jog šeima neteks pajamų šaltinio, vienintelio ramsčio. Ligoniai negali susitaikyti su pasikeitusiu savo vaidmeniu šeimoje.
Pavyzdžiui, vaikus iš darželio parsivesdavusi senelė kankinasi dėl to, kad dabar šio darbo atlikti nebegali.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie paliatyviąją terapiją
Kai namuose ilgai slaugomas sunkus ligonis, pagalbos prireikia ir jo artimiesiems. Jie ne tik pervargsta fiziškai, bet ir psichologiškai, pakrinka jų nervų sistema.
Slaugantys ligonį artimieji pradeda jausti diskomfortą, kad sunki našta kliuvo būtent jiems. Pavyzdžiui, sergančią mamą slaugančiai dukrai atrodo, kad rūpesčiu turėtų dalytis ir brolis. Prasideda nesutarimai, barniai.
Pagal paliatyviosios pagalbos vakarietišką modelį, po laidotuvių sunkaus ligonio šeima dar metams dispanserizuojama. Ją lanko socialiniai darbuotojai, psichologas.
Medikai stebi dažnus atvejus, kai gedėjimo periodas išgyvenamas labai skaudžiai, netgi gali virsti patologija. Artimiesiems tokiu atveju reikalinga profesionalių specialistų pagalba, nes sunkaus ligonio slaugymo periodą išgyvenusio ir su netektimi negalinčio susitaikyti žmogaus nervų sistema prieina ribą, už kurios - psichikos ligos.
Pavyzdžiui, palaidojusi vyrą žmona dar pusmetį prie stalo ant kėdės kabina jo švarką ir pietaudama kalbasi.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės užtikrinimas chemoterapijos metu
Specialisto pagalbos dažnai prireikia ir vaikams, netekusiems senelių, prie kurių jie buvo labai prisirišę. Vaikų, ypač paauglių, gedėjimas - daug stipresnis. Jų nervų sistema - trapesnė, tad pasekmės greitai pajuntamos.
Vaikas blogai jaučiasi, nesukaupia dėmesio, sutrinka miegas, pablogėja pažymiai, santykiai su draugais ir artimaisiais, netgi gali pasireikšti toks sutrikimas kaip nevalingas šlapinimasis.
Paliatyviosios pagalbos specialistai tokiu atveju eina į mokyklą, kalba su pedagogais, vaiko draugais.
Profesorius A.Šeškevičius apgailestavo, jog Lietuvoje kol kas nėra paliatyviosios pagalbos komandų, nes tik pernai tokia slauga buvo įteisinta įstatymu.
A.Šeškevičius kalbėjo, jog idealiausia būtų tokiems pacientams įkurti specialias ligonines. Tačiau mūsų visuomenė tam dar nepasiruošusi ir sunkiai priimtų tokią „mirtininkų“ slaugymo įstaigą.
Todėl kol kas paliatyvios slaugos paslaugos bus teikiamos ligoninių bendruose skyriuose - Palaikomojo gydymo ir slaugos, Chirurgijos, Vidaus ligų ir kt.
Netgi medikas, gali dirbti su mirtinais ligoniais. Užsienio praktika rodo, jog tokiuose skyriuose dirbantys medikai dažniau nei kiti gyvenimą baigia savižudybe.
Ne kiekvieno nervų sistema pasirengusi kas dieną susidurti su mirtimi. Todėl šiai sričiai reikalingi ypač stabilios psichikos žmonės, turintys specialų psichologinį pasirengimą - stoiški, dvasingi, suvokiantys savo misijos svarbą.
Kol kas tik Kauno medicinos universiteto klinikose yra Paliatyvaus gydymo skyrius onkologiniams ligoniams. Jiems suteikiamas skausmą bei kančias mažinantis gydymas.
Kitose gydymo įstaigose paliatyvi pagalba tik pradedama teikti, tad kol jos lygis pasieks vakarietišką, prabėgs nemažai laiko.
Paliatyvioji pagalba (lot. palliativus - pridengiantis, lengvinantis) - kompleksinė pagalba, kurios tikslas - pagerinti nepagydomų ligonių ir jų šeimų gyvenimo kokybę, sprendžiant fizinius, psichologinius, socialinius ir dvasinius sunkumus.
Svarbu paminėti Arvydo Šeškevičiaus indėlį į paliatyviosios slaugos plėtrą Lietuvoje:
- 1970 baigė Kauno medicinos institutą.
- Nuo 1980 dėstė Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
- 1992 kartu su kitais įkūrė Slaugos fakultetą.
- 1994 - Slaugos ir rūpybos katedrą.
- Centrinės ir Rytų Europos paliatyviosios pagalbos valdybos narys (nuo 2007).
- Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas (nuo 2003).
- Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) įkūrėjas ir pirmasis prezidentas (nuo 2011).
A. Šeškevičius vadovavo ES projektams: Europos pažangioji slaugos praktika (2003-05), Slaugos ir reabilitacijos mokslo krypčių naujų mokymosi metodų įgyvendinimas (2006-08), EURHOMAP (2008-10).
Jis yra vadovėlių Kardiologinė slauga, Paliatyvioji slauga (abu 2008), su kitais - Geriatrija (1997), Injekcijos. Infuzijos (2000), Paciento higiena (2001), Slaugos technika, Reabilitacija (abu 2008), Neurochirurginės ligos ir slauga (2009), Ūminės plaučių būklės ir jų intensyvusis gydymas (2011) autorius.
A. Šeškevičius taip pat parengė informacinius leidinius Dešimt ieškojimo metų (2005), Simnas (su Benonu Šeškevičiumi, 2006), Penkiolika kūrybos metų (2006), Dovanota viltis: Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijai - penkiolika metų, 1995-2010 (2010), Simno ir apylinkių pradinės mokyklos, 1972-2012: Simno pradinei mokyklai 230 metų (2015), Simno šimtmečių istorija (2 d.).
Šeškevičius Arvydas gimė 1939 m. liepos 5 d. Simne, mirė 2023 m. sausio 22 d. Kaune (palaidotas Simno kapinėse), Lietuvos gydytojas kardiologas. Dr. (biomed. m.; med. m. kand. 1978). 1971 Seirijų apyl. (Lazdijų rj.) ligoninės Vidaus skyriaus vedėjas, gydytojas.
Slaugos Mokslo ir Praktikos Žurnalas
Paliatyviosios slaugos tema nagrinėjama moksliniuose straipsniuose:
- Slauga. Mokslas ir praktika: T 2 Nr. 4 (292) (2021)
- Slauga. Mokslas ir praktika: T 3 Nr. 1 (301) (2022)
- Slauga. Mokslas ir praktika: T 2 Nr. 9 (297) (2021)
- Slauga. Mokslas ir praktika: T 2 Nr. 5 (293) (2021)
- Slauga. Mokslas ir praktika: T 5 Nr. 2-3 (2024)
- Slauga. Mokslas ir praktika: T 4 Nr. 11 (323) (2023)
- Slauga. Mokslas ir praktika: T 2 Nr. 10 (298) (2021)
- Slauga. Mokslas ir praktika: Nr. 2 (266) (2019)
- Slauga. Mokslas ir praktika: T 2 Nr. 7 (295) (2021)
tags: #a #seskevicius #paliatyvioji #slauga