Nedarbingumas Individualios Įmonės Savininkui: Sąlygos ir Išmokos

Individualios įmonės steigėjas dažniausiai yra vienas fizinis asmuo, kuris paprastai yra ir įmonės savininkas, kuris gali būti ir įmonės vadovas, arba vadovu gali būti paskirtas kitas asmuo. Individualios įmonės savininkui egzistuoja vienas apribojimas - jis negali būti jokios kitos individualios įmonės savininku.

Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai susiduria su unikalia realybe - jų socialinės garantijos nėra tokios stabilios, kaip samdomo darbo atveju. O kas nutinka, kai užklumpa liga? Daugelis klausia, ar galima tikėtis ligos išmokos ir jei taip - kokios sąlygos galioja? Ar apskritai verta tikėtis paramos, kai dirbi savarankiškai?

Šiame straipsnyje aptarsime, kokios sąlygos taikomos individualios įmonės savininkui norint gauti nedarbingumo išmokas Lietuvoje, kokie yra reikalavimai, apmokestinimas ir kitos svarbios detalės.

Kas yra Ligos Išmoka ir Kodėl Ji Svarbi Dirbant Savarankiškai?

Ligos išmoka - kompensacija, kurią asmeniui skiria valstybė ar draudimo įmonė dėl laikino nedarbingumo, ligos ar sužalojimo. Ji yra itin svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų.

Svarbu nepamiršti, kad ligos išmokos dydis priklauso nuo pajamų ir ligos trukmės. Socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos pagal tam tikrą procentą nuo individualių pajamų, kad būtų galima gauti ligos išmokas.

Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?

Kaip „Veikia” Ligos Išmoka Lietuvoje?

Lietuvoje ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai. Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Ši teisė įgyjama po nepertraukiamo 3 mėnesių arba per pastaruosius 12 mėnesių sukaupto 6 mėnesių socialinio draudimo stažo (šaltinis: Sodra).

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.

Išmokos trukmė:

• Pirmosios dvi ligos dienos. Darbdavys (jei toks yra) moka išmoką, tačiau savarankiškai dirbantiems tai nėra taikoma.
• Nuo trečiosios dienos. Ligos išmoką moka „Sodra“ už kiekvieną nedarbingumo dieną, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos.

Pagrindinis individualių įmonių veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra LR individualių įmonių įstatymas. Taip pat jų veiklą reglamentuoja ir Civilinis kodeksas.

Individualios įmonės turtas - tai įmonės nuosavybei perduotas savininko turtas, kuris yra neatskiriamas nuo savininko asmeninio turto, taip pat įmonės vardu įgytas turtas.

Individuali įmonė nuo kitų teisinių formų skiriasi tuo, jog tai yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Savininkas atsako savo turtu, jei įmonėje neužtektų lėšų skoloms, prievolėms padengti.

Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas

Numatyta tokia individualios įmonės steigimo tvarka:

• Rezervuojama pavadinimas juridinių asmenų registrų sistemoje iki 6 mėn.
• Sudaromi įmonės nuostatai.
• Notariškai patikrinami ir patvirtinami steigimo dokumentai.
• Dokumentai pateikiami Registrų centrui, kur užregistruojama nauja IĮ.

Svarbiausios Sąlygos Ligos Išmokai Gauti

Ligos išmokai gauti būtina atitikti tam tikrus kriterijus. Pagrindiniai aspektai apima socialinio draudimo įmokų mokėjimą, stažo reikalavimus ir nedarbingumo pažymėjimą.

Socialinio draudimo įmokos ir stažas

Savarankiškas ligos draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti teisę į ligos išmoką. Savarankiškai dirbantys asmenys, tokie kaip individualią veiklą vykdantys pagal pažymą ar verslo liudijimą, patys moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo savo pajamų.

Įmokos mokamos nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų 12,52 proc. tarifu (15,52 proc., jei kaupiama pensijai papildomai). Paprastai įmokos mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų iki einamų metų gegužės 1 dienos. Asmuo laikomas apdraustu, jeigu iki pirmos nedarbingumo dienos yra sumokėjęs ligos draudimo įmokas už praėjusį kalendorinį mėnesį (pvz., suserga spalį, o įmokos turi būti sumokėtos už rugsėjį).

Įmokos apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei per metus uždirbama 10 000 eurų - VSD įmokos skaičiuojamos nuo 5 000 eurų.

Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti sukauptą socialinio draudimo stažą:

Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos

• Nepertraukiamai 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba
• 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius.

Šis reikalavimas užtikrina, kad tik nuosekliai socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gali gauti išmoką.

Nedarbingumo pažymėjimas

Ligos išmoka išmokama tik esant oficialiai išduotam nedarbingumo pažymėjimui. Šį pažymėjimą išduoda gydytojas, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti.

Be nedarbingumo pažymėjimo „Sodra“ ligos išmokos neišmokės. Pažymėjimas įtraukiamas į elektroninę sistemą ir juo yra remiamasi, skiriant išmoką.

Individualios Veiklos Ligos Išmokos Dydis

Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu. Pajamų ir ligos trukmės dydis taip pat turi įtakos išmokos dydžiui, todėl svarbu mokėti socialinio draudimo įmokas pagal nustatytą pajamų procentą.

Iš „Sodros“ lėšų savarankiškai dirbantiems asmenims ligos išmoka mokama nuo trečios nedarbingumo dienos, už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 darbo dienų savaitė). Mokama 62,06 proc. kompensuojamojo užmokesčio (dydis yra apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (pajamos, nuo kurių mokamos įmokos), gautas per 3 paeiliui einančius mėnesius, buvusius iki praėjusio mėnesio prieš nedarbingumą).

Ligos išmokos išmokėjimo dieną iš priskaičiuotos sumos yra išskaitomi mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) ir privalomas sveikatos draudimas (6 proc.) (toliau PSD).

Formulė ligos išmokai apskaičiuoti:

Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius.

• Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį (šaltinis: Sodra).
• 62,06% yra įstatymu nustatytas kompensavimo dydis, kuris taikomas nuo trečiosios nedarbingumo dienos.

Ligos išmokos dydžio skaičiavimo pavyzdys

Įsivaizduokime du asmenis su skirtingomis draudžiamosiomis pajamomis:

Asmuo A:

• Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 1 500 €/mėn.
• Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 1 500 €.
• Nedarbingas 10 dienų.

Ligos išmokos dydis:

• 1 500 € × 62,06% = 930,90 €/mėn.
• 930,90 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 31,03 €/d.
• 31,03 €/d. × 10 d. = 310,30 € už 10 dienų.

Asmuo B:

• Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 800 €/mėn.
• Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 800 €.
• Nedarbingas 10 dienų.

Ligos išmokos dydis:

• 800 € × 62,06% = 496,48 €/mėn.
• 496,48 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 16,55 €/d.
• 16,55 €/d. × 10 d. = 165,50 € už 10 dienų.

Kaip matome, didesnės draudžiamosios pajamos lemia ir didesnį ligos išmokos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka apskaičiuojama tik nuo tų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių yra deklaruotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Kaip Pateikti Prašymą Ligos Išmokai?

Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą?

Jei dėl ligos negalite dirbti - kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba specialistą.

Prašymo pateikimas: kokius duomenis reikės nurodyti?

Gavę nedarbingumo pažymėjimą, atlikite šiuos žingsnius:

• Savitarnos sistemoje pasirinkite „Prašymai“ → „Ligos išmoka“.
• Užpildykite prašymo formą:
  • Nurodykite nedarbingumo pažymėjimo numerį (jį automatiškai sugeneruoja gydytojas ir įkelia į sistemą).
  • Patikrinkite, ar teisingai nurodytos draudžiamosios pajamos bei draudimo laikotarpiai.
  • Pasirinkite sąskaitą banke į kurią norėsite gauti išmoką.
• Pateikite prašymą.

„Sodra“ peržiūrės jūsų prašymą ir suteiks atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.

SAV Pranešimas - Išmokoms, Kurios Bus Gaunamos Iš Karto

SAV pranešimas, dar žinomas kaip „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis”, yra dokumentas, kurį reikėtų pateikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis.

SAV pranešimą gali teikti:

• Asmenys, kurie vykdo veiklą.
• Asmenys, kurie vykdo tam tikras veiklas, kurioms nereikia steigti įmonės, pvz., amatininkai, prekybininkai, taksi vairuotojai ir kt.
• Asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla.
• Asmenys, kuriems teisę teikti SAV pranešimą suteikia įstatymai.

SAV pranešimas turi būti teikiamas:

• Iki kito mėnesio 15 dienos - už praėjusį kalendorinį mėnesį.
• Per 3 darbo dienas - jei nutraukiate individualią veiklą.

SAV pranešimas naudojamas apskaičiuoti ir kontroliuoti savarankiškai dirbančių asmenų mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Pagal pateiktą informaciją „Sodra“ apskaičiuoja priklausančias įmokas ir patikrina, ar jos sumokamos laiku. Jei neturite būtino socialinio draudimo stažo - ligos išmoka gali būti nesuteikiama.

Norint būti apdraustu ir gauti išmoką einamaisiais kalendoriniais metais, reikia mokėti VSD įmokas ir teikti SAV pranešimus „Sodrai“ kiekvieną mėnesį. SAV pranešimas teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos, o įmokos mokamos iki einamo mėnesio paskutinės dienos. Sumokėjus įmokas, bet nepateikus SAV pranešimo, ligos išmoka neskiriama. Be šio pranešimo įmokos neįskaitomos, taigi asmuo negali gauti ligos išmokos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokamos PSD įmokos nedraudžia ligos socialiniu draudimu. Įmoka, mokama, kad nenutrūktų draustumas medicinos ir sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kurias apmoka Valstybinė ligonių kasa.

Taip pat svarbu pateikti prašymą „Skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą), GPS1“ „Sodrai“. Prašymas galioja neterminuotai. Šis prašymas teikiamas pakartotinai, jeigu pasikeičia asmens banko sąskaita.

Įmonės uždirbtas pelnas priklauso IĮ savininkui, kurį jis bet kada gali išsiimti.

Individualių įmonių privalumai:

• Labai paprasta steigimo procedūra.
• Individualios įmonės veiklos pradžiai pakanka nedidelio kapitalo, taip pat neapibrėžtas įstatinio kapitalo dydis. Individualios įmonės steigėjas yra vienas fizinis asmuo.
• Įmonės veiklos visus sprendimus priima pats savininkas. Tuo vadovaujantis savininkas turi visišką veiksmų laisvę pasirinkti metodus, būdus ir priemones savo verslui įgyvendinti ir vystyti.
• Visas uždirbtas pelnas priklauso įmonės savininkui.
• Individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Tai reiškia, kad individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Jai nebūtina sudaryti finansinę atskaitomybę, užtenka užpildyti mokesčių deklaraciją.
• Įmonės savininkas, save paskyręs įmonės vadovu, gali tvarkyti ir buhalterinę apskaitą. Neprivaloma samdyti individualios įmonės direktorių ir buhalterį.
• Individualios įmonės savininkas gali laisvai, bet kuriuo metu pasiimti lėšų iš įmonės banko sąskaitos ir kasos savo reikmėms (žinoma, šios lėšos LR įstatymų nustatyta tvarka yra apmokestinamos).
• Individualios įmonės savininkas bet kuriuo metu gali paskolinti ir įnešti nuosavas lėšas į įmonės sąskaitą. Tai leidžia savininkui išvengti nemokumo, kai įmonė neturi apyvartinių lėšų. Taip sumažinama skolų rizika.
• Jei reikia, nelikviduojant individualios įmonės galima pertvarkyti į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę ar į viešąją įstaigą.
• Supaprastinta likvidavimo procedūra.

Individualių įmonių trūkumai

• Savininkas atsako visu savo asmeniniu turtu (kreditoriniai įsipareigojimai pirmiausia išieškomi iš įmonės turto). Neribota turtinė atsakomybė.
• Ribotos galimybės didinti kapitalą. Savininkas turi investuoti į savo verslo plėtrą išimtinai savo lėšas arba skolintas lėšas. Individuali įmonė negali plėstis pritraukdama naujų investuotojų (akcininkų).
• Neturi lygiaverčio verslo partnerio (kuris turėtų teisę į pelną).
• Dažniausia individualios įmonės finansiniai ištekliai yra maži, nepakankami įmonės veiklai plėsti. O turint mažai turto, paprastai yra sudėtinga gauti finansavimą bankuose, todėl sumažėja plėtros ir konkurencijos galimybės.
• Mirus savininkui, sudėtingas paveldėtojo įmonės teisių perėmimas ar likvidavimas.

Pelno mokestis

Pagal PMĮ 5 straipsnio nuostatas IĮ apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių bei uždirbtų pajamų dydį, apmokestinamas taikant tokius pelno mokesčio tarifus:

• 15 proc. pelno mokesčių tarifas
• 5 proc. pelno mokesčio tarifas, jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, tai apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, išskyrus PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytus atvejus (pagal PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas);
• 0 proc. (nulinis) pelno mokesčio tarifas pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamajam pelnui, jeigu IĮ pagal PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas turi teisę taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą bei per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį jos veikla nėra sustabdoma, ji nėra likviduojama, reorganizuojama ir akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams (pagal PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas). Šios nuostatos taikomos tik 2018 m. ir vėlesniais metais įsteigtoms IĮ.

„Sodros“ mokesčiai

Asmenys, esantys individualios įmonės savininkais, privalomai draudžiami:

• Valstybiniu socialiniu draudimu (VSD):
  • pensijų;
  • ligos;
  • motinystės;
  • nedarbo socialiniu draudimu.
• Sveikatos draudimu (PSD).

VSD įmokos

Jeigu išsiima lėšų asmeniniams poreikiams, VSD įmokos mokamos nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos, kuri deklaruojama VMI (pajamų rūšies kodas 02). VSD įmokų galima nemokėti, jeigu:

• pirma savarankiška veikla nuo 2018-01-01;
• gauna (yra paskirta) pensiją ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
• gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją;
• gauna pensiją iš Europos Sąjungos narės;
• yra laisvės atėmimo vietose, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
• yra sukakęs senatvės pensijos amžių.

BET, tokiu atveju, stažas senatvės pensijai nesikaups. Jeigu neišsiimate lėšų asmeniniams poreikiams, tuomet VSD įmokų mokėti nereikia.

PSD įmokos

PSD įmokų tarifas: 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (toliau - MMA). Kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos mokamos 6,98 proc. dydžio PSD įmokos nuo MMA.

Patys PSD įmokas nuo MMA turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys žmonės.

Pavyzdžiai

Pavyzdys Nr. 1

Asmuo vykdo veiklą nuo 2020 m. 2023 m. rugsėjo 20 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Asmuo yra apdraustas, jeigu yra sumokėjęs VSD įmokas ir pateikęs SAV pranešimą už 2023 m. rugpjūtį. Taigi, išmoką asmuo gali gauti dar einamaisiais metais.

Pavyzdys Nr. 2

Asmuo vykdo veiklą nuo 2020 metų. 2023 m. rugsėjo 25 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Už 2023 m. rugpjūtį VSD įmokos nesumokėtos. Šiuo atveju asmuo neturi teisės gauti ligos išmokos nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., bet ji gali būti paskirta kitais metais (2024 m.), kai asmuo iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruos 2023 m. pajamas VMI ir sumokės VSD įmokas „Sodrai“.

Pavyzdys Nr. 3

Asmuo vykdo veiklą nuo 2020 metų. Nuo 2023-09-11 iki 2023-09-17 išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Už rugpjūtį VSD įmokos sumokėtos, SAV pranešimas pateiktas. „Sodros“ puslapyje esančioje skaičiuoklėje įrašius minėtą nedarbingumo laikotarpį, vidutines pajamas 1000 Eur, gauname „Sodros“ mokamą išmoką neatskaičius mokesčių 89,09 Eur. Atskaičius mokesčius būtų 70,38 Eur. Jeigu visi dokumentai „Sodrai“ yra pateikti, išmoka apskaičiuojama per 10 d. d., o išmokama per 7 d. d. nuo apskaičiavimo dienos į asmens prašyme nurodytą banko sąskaitą.

Individualią veiklą vykdantys gyventojai gali mokėti VSD įmokas kartą per metus, po pajamų deklaravimo VMI, arba kas mėnesį. Pavyzdžiui, ligos išmokos balandžio mėnesį susirgusiems savarankiškai dirbantiems gyventojams skiriamos, tik jeigu jie bus sumokėję VSD įmokas kovą. Kitu atveju savarankiškai dirbantys gyventojai šių išmokų sulauktų tik 2023 m. deklaravę pajamas už 2022 m.

Sąskaita123 yra modernus ir paprastas naudoti įrankis, kuris skirtas savarankiškai dirbantiems asmenims bei smulkiajam verslui. Sistema padeda efektyviai tvarkyti finansus, išrašyti sąskaitas bei valdyti mokestinius įsipareigojimus. Lengvai ir greitai sukurkite sąskaitas už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes. Sąskaitos atitinka visus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

tags: #nedarbingumas #imones #savininkui