Socialinė pedagogika yra mokslinė disciplina, nagrinėjanti, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia žmogaus vystymąsi, mokymąsi ir socializaciją. Ji orientuota į asmenų, ypač vaikų, socializacijos procesus ir jų tarpusavio sąveiką su aplinka.
Taikant socialinę pedagogiką pradinėse klasėse, ypatingas dėmesys skiriamas:
- Vaikų socializacijai
- Švietimo lygio gerinimui
- Individualių poreikių atpažinimui
- Mokyklos bendruomenei
- Tėvų įtraukimui
- Bendrai prevencijai
Socialiniai pedagogai padeda vaikams ugdyti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus ir išmokti empatijos - tai ypač svarbu kuriant teigiamą socialinę aplinką. Socialinė pedagogika padeda integruoti socialinius ir kultūrinius aspektus į mokymo procesą. Tai gali apimti projekto darbą, grupinį mokymąsi ir kitus metodus, kurie skatina vaikų aktyvumą ir įsitraukimą.
Socialiniai pedagogai dirba kartu su tėvais, mokytojais ir bendruomenės nariais, siekdami sukurti palaikančią aplinką vaikams. Socialinis pedagogas progimnazijoje taiko prevencines priemones, kad sumažintų socialines problemas (pvz., patyčias, smurtą, socialinę izoliaciją) ir teikia intervencines strategijas, kad padėtų vaikams, susiduriantiems su sunkumais.
Dažnai iš vaikų reikalaujame prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tačiau kas yra atsakomybė? Atsakomybės sąvoka apibrėžiama kaip gebėjimas prisiimti pasekmes už savo veiksmus, sprendimus ir elgesį. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog jo veiksmai turi įtakos ne tik jam pačiam, bet ir kitiems žmonėms bei aplinkai. Atsakomybė susijusi su sąžiningumu, gebėjimu planuoti, siekti tikslų ir vertinti padarinius.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokiniams Lietuvoje
Vaikams būtina suprasti, kad mokymasis reikalauja pastangų ir atsakomybės už savo rezultatus. Socialinė pedagogika siekia ugdyti tokias vertybes kaip sąžiningumas, pagarba, empatija. Atsakomybės jausmas padeda vaikams įsisavinti minėtas savybes ir pritaikyti jas savo kasdieniame gyvenime. Prisiimdami atsakomybę už savo pasirinkimus, vaikai mokosi analizuoti savo veiksmus ir vertinti, kas yra teisinga ar neteisinga, tai leidžia ugdyti kritinį mąstymą.
Atsakomybės ugdymo svarba pradinėse klasėse
Kodėl atsakomybė yra svarbi socialinės pedagogikos dalis pradinėse klasėse? Progimnazijoje vaikai pradeda formuoti savo identitetą ir moralinį suvokimą. Atsakomybės ugdymas padeda suprasti, kad jų veiksmai turi pasekmių, o tai skatina savanorystę ir savimonę. Vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, dalytis ir rūpintis kitais. Egoizmo sumažinimas ir atsakomybės už savo elgesį prisiėmimas padeda jiems suformuoti teigiamas socialines sąsajas.
Atsakomybės už rezultatus skatinimas: paskirkite užduotis, kurių rezultatai bus matomi (pvz., pristatymai, projektai), ir aiškiai apibrėžkite, kaip jų pasiekimai bus vertinami. Refleksija po veiklų: po grupinių projektų ar įvykių skatinkite mokinius diskutuoti apie tai, kas pavyko, kas ne, ir kodėl. Mentorystė: skatinkite vyresnius mokinius tapti mentoriumi jaunesniems. Laiko planavimas: mokykite mokinius planuoti savo laiką, numatyti užduotis, nustatyti prioritetus ir laikytis terminų. Darbų pasidalinimas: įtraukite mokinius į sprendimų priėmimą ir užduočių pasidalinimą klasėje. Tai gali būti tiek mokymosi užduotys, tiek kasdieniai klasės reikalai. Teigiamų pavyzdžių analizė: analizuokite sėkmingų asmenybių ar istorinių figūrų atvejus, kurie parodė didelę atsakomybę. Atsakomybė už aplinką: įtraukite mokinius į aplinkosaugos projektus, tokius kaip mokyklos sodo kūrimas arba aplinkos tvarkymas.
Projektinė veikla: skatinkite mokinius dirbti grupinėse projektinėse veiklose, kuriose kiekvienas narys turi aiškiai apibrėžtas užduotis. Klasės tvarkymas: leiskite mokiniams prisiimti atsakomybę už klasės tvarkymą. Savivaldos grupės: sukurkite mokinių savivaldos grupes, kurios sprendžia įvairias problemas, susijusias su mokykla (pvz., renginius, akcijas, projektus).
Taip pat skaitykite: Elgesio korekcijos strategijos
Mokinių savivalda mokykloje
Praktiniai užsiėmimai vaikams ir jų tėveliams
Keletas praktinių užsiėmimų vaikams ir jų tėveliams, vaikams ir mokytojams, kurie Jus suburs, suartins:
- Mokytojai, tėvai ir vaikai gali kurti paveikslus ar koliažus, vaizduojančius savo šeimą, pomėgius ir mėgstamiausias akimirkas.
- Mokytojai, tėvai ir vaikai gali kartu rašyti pasakojimus apie tai, kaip jie įsivaizduoja savo svajonių dieną.
- Dirbtuvėse mokytojai, tėvai ir vaikai gali kartu kurti unikalų žaislą iš perdirbtų medžiagų (popieriaus, kartono, plastiko).
- Suaugusieji ir vaikai gali pasakyti arba suvaidinti mėgstamas pasakas ar istorijas.
- Suaugusieji ir vaikai gali sukurti ir atlikti dainą, kuri reikštų jų šeimos vertybes ar tradicijas.
- Suaugusieji gali paruošti klausimus, į kuriuos vaikai atsakys, pavyzdžiui, „Kokia tavo mėgstamiausia spalva?“ arba „Koks tavo didžiausias svajonių?“.
- Suaugusieji ir vaikai gali žaisti įvairius žaidimus, kurie skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą.
Mokinių kompetencijų ugdymas
Mokykla dar dažnai suvokiama kaip vieta, kurioje mokiniai paprasčiausiai pasisemia tam tikrų dalykų žinių, o atėjus laikui jų lygį pasitikrina egzaminuose. Visgi švietimo ekspertai sutaria, kad mokyklos vaidmuo privalo būti gerokai platesnis, o mokiniai pamokose turėtų gauti ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir ugdytis kitas sau bei visos visuomenės raidai svarbias kompetencijas, tokias kaip pilietiškumas, socialinis jautrumas ir empatija, emocinis intelektas. Tačiau ar Lietuvos mokyklos turi tam galimybių ir įrankių?
Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, dr. Meilės Lukšienės premijos laureatas ir programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Alius Avčininkas įsitikinęs, kad pilietiškumo, socialinių ir kitų bendrųjų kompetencijų ugdymas mokyklose yra itin svarbus, nes jos yra susijusios su žmogaus tapsmu ir asmenybės augimu. Šios kompetencijos padeda mokiniui kurti santykį su pasauliu ir bendruomene, kurioje gyvena.
„Ši bendruomenė yra labai įvairi, santykis su ja dažnai verčia kvestionuoti savo paties turimas vertybes, keisti nuostatas. Būtent mokykla turėtų padėti ugdyti mokinių atvirumą ir gebėjimą būti tokios bendruomenės dalimi, priimti kitus jos narius. Lygiai taip pat yra svarbus pilietiškumas, kuris yra glaudžiai susijęs su visuomenės darna ir lygiaverčiu buvimu bendruomenėje neišskiriant nė vieno jos nario dėl biologinių, socialinių ar kitų skirčių. Kartu neturėtų būti užmirštos ir iki šiol dar, deja, nepakankamai akcentuojamos socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos“, - sako A. Avčininkas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Tuo metu teigiamų pokyčių švietimo sistemoje siekiančios programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė Agnė Motiejūnė sako, kad, nors pažinimo kompetencijos ugdymas neabejotinai yra labai svarbus švietimo sistemos tikslas, tačiau susikoncentruoti vien į jį būtų klaida. Anot A. Motiejūnės, būtent tokios bendrosios kompetencijos kaip pilietiškumas, komunikaciniai ir socialiniai gebėjimai yra pagrindas, ant kurio statoma mokymosi visuma ir mokinių žinios, pasirinkimai bei galimybės.
„Socialinė, pilietiškumo ir kultūrinė kompetencijos turi esminę įtaką svarbiausių žmogaus nuostatų formavimuisi. Ankstyvame amžiuje susiformavusias nuostatas apie save ir supantį pasaulį ateityje pakeisti yra išties labai sunku. Nuostatos yra tarytum medžio šaknys, iš kurių išauga medis, todėl labai svarbu tomis šaknimis rūpintis, suteikti joms gerą dirvą - t.y. ugdyti bendrąsias mokinių kompetencijas. Tai turėtų būti vienas svarbiausių mokyklos uždavinių“, - sako A. Motiejūnė.
Agnė Motiejūnė, programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė
Mokinių socialumo ir pilietiškumo ugdymui trūksta įrankių
Tačiau siekiant ugdyti minėtas bendrąsias kompetencijas reikia tam tinkamų priemonių ir atitinkamo mokymosi turinio. Nors šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra atnaujina bendrąsias ugdymo programas ir mokymo turinį, tačiau kol kas mokyklose pagrindinis dėmesys tenka būtent pažinimo ir iš dalies kūrybiškumo kompetencijų ugdymui. Tuo metu pilietiškumo, komunikavimo, socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos lieka nuošalyje.
Kaip pažymi Vilniaus „Šilo“ mokyklos etikos mokytojas, kuris taip pat pelnė dr. Meilės Lukšienės premiją bei yra programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Artur Adam Markevič, ugdyti visų pirma daug žinančius žmones yra patogu pačiai sistemai. Žinių lygį santykinai lengva pamatuoti, į tai yra orientuoti egzaminai ir daugelis ugdymo efektyvumo rodiklių. Dėl to ir pačios mokyklos didžiausią dėmesį skiria būtent pažinimo kompetencijai, kuri dažnai užgožia visas kitas.
„Toks orientavimasis tik į žinias liudija švietimo sistemos savitiksliškumą - mokomasi tam, kad būtų galima išlaikyti egzaminus. Visgi į mokinius visų pirma turėtume žiūrėti ne kaip į egzaminų laikytojus, o kaip į asmenybes - būsimus kūrėjus, išradėjus, piliečius, lyderius, visuomenės narius. Žvelgiant iš šios perspektyvos nepakanka siekti jauniems žmonėms į galvas prikrauti kuo daugiau žinių, o pabaigus mokyklą „pasverti“ jų kiekį per egzaminus“, - mano A. A. Markevič.
Pavyzdžiui, į pilietiškumo ugdymą, pedagogo teigimu, mokyklose šiandien daugeliu atvejų žiūrima tik formaliai. Apsiribojama pilietiškumo pamokomis apie teisės aktus, pasaulines deklaracijas ir valstybines tvarkas. Ir tik nedaugelyje mokyklų mokinių pilietiškumas yra aktyviai skatinamas, ugdomas ir praktikuojamas.
„Be abejo, yra ir gražių pavyzdžių - mokyklų, kuriose labai aktyviai veikia mokinių savivalda, yra organizuojami rinkimai, priimami bendri sprendimai, kuriamos iniciatyvos, nukreiptos į bendruomenės solidarumą. Tačiau drįstu teigti, kad tai tikrai nėra dažnos mokyklos realybė. O juk piliečiai mokosi kiekvienoje mokykloje. Panašiai ir su socialine kompetencija - dauguma galvoja, kad ši susiformuoja savaime. Neva tokiems dalykams kaip savitvarda, savimonė, tarpusavio santykiai mokykloje neverta skirti daug dėmesio“, - situaciją vertina A. A. Markevič.
Artur Adam Markevič, Vilniaus „Šilo“ mokyklos etikos mokytojas
Pažinti ir priimti kitokį padės įvairovės literatūra
Anot A. Motiejūnės, tai, kad Lietuvos mokyklose skiriama nepakankamai dėmesio pilietiškumo, socialinėms ar emocinėms kompetencijoms, rodo ir tarptautiniai tyrimai. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas PISA tyrimas parodė, kad, lyginant su kitomis organizacijai priklausančiomis šalimis, Lietuvos mokiniai pasižymi žemiausiu gebėjimu suprasti kultūriniu, negalios, amžiaus ir kitu pagrindu kitokio žmogaus perspektyvą. A. Motiejūnės teigimu, tai yra tiesiogiai susiję su visuomene ir jos struktūra, kurioje šiandien gyvename, o mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas tampa svarbiu įrankiu šį iššūkį spręsti.
„Dėl to labai svarbu mokykloms suteikti priemonių šias kritines, tačiau dar nepakankamai dėmesio sulaukiančias mokinių kompetencijas ugdyti. Šiuo tikslu „Mokyklų tobulinimo centro“ įgyvendinamos programos „Renkuosi mokyti!“ ir „Vaikų žemė“ kartu su švietimo ekspertais, padedami Aktyvių piliečių fondo, ėmėsi kurti skaitmeninės įvairovės literatūros biblioteką Lietuvos mokykloms. Įgyvendinant šį projektą bus sukurta internetinė biblioteka, kurioje bus talpinamos įvairių žanrų knygos vaikams ir paaugliams, be kitų temų paliečiančios įvairovės ir žmogaus teisių klausimus. Tikimės ilgainiui šią platformą padaryti prieinamą ir nemokamą visoms šalies mokykloms, tačiau pirmuoju etapu platforma galės naudotis 15 mokyklų, praėjusių projekto atranką“, - pasakoja A. Motiejūnė.
Projekto organizatoriai džiaugiasi, jog šiemet sulaukė paraiškų net iš 46 mokyklų, išreiškusių norą naudotis skaitmeninės bibliotekos turiniu. Jau nuo naujų mokslo metų įvairovės literatūra naudosis atrinktos mokyklos iš Kauno, Klaipėdos, Pakruojo, Jonavos, Šakių, Biržų, Mažeikių, Panevėžio rajonų, Visagino, Raseinių ir kitų Lietuvos vietų.
A. Motiejūnės teigimu, kiekvienai bibliotekoje esančiai knygai taip pat bus kuriamos mokymo medžiagos, kurias mokytojai galės naudoti dėstydami įvairius mokymo dalykus - literatūrą, istoriją, etiką, geografiją - ar vesdami integruotas pamokas.
„Įvairovės literatūra yra konkretus įrankis, galintis padėti mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą, „įlipti į jo batus“. O būtent per tokias patirtis ir yra formuojamos vertybės ir nuostatos. Be to, naudodamiesi įvairovės literatūros biblioteka mokiniai ne tik ugdysis empatiją, supratimą apie kitus žmones ir žmogaus teises, bet mąstydami apie esamas problemas ir įsitraukdami į jų sprendimą pagal parengtą metodiką ugdysis ir pilietiškumo kompetenciją“, - sako A. Motiejūnė.
Kuria palankesnę terpę tarpusavio supratimui
A. A. Markevič sutinka, kad tokios iniciatyvos kaip skaitmeninė įvairovės literatūros biblioteka yra išties reikalingos ir gali padėti ugdyti moksleivių socialines ir pilietiškumo kompetencijas.
„Knygos formuoja žmonių pasaulėžiūrą, plečia akiratį, todėl bet koks efektyvus skatinimas skaityti kokybišką literatūrą yra sveikintinas. O įvairovės literatūra yra atsakas į šių laikų realybę. Mes jau negyvename homogeniškame pasaulyje, kur visi yra vienos odos spalvos, galios, kalbos, tikėjimo ir požiūrio. Esame skirtingi, įvairūs - aš nesu tu, tu nesi aš. Tokia paprasta tiesa apie žmones, tačiau, deja, dažnai kelianti didelę agresiją, susiskaldymą ir priešpriešą. O juk įvairovė yra turtas“, - sako A. A. Markevič.
Pedagogo teigimu, įvairovės literatūra yra labai konkretus įrankis pilietinės ir socialinės kompetencijų ugdymui. A. A. Markevič įsitikinimu, knygos apie skirtingų žmonių grupes leidžia paragauti jų pasaulio, pamatyti plačiau, nei įprasta, pabūti kito žmogaus vaidmenyje.
„Tai sukuria gerą dirvą ugdyti pagarbą žmogaus orumui ir laisvei, skatinti bendruomeniškumą ir tarpusavio supratimą. Švietimo sistemoje šiems dalykams dar išties trūksta dėmesio, todėl konkrečios priemonėms jų skatinimui yra išties reikalingos. Įvairovės literatūros biblioteka gali tapti puikiu pavyzdžiu ir paskatinti mokyklas daugiau dėmesio skirti ne tik pažinimo, bet ir kitoms asmenybių ugdymui svarbioms kompetencijoms“, - sako A. A Markevič.
Savo ruožtu A. Avčininkas priduria, kad įvairovės literatūra išties yra orientuota į tas kompetencijų ugdymo sritis, kurioms mokykloje dažnai nelieka vietos ar laiko. „Tokia biblioteka suteikia universalesnį žvilgsnį, įgalinantį besimokantįjį ieškoti vietos pasaulyje ne tik sau, bet ir kitiems. Tai nelengvas uždavinys, tačiau svarbu išdrįsti jo imtis, o mokykloms skatinti tai daryti savo mokinius“, - sako A.Avčininkas.
Alius Avčininkas, Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas
Pagrindinės kompetencijos, kurias gali ugdyti mokinys:
- Atpažįsta ir įvardija emocijas.
- Taiko ir paaiškina keletą nusiraminimo būdų.
- Naudoja tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis.
- Atpažįsta ir įvardija paauglystei būdingas emocijas.
- Atpažįsta ir valdo impulsus, kurie išprovokuoja pyktį ar kitas stiprias emocijas.
- Apibūdina save, savo bruožus.
- Apibrėžia, kas yra šeima, mokykla ir bendruomenė.
tags: #mokinio #socialine #kompetencija