Šiandien švietimo įstaigose susiduriama su didėjančiu mokinių skaičiumi, turinčių įvairaus sunkumo elgesio sutrikimų. Šių mokinių socialinė integracija yra sudėtingas procesas, reikalaujantis individualaus požiūrio, nuoseklaus darbo ir bendradarbiavimo tarp mokyklos, šeimos ir specialistų. Straipsnyje aptariami asocialaus elgesio pasireiškimai, jų priežastys ir galimi socialinės integracijos būdai, pateikiant konkretų planą, kuris gali būti pritaikomas įvairiose situacijose.
Elgesio Sutrikimų Priežastys ir Pasireiškimai
Šiandien į bendrojo lavinimo mokyklas ateina vis daugiau vaikų, turinčių žymesnių ar mažiau ryškių elgesio sutrikimų. Tokie mokiniai negali ramiai sėdėti per pamokas, ggreitai susijaudina, reaguoja į pašalinius dirgiklius, ne visada teisingai vertina savo poelgius, prastai mokosi. Apie juos mokytojai sako: “Ne toks kaip kiti”. Mokinius, turinčius elgesio sutrikimų, mokytojai vertina skirtingai. Vaikų tėvai, kiti šeimos nariai skiriasi savo požiūriu į tokį vaiką. Tai priklauso nuo individualių kiekvieno šeimos nario savybių, nuo jų tarpusavio santykių ir socialinio, kultūrinio šeimos lygio.
Socialinės ir Ekonominės Aplinkos Įtaka
Dabartinio gyvenimo nestabilumas, sudėtinga ekonominė situacija, daugelio šeimų materialiniai nepritekliai didina tėvų nerimą, nervingumą, kuris veikia ir vaikus. Šiuo metu drąsiai galime teigti, jog vaikai su eelgesio sutrikimais - tai grynai socialinio apleistumo priežastys ir pasekmės, tai priklauso nuo asocialaus gyvenimo būdo, vaiko nepriežiūros, neigiamos artimiausios socialinės aplinkos įtakos.
Daugeliu atveju vaikų iš aasocialių šeimų tėvų elgesys amoralus, šeimos gyvenimo būdas - neigiamas pavyzdys vaikams. Kai kurie tėvai nepajėgia adekvačiai vertinti potencialių vaiko protinių sugebėjimų, kiti abejingi savo vaikui, treti perdėtai nuolaidūs arba priešiški savo vaikui. Tokiose šeimose vaikai dažnai patiria grubumą, nemotyvuotas ir neadekvačias bausmes, žiaurumą ar prievartą, ir maža tegauna šilumos; šeima neigiamai veikia vaiko vystymąsi.
Dėmesio Nepakankamumas ir Hiperaktyvumas
Dėmesio nepakankamumas iir dėmesio nepakankamumas su hiperaktyvumu yra tarpusavyje susiję sutrikimai, priskiriami mokymosi sutrikimams. Šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl galutinės šių sutrikimų priežasties, bet yra daug įvairių aiškinimų. Mokiniai kurių nepakankamas dėmesys, impulsyvūs, linkę į neramų miegą, lengvai išsiblaško, daug kalba, dažnai užmiršta, sunkiai susikaupia ir yra neproduktyvūs, taip pat mažai pasiekiantys. Be to, jiems dažnai būdingas hiperaktyvumas. Tačiau tokie vaikai nebūtinai yra iiš asocialių šeimų, tai gali būti ir normalios šeimos vaikas, tik paprasčiausiai, jo, toks elgesys, pasireiškė dėl kai kurių priežasčių.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokiniams Lietuvoje
Tyrinėtojai nustatė, jog nepakankamas dėmesys bei hiperaktyvumas gali atsirasti, dėl alerginės reakcijos į kai kuriuos maisto produktus. Geriausia pradėti nuo paprasčiausių dalykų. Pirmiausia reikia pasistengti pašalinti tai, kas atitraukia jų dėmesį. Išsiaiškinti, ar mokinys tiesiog labai judrus, ar jam nepatinka laikytis taisyklių. Tada įsigilinti į tinkamus “dietos“ klausimus. Jei viena strategija ar metodas netinka, padėtis dar ne beviltiška. Reiktų išmėginti kitokį metodą. Patariama nevengti profesionalių patarimų; stengtis sužinoti kuo daugiau įvairių nuomonių. Jeigu nustatoma kad vaiko elgesys priklauso nuo maisto produktų, ar žarnyno, tada reiktų kreiptis ir į medikus. Na o jei čia genetikos hipotezė (tėvai irgi yra, ar buvo, hiperaktyvūs), tuomet jau reikia elgesį koreguoti auklėjimo būdu. Kiekvienas iš šių gydymų reikalauja aktyvaus tėvų, vaikų bei mokytojų dalyvavimo. Pirmoji pagalba tėvams reiškia dalykinę informaciją apie šį sutrikimą. Dažnai jau vien tai išvaduoja juos nuo kaltės jausmo ir padeda rasti naujus kelius į savo vaiką. Sunkus vaikas virsta - vaiku, kuriam reikia padėti. Labai svarbu, kad tėvai teisingai suplanuotų vaiko dieną, nnes šie vaikai sunkiai susidoroja su jam skirtomis užduotimis, jei jis matys prieš akis kažkokį raštelį, kuriame parašyta kokias užduotis jam reikia atlikti, jis ir stengsis jas vykdyti. Laikas ir situacijos turėtų būti kuo mažiau kaitaliojami. Visi nauji nurodymai erzina vaiką. Namų darbus patartina atlikti kartu su suaugusiojo pagalba. Hiperaktyvūs vaikai reikalauja nuolatinio dėmesio, reikia išmokinti juos pageidautino elgesio, kai vaikas išmoksta pats save kontroliuoti ir instruktuoti, tuo geriau jis save pažysta, ir tuo lengviau jam sekasi save kontroliuoti.
Agresyvus Elgesys
Pedagogui dažnai tenka patirti bejėgiškumo jausmą susidūrus su agresyviais vaikais ir pripažinti savo nesugebėjimą padėti susidūrus su tokiais vaikais. Ekskursas į praeitį rodo, kad fizinė vaikų prievarta, suprantama kaip fizinis jų žalojimas ar netgi nužudymas, ankstesnėse istorinėse epochose ne tik buvo įprasta santykių kultūros forma, bet ir priklausė normaliam elgesiui su vaikais. Jei vaikas vaikystėje patyrė smurtą, tai labai didelė tikimybė, kad ir jis bus likęs smurtauti.agresyvaus vaiko sąvokai galėtume priskirti ir aanksčiau paminėtą - negatyvizmą, protesto akcijas, piktumus, kerštingumą, priešinimąsi bet kokiai veiklai, kenkimą, žiaurumą. Visi jie tarpusavyje glaudžiai susiję. Agresyvus elgesys turi daug kitų priežasčių, pirmiausia - nevaldomas kurio nors šeimos nario temperamentas, nervingumas, per didelis aktyvumas, taip pat ir paveldėtas agresyvus ir asocialus elgesys, tyrimai rodo kad agresyvus elgesys perduodamas iš kartos į kartą.
Agresyviems vaikams sunku normaliai prieiti prie kito ir imti bendrauti. Jie amžinai įtarinėja, kad jo pašnekovas turi slaptų kėslų, nori jam pakenkti, todėl jie yra įsitikinę, jog turi reaguoti agresyviai, o ne draugiškai. Konfliktinėse situacijose, jie niekada neįžvelgia savo klaidų, visuomet mano esą teisūs, ir niekada nėra linkę nusileisti, alternatyvių sprendimo būdų - jiems nėra. Be to jie visada yra įsitikinę savo agresyvaus elgesio teisėtumu. Agresyvūs vaikai dažniausiai blogai mokosi, psichologiniai tyrimai parodė, jog jų intelektas dažnai būna aukštesnis, nei gaunami pažymiai. Jie nesugeba įsisavinti medžiagos, dėl per didelio savo aktyvumo, dėmesio stokos, ir begalinio išsiblaškymo. tonas būna aukštas ir grubus. Dažnai jų baimė yra mažinama agresyvumo išpuoliais. Taip nekyla abejonių, kad agresyvus elgesys priklauso nuo lyties. Gydomų vaikų tarpe mergaitės sudarė tik 10 - 15 procentų.
Pirmoji ir pati svarbiausioji pagalba - dalykiškas tėvų informavimas apie jų vaikų sutrikimo priežastis. Tėvai privalo kuo anksčiau įvertinti savo santykius su vaikais ir suderinti asmeninį bei profesinį gyvenimą su vaikų globa, bei priežiūra. BBūtinas aktyvus tėvų bendradarbiavimas su mokykla ir jos mokytojais. Negalima nusigręžti nuo agresyvių vaikų, kadangi šis nusigręžimas juos dar labiau skatina būti agresyviais, kaip pavyzdį galime paimti mokyklos bendraklasius, kurie turi agresyvų draugą - elgdamiesi agresyviai, šie vaikai praranda kitų vaikų pasitikėjimą, kadangi šie nenori paklusti agresyvių vaikų nurodymams. O tai dar labiau komplikuoja padėtį, tai tampa tarsi užburtas ratas: jie neįgyvendina iki galo savo interesų, o kiti vis labiau nutola ir nusigręžia nuo jų. Taigi reikia stengtis paaiškinti visai kklasei, kad negalima elgtis nedraugiškai, kad reikia visiems padėti, o agresyviems vaikams reikėtų pasakyti, kad negalima naudotis kitų gerumu. Tėvai taip pat turėtų įsijungti į vaiko ugdymą, bei elgesio koregavimą. Kadangi agresyvūs vaikai blogai mokosi, tėvai turėtų kartu ruošti pamokas, bei drauge suplanuoti laiką, kur kiekvienam privaloma laikytis nurodytos valandos, nes kaip žinome nuo senų laikų, tėvai - mūsų pirmieji mokytojai. Jei vaikas elgiasi neagresyviai, reikia jį girti ir prideramai apdovanoti.
Kiti Elgesio Sutrikimai
Gana dažna problema šiuolaikinėse ugdymo įstaigose, atrodytų jog tai menkas sutrikimas, bet ir šis trukdo pasiekti gerų rezultatų mokymesi. Nagų kramtymas - opi problema vaikams augantiems asocialiose šeimose. Pirmiausia reiktų pradėti nuo tėvų, kurie galėtų naudoti teigiamo įtvirtinimo būdą. Galima vaikui paaiškinti, kad sutvarkyti žaislus ir juos sudėlioti į savo vietas yra geras ir malonus dalykas. Palaipsniui tai virsta įpročiu, o tuo gerėja vaiko psichinė būsena, jis žino, ką ir kaip reikia daryti, kaip bendrauti, ar kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Šis mokymas vyksta kiekvienoje šeimoje kasdien. Tokiu būdu vaikui perteikiamos kkonkrečios elgesio normos, būtinos gyvenant visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Ugdymo aspektai: socialinė kompetencija
Kūno supimas - vaikystės blogo auklėjimo priežastis. Vaikai, kurie nepatiria šilumos, nuolat yra užsidarę, neturi su kuom pasišnekėti, pažaisti, dažnai sėdėdami supa galvą ar visą kūną, tai gali atlikti ir stovėdami. Toks supimas neretai erzina, ar net gąsdina aplinkinius, todėl vaikai nenoriai prisiima juos į savo tarpą. Šis sutrikimas nėra labai žymus, todėl kad jis per daug netrukdo mokintis, tik galbūt vaikas yra daugiau užmaršesnis. Todėl šių vaikų ugdymui pirmiausia reikia dėmesį skirtį į šeimą. Šeimos nariai neturėtų atsiriboti nuo vaiko, o priešingai, turi jam padėti ruošti pamokas, vykdyti įvairias užduotis. Tai gerina mokymąsi, bei vaikas neturi kada sūpuotis.
Motorinis - tai dažniausiai mirksėjimu ir grimasomis, palydimomis staigiu galvos judesiu. Kartais tokie reiškiniai atsiranda dėl įpratimo, bet dažniausiai jie yra nnesąmoningi, ir neaišku iš kur atsiradę. Tačiau šie sindromai, kaip atsiranda, taip patys ir išnyksta, todėl didesnių sunkumų vaiko ugdymui jie nesukelia.
Kartais vaikai nebesugeba atskirti kur jų fantazija, o kur realybė. Šie vaikai siekdami garbės, ir kitų žmonių šlovinimo, pasitelkia savo begalinę fantaziją, kuriai ribų nėra. Tokiems vaikams labai svarbu gauti pritarimą, pagyrimą, nes jie dažnai abejoja savimi, nesugeba tinkamai įvertinti savo stipriųjų ir silpnųjų pusių. Pagrindinė priežastis silpni ryšiai šeimoje, savo fantazijomis vaikai siekia atkreipti suaugusiųjų dėmesį, jie pasiruošę padaryti ar pasakyti bet ką, kad tik būtų pastebėti ir įvertinti. Nors galima teigi, jog šis garbės troškimas gali būti ir išmoktas ir įgimtas. Šių vaikų ugdymas nėra sudėtingas, kol jie nesugalvoja savo fantazijų. Paprasčiausiai pedagogai pastebėję, kad klasėje yra tokių vaiku, turėtų jiems skirti pakankamai dėmesio, kad jiems nestigtų mokytojo pritarimo.
Individualizuotas Mokymo Planas (IMP)
Vaikai turi būti mokomi mmažiausiai varžančioje aplinkoje. Tai reiškia, kad “sunkūs” vaikai, kiek įmanoma turėtų būti mokomi normaliose klasėse. Tie kurių emocinė ar mokymosi negalia visai nedidelė, turėtų visą dieną praleisti normaliose klasėje. Tiems kurių sutrikimas šiek tiek didesnės, turėtų papildomai pagelbėti specialusis pedagogas, nesvarbu ar klasėje, ar ne čia. Juo sutrikimas sunkesnė, tuo normalios klasės mokytojo atsakomybė mažesnė, o toks mokinys turi būti papildomai mokomas specializuotoje aplinkoje, kraštutiniu atveju - internatinėje mokykloje. Kaip jau buvo minėta, kiekvienas toks vaikas turi turėti individualizuotą mokymo planą (IMP). IMP turi parengti komitetas, į kurį įeina normalios klasės mokytojas, vaiko tėvai, specialusis pedagogas, taip pat ir kiti specialistai, tokie kaip psichologai, kalbos terapeutai, medikai. IMP turi turėti informaciją apie vaiko dabartinius mokymosi rezultatus, suformuluotus ilgalaikius ir trumpalaikius ugdymo tikslus, planą, kaip šių tikslų bus siekiama, kiek laiko vaikas praleis normalioje klasėje ir vertinimo planą. IMP kasmet turi būti patikrinamas.
Kiekvienas mokinys, turintis elgesio sutrikimų, turi turėti individualizuotą mokymo planą (IMP), kurį parengia komitetas, į kurį įeina klasės mokytojas, vaiko tėvai, specialusis pedagogas, psichologas, kalbos terapeutas ir medikai. IMP turi apimti:
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje iššūkiai
- Informaciją apie vaiko dabartinius mokymosi rezultatus.
- Ilgalaikius ir trumpalaikius ugdymo tikslus.
- Planą, kaip šių tikslų bus siekiama.
- Informaciją apie tai, kiek laiko vaikas praleis normalioje klasėje.
- Vertinimo planą.
IMP turi būti kasmet peržiūrimas ir atnaujinamas.
Papildomasis Ugdymas
Papildomąjį ugdymą lemia mokinių kontingentas, specialybės, materialinės bazes, bei mokyklos tradicijos. Šiuo ugdymu vaikai įtvirtina ir pagilina savo žinias.Ugdymas turi būti kryptingas, gerai apgalvotas, apimantis kuo daugiau praktinės veiklos sričių. Šiuo ugdymu pedagogai vaikams gali ddaugiau laiko skirti kiekvienam atskirai. O tai labai svarbu vaikams, kurie nepatiria šilumos šeimoje.
Elgesio Koregavimo Programa
Mokinių su elgesio sutrikimais mokosi daugelyje bendrojo lavinimo mokyklų. Jiems siekiame padėti - pakeisti nepageidaujamą elgesį. Prieš sudarant elgesio koregavimo programą, mokinį 2 - 4 ssavaites reikia stebėti. Stebėjimo laikotarpiu netaisome mokinio elgesio, neduodame pastabų, kol nėra išaiškintos netinkamo elgesio priežastys.
Pedagogų pastangos koreguoti mokinio netinkamą elgesį yra viena sudėtingo proceso dalis, kita - turi tobulėti pats pedagogas. Pasak žinomo JAV pedagogo Dr. Stephen E. Williams, mokinio elgesio pakeitimas labai dažnai reikalauja suaugusiųjų elgesio pasikeitimo: savanaudiškumo, pagarbos mokinio asmenybei, pasitikėjimo, geranoriškumo.
Darbas su Šeima
Su visomis šiomis problemomis vaikas iš šeimos ateina į mokyklą ir paprastai ggreitai išryškėja jo nepajėgumas išmokti programą kartu su kitais bendraamžiais. Jei prie viso to prisideda dar ir socialinės problemos šeimoje, vaiko pedagoginis atsilikimas nuolat gilėja, mokinys lieka kartoti kurso, vaiko pedagoginis atsilikimas nuolat gilėja, mokinys lieka kartoti kurso, netenka mokymosi motyvacijos, išryškėja elgesio nukrypimai ir kt. Tada pedagogai yra bejėgiai pasiekti pozityvių rezultatų. Kadangi tėvai yra pirmieji vaiko ugdytojai - jie turėtų būti nuolat kviečiami į mokyklas, bei reikia juos nuolat informuoti apie vaikų pasiekimus. Taip yra siekiama sustiprinti pasitikėjimą vaiku, jo galimybėmis. Asocialių šeimų “nurašyti” negalime, paprastai šiose šeimose yra daugiausiai vaikų. Vaikui labai svarbu turėti darnią šeimą, nes nei viena institucija negali to atstoti. Kiekvienam vaikui ir kiekvienai šeimai reikalingas individualus priėjimas. Pedagogai darbui su tėvais skiria ypatingą dėmesį, dirba jautriai, taktiškai. Kalbant su tėvais apie vaiką, būtina pabrėžti jo gerąsias savybes, nes tai sustiprins ryši tarpusavyje.
Konkretūs Veiksmai ir Strategijos
Dabar trumpai aptarsime keletą iš šių elgesio sutrikimų, ir bandysime nurodyti, kaip ir kokia linkme ugdyti šiuos “sunkius” vaikus.
Dėmesio Nepakankamumo ir Hiperaktyvumo Atveju
- Pašalinti dėmesį blaškančius veiksnius.
- Išsiaiškinti, ar mokinys tiesiog judrus, ar jam nepatinka laikytis taisyklių.
- Apsvarstyti tinkamus "dietos" klausimus.
- Nevengti profesionalių patarimų ir sužinoti kuo daugiau įvairių nuomonių.
- Jei nustatoma, kad vaiko elgesys priklauso nuo maisto produktų ar žarnyno, kreiptis į medikus.
- Jei tai genetikos hipotezė, koreguoti elgesį auklėjimo būdu.
- Tėvai turi teisingai suplanuoti vaiko dieną ir padėti susidoroti su užduotimis.
- Laikas ir situacijos turėtų būti kuo mažiau kaitaliojami.
- Namų darbus atlikti kartu su suaugusiojo pagalba.
- Išmokyti vaiką pageidautino elgesio ir savikontrolės.
Agresyvaus Elgesio Atveju
- Dalykiškai informuoti tėvus apie sutrikimo priežastis.
- Tėvai turi įvertinti savo santykius su vaikais ir suderinti asmeninį bei profesinį gyvenimą su vaikų globa.
- Būtinas aktyvus tėvų bendradarbiavimas su mokykla ir mokytojais.
- Nenusigręžti nuo agresyvių vaikų, nes tai juos dar labiau skatina būti agresyviais.
- Paaiškinti klasei, kad negalima elgtis nedraugiškai ir reikia visiems padėti.
- Agresyviems vaikams pasakyti, kad negalima naudotis kitų gerumu.
- Tėvai turėtų kartu ruošti pamokas ir suplanuoti laiką.
- Girti ir apdovanoti vaiką už neagresyvų elgesį.
Kitų Elgesio Sutrikimų Atveju
- Nagų kramtymas: Naudoti teigiamo įtvirtinimo būdą.
- Kūno supimas: Skirti daugiau dėmesio šeimai ir padėti vaikui ruošti pamokas.
- Fantazijos ir melas: Skirti pakankamai dėmesio vaikui ir užtikrinti mokytojo pritarimą.
Mažiausiai Varžanti Aplinka
Vaikai turi būti mokomi mažiausiai varžančioje aplinkoje, t. y., kiek įmanoma, normaliose klasėse. Tiems, kurių emocinė ar mokymosi negalia nedidelė, turėtų visą dieną praleisti normalioje klasėje. Tiems, kurių sutrikimas didesnis, turėtų papildomai pagelbėti specialusis pedagogas.
tags: #asocialus #mokinio #elgesio #socialines #integracijos #planas