Asocialus asmuo - tai asmuo, kuris nutraukia socialinius ryšius su visuomenės institutais ir dažnai savo elgesiu kenkia tiek sau, tiek aplinkiniams. Ši sąvoka apima platų elgesio sutrikimų spektrą, kuris dažnai būna susijęs su antisocialiu asmenybės sutrikimu (AAS). Šiame straipsnyje plačiai aptarsime asocialumo sąvoką, jo ypatumus, priežastis, pasekmes bei galimus gydymo būdus.
Kas yra antisocialus asmenybės sutrikimas ir jo ypatumai pagal DSM-5?
Antisocialus asmenybės sutrikimas (AAS) - tai psichinė būklė, kurios metu asmuo demonstruoja nuolatinį nepagarbų elgesį kitų žmonių teisėms, nepaiso visuomenės normų, nesugeba formuoti emocinių ryšių ir dažnai būna impulsų valdymo sutrikimų aukomis. Šio sutrikimo diagnostika nustatoma tik nuo 18 metų, remiantis psichologo arba psichiatro vertinimais.
- Specifinės elgsenos kategorijos, charakterizuojančios AAS: agresija nukreipta į žmones ar gyvūnus, nuosavybės naikinimas, apgaulingumas, vogimas ir taisyklių pažeidinėjimas.
- AAS turintys asmenys dažnai būna agresyvūs, impulsyvūs, hedonistiški, manipuliuoja, meluoja, apgaudinėja, pažeidžia įstatymus, užsiima nelegalia veikla, piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis.
- Jie gali būti arogantiški, turėti išpūstą savęs vertinimą, pasitikėti savimi pernelyg užtikrintai, dažnai menkai išmano temas, kurias komentuoja, nerealistiškai vertina savo ateities galimybes.
- AAS pasižymi paviršutinišku žavesiu, aukšto lygionekūrų gebėjimu manipuliuoti aplinka.
- Dažnai būna sunku išlaikyti monogamiškus santykius, nes AAS turintys asmenys yra neatsakingi kaip tėvai ir prastai rūpinasi vaikais.
- Linkę mažinti savo veiksmų žalą bei aukoms padarytas pasekmes.
- Patiria disforiją, sunkiai toleruoja nuobodulį ir prislėgtą nuotaiką.
Terminas „asocialus asmuo“ ir jo kritika
Dažnai socialinių mokslų literatūroje vartojamas terminas „asocialūs asmenys“ apibūdina tuos, kurie dėl įvairių socialinių, ekonominių, psichologinių ar kultūrinių priežasčių susiduria su integracijos į visuomenę sunkumais. Tačiau terminas „asocialus asmuo“ yra laikomas stigmatizuojančiu ir įžeidžiančiu, nes dažnai su juo siejamas neigiamas vertinimas dėl nepriimtino visuomenės elgesio.
„Asocialus“ terminas gali būti klaidinantis ir nepilnai atspindintis asmens gyvenimo istoriją bei aplinkybes, kurios prisideda prie jo socialinės izoliacijos. Dėl to ši sąvoka retai naudojama oficialiose diagnostikos schemose, o mokslinėje literatūroje dažniau kalbama apie socialinę atskirtį arba priklausomybę kaip sistemines problemas.
Priklausomybė ir socialinė atskirtis
Asmenys, gyvenantys socialinėje atskirtyje ir turintys priklausomybę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, dažnai kovoja su daugybe psichologinių sunkumų - depresija, nerimu, žema saviverte ar traumomis. Alkoholio vartojimas tampa savotišku pabėgimu nuo vidinių konfliktų ir sunkių emocijų, tapdamas vieninteliu būdu išgyventi kasdienybę.
Taip pat skaitykite: Elgesio korekcijos strategijos
Ši priklausomybė turi biologinį, psichologinį ir socialinį pagrindą, sukeldama smegenyse cheminius pokyčius ir suaktyvindama „malonumo“ mechanizmus.
Priklausomiems nuo alkoholio asmenims dažnai trūksta motyvacijos keisti gyvenimo būdą, nes jie susiduria su baime dėl nežinomybės, kuri laukia jų be alkoholio, o jų socialinė izoliacija ir stigma dar labiau sustiprina šį nenorą keistis.
Stigma ir socialinė atskirtis
Erving Goffman pažymi, kad stigma ne tik identifikuoja asmenį kaip „kitaip“ besielgiantį, bet ir skatina jo marginalizaciją, todėl jis dar labiau atitolsta nuo visuomenės. Bruce G. ir Phelan J.C. pabrėžia, kad stigma sustiprina socialinę nelygybę ir gilina priklausomybę.
Socialinėje aplinkoje, kur alkoholis ir narkotikai yra priimtini ir dažnai vartojami, priklausomi asmenys įsitvirtina žalinguose modeliuose, kurie apsunkina jų gebėjimą keisti gyvenimą.
Asocialaus elgesio formavimasis ir šeimos įtaka
Daugeliu atvejų asocialus elgesys prasideda dar vaikystėje ir yra susijęs su šeimos aplinka bei patirtomis traumomis. Šeimos, kuriose gausu alkoholio vartojimo, tarpasmeninių konfliktų, skurdo ar smurto, sudaro nepalankias sąlygas vaiko emociniam ir socialinam vystymuisi.
Taip pat skaitykite: SMK ryšių su visuomene studijų programos apžvalga
Vaikai iš tokių šeimų dažnai patiria nuolatinį kaltės jausmą, menkavertiškumą, kuris pasireiškia impulsyviu ar agresyviu elgesiu, sunkumais valdyti emocijas ir priimti teisingus sprendimus.
Daugelis tokių vaikų perima šeimos vertybines nuostatas, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį jų asmenybės formavimuisi.
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas: priežastys ir poveikis
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas nėra vien tik elgesio problema, bet ir sudėtinga psichinė būklė, kurios priežastys yra daugiaveiksnės. Šiuolaikiniai mokslininkai pripažįsta biopsichosocialinį modelį, kurio reikšmingos sudedamosios dalys yra:
- Biologiniai veiksniai - genetika, smegenų sritys, atsakingos už sprendimų priėmimą ir emocijų apdorojimą (pvz., priekinė skiltis ir amygdala).
- Psichologiniai veiksniai - temperamento ypatumai, emocijų reguliavimo sunkumai bei ankstyvos gyvenimo traumos.
- Socialiniai veiksniai - šeimos santykiai, vaikystės aplinka, socialiniai modeliai ir gyvenimo situacijos.
AS tipui būdingas empatijos trūkumas, arogantiškumas, užsispyrimas, cinizmas, gebėjimas manipuliuoti aplinkiniais ir elgesys, pažeidžiantis įstatymus bei visuomenės normas.
Gydymas ir terapija
Kalbant apie antisocialaus tipo asmenybės sutrikimo gydymą, svarbiausia yra ilgalaikė psichoterapija, kurią veda patyrusios srities specialistai. Dažniausiai taikoma kognityvinė-elgesio terapija, kurios tikslas - padėti pacientui suprasti savo elgesio modelius ir emocijų valdymą.
Taip pat skaitykite: Geresnė sveikata per socialinius ryšius
Specifinių vaistų, skirtų AAS gydyti, nėra, tačiau kartais pacientams skiriami antidepresantai ar antipsichoziniai preparatai simptominėms problemoms mažinti.
Gydymas yra sudėtingas, nes pacientai dažnai nesuvokia savo būklės arba nepripažįsta poreikio keistis. Dėl šios priežasties labai svarbi šeimos, socialinė aplinka ir motyvacija keisti gyvenimą.
Socialinė pagalba ir prevencija
Socialinis darbas su asocialiais asmenimis ir jų šeimomis labai svarbus. Jis turi pagrindinius principus: neteisti, nekritikuoti, kurti pagarbų ir saugų santykį, kuriame žmogus jaustųsi priimtas.
Prevencija turi būti nukreipta į šeimas - gerinti vaikų augimo sąlygas, mažinti socialinę atskirtį ir užkertant kelią traumoms bei priklausomybėms ankstyvame amžiuje.
Organizacijos, tokios kaip „Galbėkit vaikus“, stengiasi nukreipti rizikos vaikų gyvenimus tinkama linkme, kreipiant dėmesį į jų problemų sprendimą ir teikiant pagalbą tiek vaikams, tiek jų šeimoms.
Apibendrinant
Asocialumas ir antisocialumas yra sudėtingos, glaudžiai susijusios gyvenimo realijos, dažnai pasireiškiančios kaip socialinių ryšių su visuomenės institutais nutraukimas. Šios būklės priežastys - genetinės, psichologinės ir socialinės - reikalauja kompleksinio požiūrio gydymo ir prevencijos srityje. Tik visapusiškas supratimas ir empatija gali padėti asmenims, besiskiriantiems su visuomene, susigrąžinti gyvenimo kontrolę ir socialinį integravimą.
tags: #asocialus #nutruke #rysiai #su #socialiniais #visuomenes