Lietuvos slaugytojų atlyginimai išlieka vienu opiausių klausimų šalies sveikatos apsaugos sistemoje. Socialdemokratai (LSDP) atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos slaugytojai uždirba mažiausiai Europoje. Partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžė, kad tai yra problema, kurią dabartiniai valdantieji nesprendžia. Iš tiesų, Lietuvos slaugytojų atlyginimai yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reitingo gale.
EBPO 2023 metų ataskaitoje lyginama slaugytojų perkamoji galia, tai yra, kiek iš tiesų slaugytojai gali sau leisti už gaunamą algą. Lietuvos slaugytojai gyvena keturis kartus vargingiau, nei dirbantys Liuksemburge. Tiesa, pandemija daug kur Europoje kilstelėjo sveikatos sektoriaus darbuotojų algas ir šiuo metu situacija gali būti kitokia nei 2018 metais.
Šaltinis: vz.lt
Atlyginimų Lygis ir Palyginimas
Slaugytojai Lietuvoje 2023 m. vidutiniškai uždirbo apie 2 tūkst. eurų iki mokesčių, arba mažiau nei 1 300 eurų į rankas. Tai - perpus mažiau, nei uždirba gydytojai.
Anot O. Leiputės, slaugytojai bando ieškoti lengvesnio darbo, emigruoja, o nuo to kenčia valstybinės gydymo įstaigos. Dalis slaugytojų bando ieškoti lengvesnio darbo, geriau apmokamas yra privatus sektorius, o jei kalbėtume apie viešąjį sektorių, slaugytojai mieliau pasirenka dirbti sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, kur nėra naktinių budėjimų, lengvesnis darbo grafikas.
Taip pat skaitykite: Pasekmės po injekcijų
Demografinė Situacija
Lietuvos medikų sąjūdis skaičiuoja, kad šiuo metu yra 2 527 slaugos specialistai, kuriems suėjo pensinis amžius - tai maždaug kas dešimtas. Per 5 metus šis skaičius išaugs dvigubai ir net daugiau - daugiau nei 6 tūkst. slaugos specialistų bus pensinio amžiaus.
A. Gerliakienė taip pat pastebi, kad nėra paramos slaugą norintiems studijuoti jaunuoliams, jie dažniau yra iš rajonų ir mažiau pasiturinčių šeimų. Daugiausia slaugytojos yra per 50 metų, jaunimas į slaugą neina. Tai - sunkus darbas, labai atsakingas, kartais net pavojingas dėl galimo smurtavimo. Taip pat slaugytojai patiria daug mobingo.
A. Gerliakienė taip pat sako, kad nerimą kelia sveikatos apsaugos sektoriaus reforma, kuri numato, kad daugiau pacientų bus išleidžiami gydytis į namus, slaugytojai turės ten suteikti jiems paslaugas.
Sveikatos apsaugos ministerija, sulaukusi kritikos jau anksčiau, yra minėjusi, kad atlyginimus skirsto pačios gydymo įstaigos, taigi, jos atsakingos už tai, kokius atlyginimus gauna darbuotojai.
O. Leiputė teigia, kad vyraujanti tendencija, kad vertinamas gydytojo darbas, o slaugytojas pasislepia, nėra atskiros eilutės, kur kiekvieno slaugytojo darbas būtų apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Ir tada administracija, kaip sugeba, taip tas algas dalija. Anot jos, slaugos darbuotoja, slaugytoja turi ir išsilavinimą, ir kelia kvalifikaciją, sudėtingesnes procedūras atlieka, slaugytojams bus priskirta daugiau funkcijų ir atsakomybių. Tai nėra tik kaip aptarnaujantis personalas.
Taip pat skaitykite: FMR slaugytojo atsakomybės
Lietuvos slaugytojų atlyginimai išties yra mažiausi organizacijoje, lyginant perkamąją galią, tai atskleidžia EBPO ataskaita.
Atlyginimo duomenys yra iš atlyginimų apklausos, kur kiekvienas gali anonimiškai palyginti savo atlyginimą su kitais darbuotojais, dirbančiais toje pačioje pozicijoje. Šiuos duomenis valome ir apdorojame pagal mūsų metodiką.
Slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai - taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai).
Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė teigia, kad ypatingą dėmesį skiriame slaugytojų darbo apmokėjimo kėlimui ir siekiame, kad jų vidutinis atlyginimas būtų ne mažesnis nei pusė gydymo įstaigoje dirbančio gydytojo VDU. Taip pat pakeista ir slaugytojų padėjėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodika - jiems nustatytas minimalus darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis. Taip siekiame suteikti šioms profesijoms patrauklumo, norime paskatinti jaunus žmones rinktis darbą slaugos srityje.
Vertinant skirtumus tarp gydytojų ir slaugytojų atlyginimų, mažiausias atotrūkis jaučiamas universiteto ligoninėse - čia slaugytojų atlyginimas sudaro apie 54,5 procento gydytojų atlyginimo. Didžiausias skirtumas fiksuotas rajono ligoninėse, kur slaugytojų atlyginimas sudaro mažiau nei 40 procentų gydytojų atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Apie naujos kartos slaugytojus
Nuo 2016 m. kasmet didinamos sveikatos priežiūros paslaugų kainos, tam skiriant vis didesnes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas. Augantis paslaugų finansavimas suteikia galimybę gydymo įstaigoms kelti jose dirbančių specialistų atlyginimus.
Vidutinis vieno mėnesio viešųjų gydymo įstaigų darbo užmokesčio fondas per 2016-2025 m. I ketvirčio laikotarpį didėjo nuo 50 mln. iki 169 mln. eurų.
Praėjusių metų pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kurioje numatyta viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų medikų užmokesčio didinimui 2025 m. skirti daugiau nei 200 mln. eurų PSDF lėšų.
Šių metų pradžioje didžiausias gydytojų vidutinio darbo užmokesčio kilimas, palyginti su 2024 m., užfiksuotas rajono ligoninėse - čia atlyginimai padidėjo net 786 eurais. Regiono ligoninėse augimas siekė 698 eurus, o poliklinikose - 515 eurų.
Didžiausias slaugytojų atlyginimų augimas, palyginti su praėjusiais metais, fiksuotas regiono ligoninėse - čia atlyginimai padidėjo 291 euru. Universiteto ligoninėse augimas siekė 219 eurų, o rajono ligoninėse - 214 eurų.
2025 m. I ketvirtį viešųjų gydymo įstaigų gydytojų atlyginimų santykis su šalies VDU Lietuvoje pasiekė 2,3. Šis rodiklis reikšmingai viršija Latvijos (1,3) ir Estijos (1,7) lygį. Slaugytojų atlyginimų santykis su šalies VDU taip pat auga - nuo 1,1 2024 m. iki 1,13 2025 m. pradžioje. Šis rodiklis artimas EBPO šalių vidurkiui, kuris svyruoja apie 1,2 (atitinkamai Estijoje 0,95, o Latvijoje - 0,92) ir rodo nuoseklų progresą.
Taip pat didelį dėmesį SAM skiria medikų pritraukimo priemonėms ir numatė 17 mln. eurų studijų finansavimui: studijų kainos apmokėjimui, stipendijų skyrimui bei gydytojų rezidentų darbo užmokesčio priedų mokėjimui. Priemonės finansuojamos pagal SAM inicijuotus ir savivaldybių kartu su gydymo įstaigomis įgyvendamus bei ES lėšomis finansuojamus sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo projektus.
Šie rezultatai patvirtina, kad Lietuva žengia teisingu keliu, siekdama užtikrinti konkurencingą ir motyvuojančią darbo aplinką sveikatos priežiūros specialistams viešajame sektoriuje, o atlyginimų augimas tampa svarbiu žingsniu stiprinant visos sveikatos sistemos patrauklumą ir tvarumą.
Profesinės sąjungos teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis, ypač viešajame sektoriuje, realiai sumažėjo, o dėl dviženklės infliacijos sukeltos pragyvenimo išlaidų krizės daugelis sunkiai apmoka sąskaitas, skelbia portalas „Euronews“.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtu duomenų rinkiniu, ligoninių slaugytojų metinis bruto darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje 2010-2019 m. nominaliai padidėjo 10 proc., tačiau realiai sumažėjo 6 proc.
Europos šalyse slaugytojų atlyginimai labai skiriasi. EBPO duomenimis, 2020 m. arba artimiausiais metais, apie kuriuos turima duomenų, oficialus metinis bruto darbo užmokestis ligoninėse svyravo nuo maždaug 11 880 eurų Lietuvoje iki 101 151 euro Liuksemburge. Į duomenų rinkinį įtrauktos 25 Europos šalys.
Be Liuksemburgo, septyniose šalyse metinis pradinis bruto darbo užmokestis viršijo 50 tūkst. eurų. EBPO duomenimis, tarp jų nėra Vokietijos (46 829 eurai) ir Jungtinės Karalystės (42 588 eurai).
Metinis slaugytojo darbo užmokestis Prancūzijoje (35 531 euras) arba Italijoje (29 222 eurai) buvo mažiau nei pusė metinio darbo užmokesčio Belgijoje (72 508 eurai) ir beveik perpus mažesnis nei Šveicarijoje (70 965 eurai). Mažiausius slaugytojų atlyginimus gauna Lietuva (11 880 eurų), po jos seka Turkija (12 172 eurai) ir Latvija (13 551 euras).
Reitingas pasikeičia, kai atlyginimus vertiname pagal perkamosios galios paritetą (PGP). PPP yra kainų lygio skirtumų rodiklis. Kitaip tariant, jis parodo, kiek valiutos vienetų kainuoja tam tikras prekių ar paslaugų kiekis skirtingose šalyse.
Pasak Eurostato, naudojant PGP galima „pašalinti kainų lygio skirtumų įvairiose šalyse poveikį“, nes jis gali būti naudojamas kaip savotiškas valiutos perskaičiavimo kursas, kuriuo nacionalinėmis valiutomis išreikštos išlaidos perskaičiuojamos į dirbtinę bendrą valiutą.
2020 m. slaugytojų darbo užmokestis pagal PPP svyravo nuo 18,7 tūkst. eurų Lietuvoje iki 66,8 tūkst. eurų Liuksemburge. 20 ES šalių vidurkis buvo 35,3 tūkst. eurų.
Nors PPP skirtumai tarp šalių yra mažesni, palyginti su nominaliųjų atlyginimų skirtumais, jie vis tiek labai skiriasi. Po Liuksemburgo pagal didžiausią pagal PGP apskaičiuotą darbo užmokestį rikiuojasi Belgija (62,3 tūkst. eurų) ir Nyderlandai (50,6 tūkst. eurų). Po Lietuvos seka Latvija (18,8 tūkst. eurų) ir Portugalija (21,4 tūkst. eurų). Suomijoje slaugytojų darbo užmokestis (31,2 tūkst. eurų) pagal PGP buvo mažesnis už ES vidurkį.
Stebėtina, kad Turkijoje slaugytojų darbo užmokestis (31,7 tūkst. eurų) pagal PGP buvo didesnis nei keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, Italijoje ir Graikijoje.
Slaugytojų darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis kiekvienoje apskrityje taip pat yra naudingas rodiklis. Vidutinis darbo užmokestis šalyje apskaičiuojamas pagal bendrą mokamą darbo užmokestį ir vidutinį darbuotojų skaičių visoje ekonomikoje.
2020 m. slaugytojo atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis svyravo nuo 0,88 Lietuvoje iki 1,58 Belgijoje. Tai reiškia, kad slaugytojai Belgijoje uždirba 1,58 karto daugiau nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Šis santykis 20 ES šalių vidurkis buvo 1,2.
Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje slaugytojams mokamas mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Prancūzijoje slaugytojo atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis buvo 0,91, o Šveicarijoje - 0,88. Santykis buvo didesnis Ispanijoje (1,5), Čekijoje (1,42) ir Lenkijoje (1,36).
Nominalus slaugytojų metinio bruto darbo užmokesčio pokytis 2010-2020 m. buvo didžiausias Islandijoje, kur per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis padidėjo 123 proc. Nominalusis pokytis reiškia vertes, gautas neatsižvelgiant į infliaciją. Kai kuriose ES valstybėse narėse, pavyzdžiui, Vengrijoje (104 proc.), Estijoje (94 proc.), Čekijoje (92 proc.) ir Slovakijoje (91 proc.), per šį laikotarpį taip pat buvo užfiksuotas staigus augimas.
2010-2020 m. slaugytojų darbo užmokestis sumažėjo trijose Europos šalyse: Norvegijoje (1 proc.), Italijoje (4 proc.) ir Graikijoje (16 proc.). Norvegijoje darbo užmokestis sumažėjo dėl valiutos kurso pokyčių.
Iš devynių atrinktų šalių 2010-2020 m. darbo užmokestis realiai padidėjo septyniose šalyse (Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Belgijoje). Tačiau Jungtinėje Karalystėje per šį laikotarpį (2010-2019 m.) sumažėjo 6 proc. ir nepakito Prancūzijoje.
Darbuotojo atlyginimui įtakos turi keli veiksniai, pirmiausia regionas, kuriame dirba, darbo stažas, įmonės dydis ir kt. Apklausa paremta darbuotojų duomenimis, išvalyta nuo kraštutinių ir besikartojančių vertybių.
Pareigų Vyriausiasis slaugytojas grynasis atlyginimas svyruoja nuo 1 271 EUR iki 4 589 EUR per mėnesį.
Slaugytojų Darbo Funkcijos
- Pagalbos teikimas medicininių procedūrų ir tyrimų metu.
- Paciento gyvybinių požymių stebėjimas.
- Injekcijų ir medikamentų teikimas pacientams.
- Biologinių medžiagų pavyzdžių surinkimas.
- Prevencinių patikrų ir tyrimų išrašymas pacientams.
- Sveikatos įrašų ir dokumentų tvarkymas.
- Medicinininių įrankių ir pagalbinių priemonių plovimas, dezinfekavimas ir sterilizavimas.
Šaltinis: sam.lrv.lt
Savo įmonės darbuotojams nustatykite teisingus atlyginimus. Tam jums padės išsami atlyginimo ataskaita.
Pareigų Slaugytojas grynasis atlyginimas svyruoja nuo 976 EUR iki 3 944 EUR per mėnesį. Deramai pasiruošti deryboms dėl atlyginimo yra labai svarbu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad atlyginimui įtakos turi keli veiksniai, įskaitant regioną, darbo stažą ir įmonės dydį.
tags: #slaugytoja #atlyginimas #lietuvoje