Tyrimai rodo, kad sunkiai sergantys ir mirštantys pacientai bei jų šeimos patiria daugybę emocinių, etinių ir praktinių iššūkių, kuriuos įveikti gali padėti empatiškas ir tiksliai koordinuotas slaugos personalo elgesys. Slaugytojams dirbant su sunkiai sergančiais ir mirštančiais pacientais dažnai reikia paramos, nes darbas susijęs su fiziškai bei psichologiškai sudėtingomis situacijomis tiek pačiam pacientui, tiek jo artimiesiems. Tyrimo tikslas - atskleisti slaugytojų bendradarbiavimo su sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų artimaisiais patirtį.
Dažniausios problemos ir teigiami aspektai
Slaugytojams dirbant su sunkiai sergančiais ir mirštančiaisiais, dažnai pasitaiko didelis darbo krūvis, psichologinės pagalbos nebuvimas, o kartais - artimųjų kaltinimai, nesupratimas ar trukdymas slaugai. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai paciento šeimoje patiria daugiau negatyvių emocijų nei teigiamų. Tačiau teigiami aspektai yra personalo parama artimiesiems bei pozityvus paciento artimųjų bendravimas su personalu, kuris stiprina pasitikėjimą ir užtikrina informacijos teikimą bei pagalbą.
Dažniausiai slaugytojai teikia paciento šeimai psichologinę, medicininę ir informacinę pagalbą, užtikrina komfortą, budėjimą prie mirštančiojo ir palaiko ryšį su šeima. Iš tyrimo duomenų galima daryti prielaidą, kad dauguma slaugytojų stengiasi bendradarbiauti su paciento šeima. Apie trečdalį slaugytojų dažnai įsitraukia į paciento šeimos narių psichologines problemas, kas liudija apie gilų šeimos srityje vykstančių procesų dėmesingumą, bet taip pat atskleidžia poreikį papildomai specializuotai pagalbai.
Konferencijų ir praktikos įtaka empatijai
Ši konferencija, skirta diskutuoti apie empatijos ir rūpestingumo didinimą demencija sergantiems asmenims, uostamiestyje vyko pirmą kartą. Mokslinėje-praktinėje konferencijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos ministerės patarėja slaugai ir ilgalaikei priežiūrai, KMSL vadovė ir kiti specialistai. Konferencijos metu pristatyti 12 mokslinių ir praktinių pranešimų, kuriais siekta atskleisti empatijos svarbą demenciją turinčių asmenų priežiūroje ir slaugoje, taip pat gilintasi į empatijos ugdymą ir ryšį su demencijos paveiktais pacientais, empatijos galią, santykį, rūpestį ir orumą asmeniui. Išvydo, kad empatiją galima išugdyti, ir tikimasi, kad pranešimai įkvėps dalyvius skleisti empatijos principus praktikoje.
Anot konferencijos pranešėjų, demenciją turinčių asmenų skaičius Lietuvoje auga, todėl svarbu plėtoti longalaikės priežiūros modelius nuo institucijų link į asmens poreikius orientuotas paslaugas, didinant tarpsektorinį bendradarbiavimą ir įtraukiant šeimas į pagalbos kelią nuo diagnozės nustatymo iki ilgalaikės priežiūros. Lietuvoje planuojama įgyvendinti ilgas strategijas bei reformas, kuriose ypatingas dėmesys bus skiriamas empatijai, komunikacijai ir asmens orumo palaikymui. Tokios iniciatyvos apima mokymų plėtrą demencijos tematikai, įtraukiant ir DI technologijų paramą.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Empatijos ugdymas ir praktiniai sprendimai
Dauguma demonstruotų praktinių sprendimų akcentuoja empatijos ugdymą į kasdieninę slaugos praktiką: sensoriniai kambariai, senyvo žmogaus kostiumas, praktikos moduliai ir dalijimasis žiniomis. Tokios iniciatyvos skatina gydytojų, slaugos darbuotojų, socialinių darbuotojų, kineziterapeutų bei psichologų gebėjimus įsigilinti į paciento baimes, nuotaikų kaitą ir poreikius, taip pat padeda atliepti artimųjų lūkesčius. Be to, planuojama plėsti praktikas ir stažuotes studentams, skatinant inovacijas gydymo ir slaugos procesuose bei didinant demencijos priežiūros kokybę visoje Lietuvoje.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad holistinis požiūris į žmogų - tai medicininė, psichologinė ir dvasinė pagalba vienoje terpėje. Bendradarbiavimas tarp įstaigų ir švietimo sektoriaus leis sukurti aiškius rekomendacijų rinkinius paslaugų teikėjams, skatins šeimų įsitraukimą ir formuos pilotinius sprendimus dienos centruose, namų slaugoje bei savivaldybių komandose.
Darbuotojų gerovė ir organizacinės priemonės
Gydymo, slaugos ir priežiūros procesuose ypatinga empatijos, dvasinio jautrumo, pagarbos ir orumo svarba tampa pagrindiniu įrankiu demenciją turinčio asmens kasdienybėje. Dalyvavusių stručijų nuomone, komandinio darbo, atvejų analizės ir gebėjimo atliepti darbuotojų, pacientų bei jų artimųjų poreikių svarba tampa realiomis gairėmis tobulinant paslaugas.
Lietuvos institucijų planai apima specialistų kompetencijų plėtrą, įtraukiant demencijos tematiką į mokymų programas, kuriose ypatingas dėmesys bus skirtas empatijai ir asmens orumo išlaikymui. Taip pat siekiama didinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, įtraukti savivaldybių socialines paslaugas ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigas į nuoseklų pagalbos kelią nuo diagnozės nustatymo iki ilgalaikės priežiūros ir šeimos įtraukimo.
Demencijos ir šizofrenijos kontekstai: santraukos įžvalgos
Demencijos atveju Lietuvoje be empatijos būtina įvertinti demencijos priežiūros poreikį, kad paslaugos būtų individualizuotos ir pagarbiai teikiamos. Tyrimai rodo, kad šeimų nariai dažnai susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu ir komunikacijos iššūkiais su sveikatos priežiūros specialistais. Tuo tarpu šizofrenijos kontekste keliami iššūkiai - agresija, rizika ir bendravimo problemos - reikalauja specializuotos slaugos ir artimųjų įsitraukimo į gydymo procesą, kad būtų užtikrintas saugumas ir etinės gairės.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Tyrimo tikslai, įtraukiant slaugytojus ir artimuosius, rodo, kad bendravimas yra raktas į sėkmingą priežiūrą: empatiškas požiūris gali sumažinti įtampą, pagerinti informacijos apyvartą ir didinti pasitikėjimą tarp paciento, šeimos ir slaugos personalo.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai