Kompetencijų ugdymo planas neįgaliesiems: metodika, vertinimas ir praktiniai įrankiai

Kompiuteris, projektorius. Mokymas organizuojamas atrenkant aktyvų mokymąsi, remiantis dalyvių patirtimi, įžvalgomis ir realaus gyvenimo pavyzdžiais. Mokymosi aplinka yra skirta suteikti dalyviams žinių ir supratimo apie vertinimo procesus, aktyviai dalyvaujant, planuojant ir įgyvendinant savo idėjas. Bus pristatyta teorinė dalis modelis- „Kompetencijos vertinimas / savęs vertinimas“. Vertinimo/ pagrįstas garsiu Amerikos psichologu ir mokytoju B.S. Bloom taksonomija. Grupės rezultatai aptariami bendroje sesijoje. Individuali užduotis: kiekvienas dalyvis įvertina savo kompetencijas, nustatytas grupinio darbo metu, remiantis „Bloom“ taksonomijos modeliu; refleksija porose. Individualus kompetencijų plėtros plano kūrimas. Šios užduoties metu dėstytojas aktyviai dalyvauja patarėjas.

Socialinės kompetencijos svarba ir kontekstas

Socialinis verslas yra sparčiai besikeičiančio pasaulio tvaraus vystymosi žodis. Kokie yra pagrindiniai elementai, kurių reikia laikytis kuriant socialinę įmonę ir kaip galima išmokti valdyti tuos elementus? Todėl kompetencijos vertinimai dažnai rengiami kaip „įgūdžių ir žinių kontroliniai sąrašai“, kuriuos asmuo gali laikyti tam, kad galėtų bet kada vertinti savo veiklos rezultatus. Yra skirtingi kompetencijos vertinimo / savęs vertinimo metodai. 1 žingsnis. Pagrindinis klausimas - kokia socialinė problema yra pasirengta spręsti? Ar tai svarbu bendruomenei? Ar svarbu ir kodėl jums tai svarbu? Kokios kompetencijos reikalingos sprendžiant šią problemą? 2 žingsnis. 4 žingsnis. Kiekvienam darbui reikia specialių žinių ir įgūdžių. Tai varijuoja priklausomai nuo darbo tipo ir sudėtingumo. Kompetencijų vertinimo procesas suteikia galimybę ugdyti įgūdžius ir žinias įvairiais lygiais, kuriuos žmonės turi turėti atlikant įvairius darbus. Taigi, kokie yra asmens įgūdžių, žinių ir nuostatų lygis? Mes remiame plačiai naudojamų kompetencijų vertinimo lygio metodą - „Bloom“ taksonomiją. Kompetencijos vertinimas grindžiamas garsaus Amerikos psichologo ir pedagogo B.S. Bloom sukurta švietimo veiklų taksonomija pagal kognityvinės veiklos lygius.

Žinių ką įtraukia Bloom taksonomija

1990 m. B. Bloom sukūrė taksonomiją, kurioje apibrėžti keturi pagrindiniai žinių tipai: faktinės žinios, procedūrinės žinios, metakognityvinės žinios ir emocinis taksonomijos laukas. Pasakoja, esė, e. Galime pasikliauti emocine taksonomijos sritimi. Emocinis taksonomijos laukas suteikia reikšmę žmogaus vidiniam augimui ir keliui nuo savimonės iki vertybių sistemų elgesio. 3 žingsnis. Kompetencijų savęs vertinimas yra visiškai subjektyvus; šios metodikos kūrimas grindžiamas prielaida, kad šis subjektyvumas yra naudingas, nes stiprina žmonių asmeninę atsakomybę už savo sprendimus ir pasirinkimus. Fasilitatorius padeda įvertinti save, pateikdamas apgalvotus klausimus. Geras klausimas yra tas, kuris skatina mąstymą. Šioje metodikoje siūloma klasifikuoti klausimus pagal B.S. paprasti klausimai, svarstytini klausimai, aiškinamieji klausimai ir kūrybiški klausimai.

Kompetencijų ugdymo etapas ir praktinis taikymas

4 žingsnis. Kompetencijų ugdymo poreikis grindžiamas paties asmens savęs vertinimu ir gebėjimu tinkamai pasirinkti tinkamiausias kompetencijų ugdymo temas. Šis projektas finansuojamas pagal „Nordplus“ programą. Projektas atspindi tik projekto partnerių požiūrį, o „Nordplus“ programa negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateiktos informacijos naudojimą. Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 98-2478, i. k. XIII-888, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 1997 m. spalio 14 d. Nr. 1 straipsnis. 2 straipsnis. 1. 2. Nr. XIII-2369, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 3.

3 žingsnis. Savęs vertinimo metu svarbu apibrėžti klausimų lygį: paprasti klausimai, svarstytini klausimai, aiškinamieji klausimai ir kūrybiški klausimai. Prisitaikoma prie dalyko ir konteksto. 4 žingsnis. Kompetencijų ugdymo poreikis grindžiamas paties asmens savęs vertinimu ir gebėjimu tinkamai pasirinkti tinkamiausias kompetencijų ugdymo temas. Šis projektas įtrauktas į formalųjį profesinį mokymą. Taikomi tarptautiniai standartai ir teisės aktai, kaip Nordplus reglamentai. 5. 6. 7. Profesinio mokymo licencijavimo taisyklės ir veiklos kontrolė užtikrina, kad mokymas atitinka valstybės standartus. Duomenys apie licencijų išdavimą perduodami Licencijų registrui. 8. Licencijos išdavimą turi būti patvirtinta įgaliotų institucijų, laikantis teisės aktų ir terminų.

Taip pat skaitykite: individualus kompetencijų ugdymo planas

Vertinimo lygiai ir mokymo turinys bendrojoje programoje

Bendrosios programos orientuotos į kompetencijų ugdymą mokymosi turiniu, kuris pateikiamas atsižvelgiant į mokslo logiką, metodologiją ir vaikų amžiaus ypatumus. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys pateikiamas išskiriant privalomąjį dalyko turinį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį turinį (ne daugiau kaip 30 proc.). Pasirenkamasis turinys gali būti skirtas žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ar gilinti, nagrinėti sudėtingesnes temas, tarpdalykinėms temoms plėtoti, projektinėms ir pažintinėms veikloms organizuoti. Siekiant ugdyti kompetencijas, tarpdalykinė integracija yra svarbi. Bendrosios programos skatina demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymą, o kompetencijos išreiškiamos per įvairias veiklas ir projektus.

Vertinimas apima formuojamąjį ir apibendrinamąjį vertinimą. Formuojamasis vertinimas suteikia grįžtamąjį ryšį, kuris padeda mokiniui tobulinti mokymąsi; apibendrinamasis vertinimas patvirtina pasiekimus ir leidžia įvertinti pažymiais ar kitomis priemonėmis. Priešmokykliniame ugdyme naudojami skirtingi lygiai, o pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygiai apima slenksčius ir aukštesniuosius lygius. Taip pat pabrėžiamas vertinimo aplankų naudojimas, kai patikrinami mokinių pažangos įrodymai. Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima Nacionalinį pasiekimų patikrinimą (NMPP), Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) ir valstybinius egzaminus (VBE).

Integracija ir tarpdalykinė raiška

Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje kompetencijos pateikiamos abėcėliškai; dalykų programose - pagal intensyvumo skalę. Bendrosios programos sukuria prielaidas tarpdalykinės integracijos įgyvendinimui, o tarpdalykinės temos aptariamos įvairių mokslų perspektyvomis. Temos akcentuoja jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos iššūkius: santykiai su savimi, prasmės paieška, tautos ir valstybės istorija, dabartis ir ateitis, geopolitiniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai. Kompetencijos atsiskleidžia per veiklą, o jų raiška gali būti įvairi - svarbu taikyti skirtingus vertinimo metodus, kad mokiniai galėtų įrodyti savo ugdymo rezultatus.

Praktiniai įrankiai mokymui ir vertinimui

Mokiniams turi būti suteikta galimybė atliktus darbus patobulinti, atsižvelgus į grįžtamąjį ryšį. Formuojamojo vertinimo dalis apima esamos situacijos įvertinimą, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą. Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba. Išorinis vertinimas apima NMPP, PUPP ir VBE, jų atskirų dalių įvertinimus. Mokymo planas orientuotas į aktyvų dalyvavimą, dalyvių patirtį ir realius gyvenimo pavyzdžius, siekiant suteikti įgūdžių, reikalingų įsivertinti ir tobulinti savąją kompetenciją.

Įvertinimas taip pat susijęs su socialine integracija, švietimo integracija ir profesine reabilitacija. Socialinė integracija apima neįgaliųjų švietimą, profesinę reabilitaciją ir jų teisių užtikrinimą. Profesinė reabilitacija skirta atkurti ar ugdyti darbingumą ir kompetencijas darbo rinkoje. Praktiniame darbe svarbu atsižvelgti į asmens gebėjimus ir poreikius, skatinti savarankiškumą, atsakomybę bei kūrybiškumą.

Darbinės rekomendacijos: nuo teorijos prie praktikos

Kompleksinis kompetencijų ugdymas reikalauja nuoseklumo ir tarpdalykinio požiūrio. Pagrindiniai kompetencijų įgijimo komponentai: žinios, įgūdžiai ir nuostatos. Vertinimo procesas, taikomas per Bloom taksonomiją, leidžia matuoti pažangą įvairiais lygmenimis; taip užtikrinama, kad kiekvienas dalyvis galėtų pasiekti asmeninių tikslų. Dalykinė tarpdalykinė integracija skatina kontekstinį mokymąsi ir gebėjimą pritaikyti žinias realiose situacijose. Dėstytojo vaidmuo - fasilitatoriaus, kuris užduoda klausimus, skatina mokinį mąstyti ir kuria įdomius tyrimo bei refleksijos momentus.

Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka

Vertinimo tipasLygmens pobūdisPritaikymas
FormuojamasisGrįžtamasis ryšys, nuolatinė korekcijaTaikomas per visą ugdymo procesą
ApibendrinamasisPasiekimų patvirtinimas, baigiamieji įrodymaiTaikomas temoms/dalokams
Tarptautinis / nacionalinisNMPP, PUPP, VBEVykdymo tvarka nustatyta teisės aktais

Šaltiniai ir įstatymai gali būti įtraukti į projektą: licencijų išdavimas ir kontrolė, profesinio mokymo įstaigų valdymas, tarybų sudėtis, dalininkų susirinkimai, bei švietimo ministerijos reglamentai. Tokie dokumentai užtikrina, kad ugdymo procesas atitiktų teisės aktus ir standartus.

Taip pat skaitykite: Patarimai nuomojantis neįgaliojo vežimėlį

tags: #neigaliojo #kompetenciju #planas