Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra vaikų, kurie dėl įvairių priežasčių netenka tėvų globos. Jiems atsiveria vaikų globos namų durys, o kartais - ir širdys žmonių, pasiryžusių tapti globėjais. Šis straipsnis skirtas pažvelgti į vaikų globos namų auklėtinių gyvenimus, išgirsti globėjų istorijas ir suprasti iššūkius, su kuriais susiduria vaikai, likę be tėvų globos.
Globėjų Istorijos: Atverti Širdis Ir Namus
Rūta ir Gytis: Septyni Metai Globos Patirties
Vilniaus rajone gyvenantys Rūta ir Gytis Stanulioniai jau septynerius metus oficialiai yra globėjai. "Mūsų daug ir tikrai neliūdime", - sako Rūta, pristatydama savo gausią šeimą. Namuose auga keturios mergaitės, o vyresnioji dukra Aistė jau gyvena savarankiškai ir prieš trejus metus padovanojo anūką. Šiuo metu šeima tvarkosi dokumentus dėl nuolatinės Alisos globos. Septintus metus Staniulionių šeimoje gyvena ir pirmoji globotinė, 13-metė Manuela. Pora nesitikėjo, kad į laikiną globą atvykusi Manuela su jais liks visam laikui. Be to, Staniulioniai neatsisako ir laikinų globėjų pareigų, prireikus priimdami vaikus iki trejų metų.
Rūtai tekdavo dainuoti vaikų namuose. Kiekvieną kartą grįžusi namo ji įkalbinėdavo mamą įsivaikinti mergaitę, nes labai norėjo sesės, tačiau mama nesutiko. „Aš augau žinodama, kad tikrai globosiu. Atsimenu ir po žaisliuką jiems atveždavau, net savo mylimiausią žaislą esu padovanojusi."
Apie tai, kad savo namų duris reiktų atverti tėvų globos netekusiems vaikams, Gytis ir Rūta galvojo jau seniai. Vis dėlto kai kurie poros draugai ir pažįstami nebuvo tokie pozityvūs. Laikina stotele vaikams tampantys globėjai sako, kad paleisti globotinius nėra sunku. Jam džiugu stebėti, kaip auga ir formuojasi asmenybė, padėti vaikui rūpintis mokslais, sveikata, kartu leisti laisvalaikį.
Paklausti, ką galėtų patarti žmonėms, nesiryžtantiems tapti globėjais, pora pataria tiesiog bandyti. „Jeigu norisi, reikia būtinai nueiti ir pabandyti. Jeigu tai yra tavo viduje, eik ir pabandyk."
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Kristinos Istorija: Nuo Vaikystės Svajonės Iki Dviejų Globotinių
Kristina prisipažįsta, kad apie vaikų globą susimąstydavo nuo vaikystės. „Mergaitė augo globos namuose, bet per šventes ir savaitgaliais atvykdavo pas krikšto tėvus. Ji buvo dvejais metais jaunesnė ir man buvo nesuvokiama, kaip vaikas gali gyventi be tėvų. Nuo pat vaikystės man tai labai įstrigo atmintyje ir širdyje."
Praėjus pusmečiui po kursų baigimo, šeima sulaukė skambučio iš Raseinių. „Nuvažiavome, susipažinome ir sužinojome, kad mūsų trimetė globotinė turi vyresnę sesę."
Antrojo susitikimo metu prie Kristinos priėjo vyresnėlė sesuo: „Paaugliško amžiaus mergaitė pasirodė labai rami, nedrąsi." Kitą kartą atvažiavome ir pasakėme, kad mes globosime jas abi. Tiek man, tiek vyrui buvo sunku suvokti, kaip vaikai gali atsidurti globos namuose.
Su biologiniais vaikais visą laiką buvo kalbama, kad šeimoje atsiras maža mergaitė, bet jie nesitikėjo, kad kartu atvyks ir beveik jų bendraamžė. Su vyresnėle šeima turėjo daug iššūkių, nes ji buvo uždara, o kai po truputį atsivėrė, pradėjo lįsti įvairūs skauduliai, prisiminimai.
Ji įsitikinusi, kad žmogus viduje turi būti tikrai labai tvirtai apsisprendęs globoti ir daryti tai iš visos širdies. „Svarstantiems globoti palinkėčiau rasti savyje misiją ir įvykdyti ją. Ir dar turėti stiprų psichologinį stuburą, nes tikrai būna įvairių situacijų. Žinoma, ir didžiulę meilę širdyje", - sako Kristina.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Evalda ir Linas: Karininkų Šeima Pasiryžo Globoti Paauglę
"Globa neprasideda nuo įsimylėjimo fazės, kaip būna santykiuose. Iš tiesų, tai dalykiškas santykis su globotiniu. Tu pasiimi vaiką, kad suteiktum jam namus ir šeimą, o po to jau santykis auga."
Evalda jau pažinojo ir būsimos globotinės mamą, su kuria susipažino tortų kepimo kursuose, tačiau nė nenutuokė, kaip likimo vingiai vėliau susijungs. Prieš mokslo metus, vieno iš susirašinėjimų metu, Evalda paklausė Dovydės, gal trūksta reikmenų mokyklai. Tuomet gavo žinutę, kad globa močiutės seseriai bus nutraukta ir jai teks keliauti į globos namus.
Globėjai sako, kad vaiką reikia priimti tokį, koks jis yra, nebandant jo pakeisti. Tam reikia daug palaikymo, kantrybės ir darbo. Nors Evaldas ir Lina kiekvienam vaikui skiria asmeninio dėmesio ir laiko, tačiau prisipažįsta, kad po globotinės atsiradimo lengva nebuvo.
Jurgita: Motociklu Važinėjanti Tikybos Mokytoja Tapo Globėja
Energijos kupina moteris sako, kad norint jaunatviškai išlikti visą gyvenimą, šalia reikia lakstančių ir išdaigas krečiančių vaikų. Tokie yra trys jos globotiniai. Jurgita sako, kad vadovaudamiesi taisyklėmis vaikai išmoko ir laikrodį pažinti.
Jurgita atvira: kiekvienas globėjas turi turėti daug savyje stiprybės ir nerodyti didelio gailesčio. O jeigu būna sunku, pataria visada prisiminti, kad nieko nėra neišsprendžiamo.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
„Jeigu tėvai nuėjo klystkeliais, reikia žiūrėti į priekį ir vaikams kurti naują gyvenimą."
Onutė: Be Tėvų Augusi Šilutiškė Pasirinko Globėjos Kelią
Onutė mano, kad ją link globos pastūmėjo svarbūs gyvenimo įvykiai - ji užaugo be tėvų. Aštuonių mėnesių ji liko be mamos, o septintoje klasėje - be močiutės, kuri ją augino. Tos netektys atnešė kitą požiūrį į gyvenimą.
Reikia kiekvieno priimto vaiko charakterį kaip gintarą gludinti, kad suminkštėtų ta širdelė. Jie būna nervingi, jaučiasi nesuprasti, kyla daug klausimų, kodėl taip atsitiko, kodėl jie ne namuose.
„Aš esu 100 proc. tikra, kad globojami vaikai išeis iš mano namų paruošti gyvenimui. Matau, kaip dirba mano marti, kaip į globą žiūri mano sūnus."
Valdonė ir Dovydas: Neplanuota Paauglio Globa
Daugiau nei prieš metus Valdonės, jos vyro Dovydo ir mažojo sūnaus Samuelio šeima pasipildė nauju nariu - 17-mečiu (tuo metu jam buvo 15 metų) globotiniu. Šeima priėjo tokį etapą, kai reikėjo apsispręsti - arba priimti globoti, jeigu paauglys nori gyventi kartu, arba nebesusitikti.
Dovydas pritaria žmonai: „Kai atvažiavo globotinis, jis vinies nemokėjo įkalti, o šiandien ir duris įrengia, ir labai daug kitų darbų atlieka. Tačiau sunkumus pakeičia džiaugsmas, kai pastebiu, kad globotinis įvertina ir suvokia, ką reiškia prisiimti atsakomybę už veiksmus, užbaigti atliekamą darbą."
Laura: Paauglių Globėja Su Penkiais Vaikais
„Žmonės sakė, tu pagalvok, užaugs paauglės, kokios problemos prasidės. Ir nieko, gyvenam toliau." Laura prisipažįsta, kad prieš priimdama globoti, pažinojo visas merginas.
Paauglystėje merginos keliavo iš vienų globos namų į kitus, kol galiausiai Laura neištvėrė ir paėmė globoti: „Man pasakė, kad vieną iš merginų planuoja atiduoti įvaikinti. Negalėjau to leisti, tad iš pradžių maniau, kad globosiu vieną paauglę, tačiau širdis sakė, kad reikia pasirūpinti visomis."
Bandėme kažkada vadovautis, kad vienas indus plaus, kitas - kambarius tvarkys, bet nieko neišėjo. Kam papuolė, tas darbą ir atlieka. Ji visada kartoja globotinėms, kad mokytis gyventi jos turi pačios.
Vaikų Istorijos: Išgyvenimai Ir Viltys
Vaikų globos namų auklėtinių gyvenimai yra kupini iššūkių, bet kartu ir vilties. Jų istorijos atskleidžia, kaip svarbu yra meilė, rūpestis ir stabilumas, kad jie galėtų augti ir tobulėti.
Nato Istorija: Svajonė Apie Šeimą
Tai buvo karšta vasaros diena. Tokiomis dienomis, prižiūrimas globėjų, AŠ leidžiu laiką žaisdamas kieme su savo draugais, maudydamasis upėje. Šalia MANO NAMŲ auga didelė, graži obelis, po kuria stovi ąžuolinis stalas su suoliukais. AŠ mėgstu karstytis obels šakomis ir skinti dar nesunokusius obuolius.
Vadovės kabinete stovėjo 2 labai maži berniukai, bet maži ne dėl savo amžiaus, o todėl, kad jie buvo labai ploni ir smulkučiai, regis, permatomi kiaurai. Taip jai norėjosi prisiliesti prie šių dviejų gležnų berniukų, bet baugu, kad prisilietus prie jų, jie, kaip tos porcelianinės vazos, gali sudūžti į smulkiausias daleles, kurių vėliau jai nepavyks surinkti ir JIE nebebus TOKIE, kokie yra DABAR.
Vyresnysis jaunesniajam žadėjo, kad greit grįš namo, prašė nebijoti, tačiau broliukas nepaliaujamai vis verkė ir verkė. Tame sukabintų rankų delne tilpo visas JŲ GYVENIMAS, jiems patiems be galo gražus, šviesus ir brangus.
Globos centre įvyksta keletas susitikimų SU TĖVAIS, kuriuos stebi nepažįstami žmonės, kartais patardami TĖVAMS, ką geriau sakyti, ko nesakyti. Kiekvieną susitikimą lydi daug emocijų ir ašarų. MAMA verkia, kad negali pasiimti SAVO VAIKŲ, VAIKAI verkia, kad negali grįžti į SAVO NAMUS ir gyventi su SAVO MAMA.
Ievos Istorija: Nerimas Dėl Mamos
Vieną vakarą, kai ruošiausi miegui, mano mobiliajame telefone nušvito ekranas su žodžiu „MAMYTĖ“. Spaudžiu „Atsakyti“. Džiaugsmingu balsu pasisveikinu su JA, o kitame telefono gale girdžiu, kaip nuo alkoholio girtu balsu JI išlemena „Aš nusižudysiu“. Nesuprantu, kodėl JI nori nusižudyti, juk JOS MAN dar reikia, AŠ dar noriu, kad JI būtų GYVA.
Gimę alkoholikų šeimoje, broliai augo smurto bei įvairių priklausomybių perpildytoje aplinkoje. Būtent karti gyvenimo realybė priverčia Algirdą ištarti žodžius, kad globos namuose pasitaikė sunkių momentų, bet tuomet broliams ten būdavo geriau nei tėvų namuose.
Algirdas prisimena, kaip ateidavo į valgyklą, kur vaikų, jiems skirtose lėkštutėse, laukdavo išdalintas maistas. Nors kiekvienam būdavo paskaičiuotas maisto kiekis, tačiau vaikai pirmiausia skubėdavo susitepti savo sumuštinius, o tik tada pradėdavo valgyti.
Vilmos Istorija: Nuo Zuikučių Iki Šeimynos
Vilma kartu su kitomis moterimis, auginančiomis globojamus vaikus, siekia, kad vaikai pažintų savo biologines šeimas. Moterys retkarčiais net organizuoja mažus jų giminės susitikimus. Ji neslepia, kad ir vyras, priimdamas šią žinią, patyrė šoką, tačiau netrukus jausmai persimainė ir, jos teigimu, tą vakarą šeimoje buvo šventė.
Vis dėlto, jos teigimu, kad ir kaip buvo sunku, nė akimirkos savęs negailėjo ir nesuabejojo savo žingsniu. „Vaiką pakylėjome jo laimės link, tie žmonės jo laukė nežinia kiek, jie svajojo, dėliojo planus, tą vaikelį įsimylėjo vos pamatę nuotrauką, nepaisant to, kad tai buvo narkomanės vaikas ir jam buvo piešiama labai niūri ateitis", - kalbėjo Vilma.
Institucinės Globos Pertvarka: Siekis Užtikrinti Geresnę Vaikų Gerovę
Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - užtikrinti, kad vaikai augtų šeimai artimoje aplinkoje. Tai reiškia, kad vaikų globos namai yra uždaromi, o vaikai perkeliami į bendruomeninius globos namus arba globojami šeimose.
Iš visų 205 apklaustų vaikų, 190 (93 proc.) teigė, kad jiems patinka gyventi bendruomeniniuose globos namuose. Vaikai sako, kad bendruomeniniai globos namai yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą. Tyrėjams pasiteiravus trijų blogų dalykų, kurie atsirado persikrausčius, dažniau vaikai sakė: „Nieko“, „Nėra tokių“.
Labai svarbu, kad iš 205 apklaustų vaikų, didžioji dalis (89 proc.) yra prisirišę prie bent vieno suaugusio asmens arba pačiuose bendruomeniniuose globos namuose, arba už jų ribų.
Vaikais bendruomeniniuose globos namuose besirūpinantys socialiniai darbuotojai taip pat pastebi teigiamus pokyčius vaikų gyvenime. Vienas svarbiausių dalykų vaikams, anot jų, savų namų jausmas, atsakomybė už juos, taip pat tas paprastas faktas, jog ant jų nekaba iškaba „globos namai“.
| Rodiklis | Procentas |
|---|---|
| Vaikams patinka gyventi bendruomeniniuose globos namuose | 93% |
| Vaikai prisirišę prie bent vieno suaugusio | 89% |
| Pagerėjo santykiai su socialiniais darbuotojais | 75% |
Fotografijų Paroda "Tada, Kai Pamačiau Tave": Pažvelgti Į Globojančių Šeimų Kasdienybę
Parodos iniciatoriai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“. Paroda „Tada, kai pamačiau Tave“ kviečia mus pažvelgti į globojamų vaikų ir juos priėmusių šeimų pasaulį. Tai ne tik fotografijos - tai tikros istorijos, emocijos, prisiminimai ir gyvenimo pamokos, kurios atskleistos su didžiuliu jautrumu ir pagarba.
„Nors praėjusių metų pabaigoje mums pavyko įgyvendinti vieną ryškiausių pasiekimų globos sistemoje - užverti paskutiniųjų globos namų duris - visgi šiame pokyčių kelyje mūsų laukia ir daugiau svarbių užduočių. Šiuo metu virš 1000 vaikų, kurių didžioji dalis yra vyresni nei dešimties metų amžiaus, gyvena šeiminiuose namuose ir viltingai tiki, jog vieną dieną jie turės galimybę atrasti žmones, kurie taptų jų globėjais bei pakviestų į savo namus bei širdis", - sako I. Skuodienė.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje tėvų globos netekusius vaikus globojo 3289 globėjai, 241 budintis globotojas ir 56 šeimynos.
Tokie rezultatai buvo gauti atlikus pirmojo Institucinės globos pertvarkos etapo vertinimą: tyrimo išvadoms suformuoti buvo apklausti 205 vaikai, ne mažiau kaip pusę metų gyvenantys bendruomeniniuose vaikų globos namuose, paimti 30 socialinių darbuotojų interviu.
