Psichikos Ligų Gydymo Būdai: Nuo Emocinių Reakcijų Iki Modernių Technologijų

Psichikos sveikata - natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuria būtina rūpintis kiekvienam, nes tai - vienas esminių geros savijautos ir kokybiško gyvenimo rodiklių. Kai asmens psichinė sveikata yra stabili, jis geba gyventi visavertį gyvenimą, realizuoti save ir prisidėti kuriant visuomenės gerovę. Šiais laikais vis daugiau žmonių kenčia nuo nerimo ir depresijos, priklausomybių, valgymo sutrikimų ar kitų psichinių sutrikimų ir ligų. Susidūrus su psichikos sveikatos problemomis, svarbu nesigėdyti, laiku kreiptis į specialistą, kad būtų užtikrintas psichikos sveikatos stiprinimas.

Šiame straipsnyje aptarsime psichikos ligų gydymo būdus, pradedant nuo emocinių reakcijų į ligos diagnozę iki modernių technologijų taikymo ir psichoterapinių intervencijų. Kaip ir bet kuri kita medicinos sritis, psichiatrija turi savus gydymo metodus.

Emocinės Reakcijos Į Ligos Diagnozę Ir Būdai Sau Padėti

Liga yra sveikatos ir tam tikrų galimybių praradimas. Liga, kaip netektis, išgyvenama per laiką tam tikrais etapais, nuo žinios apie diagnozę iki ligos priėmimo. Dauguma žmonių šiame kelyje patiria panašias emocines reakcijas.

Psichologinis Šokas

Išgirdus ligos diagnozę, pirmiausia patiriama psichologinio šoko būsena, trunkanti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Žmogus tarsi sustingsta, suvokia, kas vyksta, bet tuo pačiu metu jaučia nerealumo jausmą, lyg tai vyktų ne su juo, kaip sapne. Tokiu būdu žmogaus psichika suteikia apsaugą nuo stipraus emocijų srauto, tačiau tokioje būsenoje žmogui sunku mąstyti, jis nepajėgus vertinti, priimti sprendimus, dažniausiai girdi tik neigiamą informaciją, praleisdamas teigiamus dalykus (kad ligą galima gydyti, su liga galima gyventi), neužfiksuoja detalių ir neretai vėliau negali prisiminti iš gydytojo girdėtos svarbios informacijos. Nors išoriškai žmogus gali atrodyti ramus, viduje kyla daugybė stiprių emocijų: baimė, nerimas, pasimetimas, pyktis, kaltė. Jausmai yra neigiami, slepiami, pereinama į neigimo etapą.

Kaip padėti sau išgirdus diagnozę:

• Priimkite savo jausmus kaip normalią reakciją į žinią apie diagnozę.
• Neslėpkite jų nei nuo savęs, nei nuo kitų, dalinkitės su patikimais žmonėmis.
• Jei vizito pas gydytoją metu jus lydi artimas asmuo, jis gali padėti išbūti emocijas ir prisiminti svarbią informaciją, kurios tuo metu neįsidėmėjote.
• Jei kažką praleidote, vėliau informaciją pasitikslinkite.

Neigimas

Tai dalinai ar visiškai nesąmoninga apsauginė reakcija, leidžianti išgyventi pirmąsias dienas, blogą žinią suvokiant palaipsniui. Šis etapas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Žmogus gali suvokti žinią apie ligą, tačiau tikisi, kad gal tai klaida. Jis gali nepripažinti diagnozės, ieškoti kito gydytojo, kitos nuomonės, vengti pasisakyti artimiesiems. Jei žmogus užstringa neigimo etape, jis gali sau pakenkti, atsisakydamas skubiai reikalingo gydymo, gyventi kaip anksčiau, vengdamas bet kokio priminimo apie ligą, nesirūpinti savimi, vartoti alkoholį, rūkyti, niekam nepasisakydamas jaustis vienišas, užsisklęsti arba švaistyti laiką ir energiją nuolat ieškodamas kito specialisto ir kitokio galimo gydymo varianto. Neigimui palaipsniui mažėjant, žmogus pamažu atsiveria realybei.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Kaip sau padėti neigimo etape:

• Sustokite ir paklauskite savęs, nuo ko aš bėgu, ko nenoriu išgirsti, priimti, ko bijau?
• Kaip šioje situacijoje galiu geriausiai savimi pasirūpinti?
• Susirinkite kuo daugiau informacijos apie ligą, jos gydymą - žinojimas suteikia saugumo jausmą.
• Pabendraukite su tokia pat liga sergančiais žmonėmis.
• Skaitykite sėkmės istorijas.
• Pasirinkite gydytoją ir kurkite tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstą ryšį - nei jūs, nei jis po vieną sėkmingo gydymo nepasieksite.

Pyktis

Pykčio etapas ateina žmogui suvokus savo ligą, kurios jis nesirinko. Žmogus jaučiasi praradęs gyvenimo kontrolę, negalintis nieko pakeisti, kai liga griauna dabarties ir ateities planus, pyksta ant likimo, Dievo, gydytojų ir kitų sveikų žmonių, ieško kaltų, klausia „kodėl aš?“ Negalėdamas rasti atsakymo, žmogus įsitraukia į nuolatinius apmąstymus, palaikančius neigiamas emocijas.

Kaip sau padėti pykčio etape:

• Labai svarbu neslopinti jausmų, išsikalbėti apie jaučiamą pyktį, neteisybę, bejėgiškumą.
• Nustoti kelti neprasmingą klausimą „kodėl?“, nes pasaulyje yra dalykų, kurie nėra žmogaus pasirenkami, kontroliuojami, jie tiesiog nutinka.
• Žmogus neapsaugotas nuo ligų, tačiau pakankamai stiprus prisitaikyti kintančiose gyvenimo sąlygose.
• Užuot įsitraukus į pyktį palaikančias mintis, atjauskite save, įvardinkite savo jausmus, priimkite juos kaip neišvengiamą patirtį šiuo metu ir pagalvokite, kas dabar palengvintų jūsų pyktį, kas padėtų pasijausti geriau.

Derybos

Po pykčio ateina derybų etapas, kuomet žmogus stengiasi pakeisti gyvenimą ir išsiderėti sveikatą. Deramasi su Dievu, likimu, gydytojais ir savimi, žadama pakeisti savo gyvenimo būdą, būti geresniu, atlikti „kažką“, kad tik pasveikti. Stebuklo troškimas rodo, kad realybė vis dar nepriimama, dar ieškoma būdų, kaip išvengti to, kas nutiko, kokių nors saugumo garantų.

Kaip sau padėti derybų etape:

• Negalvokite apie ligą kaip apie pasekmę, atpildą, bausmę, ką būtų galima stebuklingu būdu ištaisyti.
• Priimkite žmogaus pažeidžiamumą, kaip gyvajai gamtai būdingą savybę.
• Užuot vengę susidurti su liga, verčiau ją pripažinti ir pažinti, kad suprastumėte, kaip ją įveikti.
• Domėkitės, ieškokite informacijos apie įvairius gydymo būdus kaip pagalbines priemones, tačiau išlaikykite kritišką mąstymą, rinkdamiesi moksliniais tyrimais patvirtintą gydymą ar alternatyvius gydymo metodus, kurių patikimumas ir efektyvumas nėra žinomas.

Depresija

Kai suvokiama, kad pasveikimo išsiderėti nepavyks, ateina žinojimas, kad su liga reikia susitaikyti, o su tuo neretai prasideda depresijos etapas. Žmogus liūdi, gailisi žlugusios savo ateities vizijos, jaučiasi prislėgtas, bejėgis prieš ligą. Iki šiol gyvenimas buvęs aiškus, nuspėjamas, o dabar tvyro nežinia, laukimas, nerimas. Baugina naujos patirtys, nepažįstamas medicinos pasaulis su savo taisyklėmis ir įvairiomis procedūromis. Nenorima savo emocijomis apkrauti artimųjų arba jaučiatės nesuprastas, o atsitraukus slegia vienatvė. Dažnai depresijos etapas užtrunka ilgiausiai. Ir jeigu liūdesys šioje situacijoje yra visai natūralus, svarbu pastebėti, ar neįsivyrauja abejingumas ir beviltiškumas, kurie labai trukdo sveikti. Tokiai būsenai užsitęsus, reikalinga artimųjų ir specialistų pagalba.

Kaip sau padėti depresijos etape:

• Svarbu neužgniaužti savo neigiamų jausmų ir minčių.
• Jei stengsitės jas išstumti, jos sugrįš kitais būdais - per kūno pojūčius, antrines neigiamas emocijas.
• Jei įsisąmoninsite, galite padėti sau realiau pažvelgti į situaciją ir atrasti adaptyvių atsakymų, sprendimų ir pasirinkimų, kaip gyventi toliau.
• Netapatinkite ligos su niūria ateitimi: jei sugriuvo jūsų ateities vizija, planai ir lūkesčiai, tai niekaip nereiškia, kad nebebus nieko gero, gražaus ir džiuginančio.
• Bus visko, tik kitaip nei tikėjotės. Ir jūsų emocijos priklauso nuo to, į ką nukreipsite savo dėmesį ir mintis.
• Jei vienam pačiam tai nepavyksta, neužsisklęskite, pasidalinkite ir priimkite artimųjų, draugų pagalbą, nebijokite kreiptis į specialistus.

Priėmimas

Galiausiai ateina susitaikymo priėmimo etapas, kuomet liga iš pagrindinės pozicijos pereina į bendrą gyvenimo suvokimą, kad ji tėra viena dalis šalia kitų. Keičiasi santykis su liga, atsisukama į kitas reikšmingas sritis - tarpusavio santykius, šeimą, darbą, kūrybą, save. Dažnai peržiūrimos vertybės, prioritetai, pasirinkimai, keičiasi svajonės, tikslai. Dažnai kasdieniai dalykai įgauna naują prasmę, daugiau laiko skiriama bendravimui, brangiems žmonėms, daroma tai, kam anksčiau trūko laiko. Galima sakyti, kad ligos priėmimo procesas augina žmogų, kuomet ši patirtis leidžia suvokti savo žmogišką prigimtį, pažeidžiamumą ir tuo pat metu galimybę šį pažeidžiamumą įprasminti, priimti duotybę, realybę ir joje kurti pilnavertę dabartį.

Kaip sau padėti gyventi su liga:

• Visą savo dėmesį sutekite į priežastis, kodėl norite gyventi. Tai keičia jūsų kryptį nuo ligos sureikšminimo į išties jums svarbių dalykų išpildymą.
• Ieškokite būdų, kaip gyventi. Tai laikas įsiklausyti į save, išgryninti savo poreikius, atsisakyti nemėgiamų, neprasmingų dalykų, nereikšmingų smulkmenų, atsirinkti, ką norite, galite veikti, su kuo norite bendrauti.
• Leiskite sau nustebti atradę naujų patirčių. Neužsisklęskite, neatsisakykite, neatstumkite.
• Atviras bendravimas su šeima, artimaisiais padės geriau suprasti vieni kitus. Gal pats metas sušildyti santykius, pajausti bendrystę, sutelktumą.
• Kurkite naujus ryšius, kalbėkite su tais, kurie klausosi ir supranta, bendraukite su tas pačias patirtis išgyvenančiais žmonėmis, dalyvaukite tarpusavio palaikymo grupėse.

Modernios Technologijos Psichikos Ligų Gydyme

Šiuolaikinė medicina siūlo įvairius psichikos ligų gydymo metodus, įskaitant nemedikamentinius būdus, kurie gelbsti tais atvejais, kai vaistai nepadeda.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Elektros Impulsų Terapija (EIT)

Elektros impulsų terapija taikoma ypač sudėtingais depresijos atvejais, kai žmogui pasireiškia ryškios suicidinės mintys, taip pat kai kuriais šizofrenijos atvejais. Taikant elektros impulsų terapiją, žmogus trumpam užmigdomas. Kad nebūtų traukulių, jam suleidžiama raumenis atpalaiduojančių vaistų - miorelaksantų. Ant galvos uždedami specialūs elektrodai, kuriais atkeliauja elektros impulsai - taip stimuliuojamos smegenys. Pabudęs žmogus neprisimena, kas su juo vyko - jis tiesiog atsigula, užmiega, o pabudęs grįžta į savo palatą. Šis metodas taikomas tik tada, kai išbandyti visi medikamentiniai gydymo būdai. Ar taikyti elektros impulsų terapiją, sprendžia gydytojų konsiliumas. Įprastai skiriamas elektros impulsų terapijos kursas, kurį sudaro dešimt procedūrų kas antrą dieną.

Transkranijinė Magnetinė Smegenų Stimuliacija (TMS)

Dar vienas nemedikamentinis psichikos sutrikimų gydymo būdas - transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija. Šis metodas taip pat taikomas gydant medikamentams nepasiduodančius depresijos atvejus ir šizofreniją, ypač tada, kai žmogus susiduria su klausos haliucinacijomis. Taikant šį gydymo metodą, žmogui nesukeliamas generalizuotas priepuolis, jis neužmigdomas, nepraranda sąmonės. Magnetinis impulsas pro kaukolę pasiekia smegenis ir veikia jų žievę, nedideles, specifines sritis. Šis metodas normalizuoja elektrofiziologinę ir biocheminę pusiausvyrą galvos smegenyse.

Elektroencefalografija (EEG)

Elektroencefalografija yra galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas. Jei žmogus kartais praranda sąmonę, jį dėl neaiškių priežasčių kankina traukuliai, atlikus šį tyrimą išsiaiškinama, ar smegenyse nėra epilepsijai būdingų pakitimų. Elektroencefalografija - neinvazinis metodas: ant galvos išdėliojami elektrodai, kurie registruoja ritminį bioelektrinį smegenų aktyvumą. Šiam tyrimui atlikti naudojama skaitmeninė aparatūra, kuri padeda nustatyti smegenų skleidžiamų bangų svyravimus, jų dažnį.

Galvos Smegenų Sukeltų Potencialų Registravimas

Dar vienas modernus metodas - galvos smegenų sukeltų potencialų registravimas, kuris dažniausiai naudojamas ankstyviesiems kognityviniams sutrikimams nustatyti. Šis metodas panašus į elektroencefalogramą, tik tiriant smegenų bioelektrinį aktyvumą žmogui pateikiami ir tam tikri dirgikliai: dažniausiai klausos, regos.

Psichoterapiniai Gydymo Metodai

Psichoterapija yra esminė psichikos ligų gydymo dalis, apimanti įvairius metodus, padedančius pacientams suprasti ir įveikti savo problemas.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Individuali Psichoterapija

Ji apima reguliarias sesijas su psichoterapeutu. Tai padeda pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę.

Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)

Tai yra efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas. Ji yra ypač naudinga gydant depresiją, nerimą ir obsesinį kompulsinį sutrikimą (OKS). KET apima struktūruotus pokalbius ir užduotis, kurios padeda pacientams suprasti savo mąstymo procesus ir juos keisti.

Grupinė Terapija

Jos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą. Grupinė terapija gali būti ypač naudinga tiems, kurie jaučiasi vieniši arba nesuprasti savo artimųjų.

Šeimos Konsultavimas

Tai gydytojo darbas su ligonio šeimos nariais, informavimas apie ligonio sveikatą, ligos ypatumus, gydymo taktiką, palaikomojo-priešrecidyvinio gydymo būtinumą, bendravimo su ligoniu ypatumus.

Meno Terapija

Taikomi metodai priklauso nuo besikreipiančių asmenų poreikių ir specialistų teorinės orientacijos. Muzikos, dailės, judesio, maisto gaminimo terapija, kaniterapija (šunų terapija).

Psichodinaminė Terapija

Ši terapijos forma siekia atskleisti ir suprasti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocijoms. Tai gali padėti pacientui geriau suprasti save ir savo santykius su kitais. Psichodinaminė terapija dažnai naudojama ilgalaikiam gydymui ir yra pagrįsta analitiniu požiūriu į paciento vidinį pasaulį.

Humanistinė Terapija

Ji pabrėžia asmeninio augimo ir saviraiškos svarbą, skatina pacientus pasitikėti savo intuicija ir siekti savirealizacijos. Ši terapijos forma dažnai yra orientuota į dabarties problemas ir galimybes, o ne į praeities traumas ir sunkumus.

Elgesio Terapija

Ji yra orientuota į konkrečių emocinių ir elgesio problemų sprendimą, naudojant mokymosi teorijas. Ši terapija padeda pacientams įgyti naują požiūrį ir įgūdžius, suprasti jų priežastis. Ši terapija gali būti naudinga gydant nerimą, depresiją, fobijas, priklausomybes ir kitas emocines ir elgesio problemas.

Farmakoterapija

Psichofarmakoterapija - tai gydymas psichotropiniais preparatais. Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius. Medikamentai dažnai derinami su psichoterapija, siekiant užtikrinti greitesnius ir geresnius gydymo rezultatus. Esant neišvengiamam poreikiui gali būti skiriami įvairūs šių vaistų grupių medikamentai: neuroleptikai, antidepresantai, trankviliantai, nootropai, smegenų degeneraciją mažinantys vaistai, simptominis gydymas.

Psichikos Sveikatos Stiprinimas

Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms. Psichikos sveikatos stiprinimas apima:

• Fizinė veikla: Padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir bendrai stiprina kūną.
• Tinkama mityba: Maistinės medžiagos, tokios kaip omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai ir mineralai, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms.
• Kokybiškas miegas: Būtinas smegenų veiklai ir emocinei pusiausvyrai.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą.
• Socialinė parama: Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai.

Pagalba Esant Nerimui

Nerimas - normali kiekvieno žmogaus išgyvenama būsena, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus. Nerimas tampa patologinis tada, kai jis neturi akivaizdžios, suprantamos priežasties arba pasidaro toks stiprus, kad ima žmogui ne padėti, o trukdo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu.

Gydymas:

• Medikamentinis (benzodiazepinai, antidepresantai, jų deriniai bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais).
• Psichoterapinis.

Pagalba Esant Depresijai

Depresija nėra nuosprendis, daugeliu atvejų galima pilnai pasveikti. Yra trys pagrindiniai pagalbos būdai, kai susiduriate su depresija: savipagalba, psichologinė ir medikamentinė pagalba. Tačiau vieno iš šių įveikos būdų gali nepakakti norint grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

• Savipagalba. Visų pirma, tai geresnis sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimas. Kitaip sakant - tinkamos ir Jums suprantamos žinios apie depresiją ir jos įveikos būdus. Antra, tinkamas gyvenimo būdas, kuris savijautą gali reguliuoti gerokai labiau nei dažnas įsivaizduoja.
• Medikamentinis gydymas. Negydoma klinikinė depresija gali tapti vis rimtesne problema. Nekeičiant priežasčių, dėl kurių būsena tapo sunki, ne tik ligos simptomai palaipsniui sunkėja, bet ir padidėja rizikingo elgesio tikimybė. Pvz., didesnė priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų tikimybė, dažnesni nesaugūs seksualiniai santykiai ir rizikingas vairavimas. Ilgainiui nesikreipiant pagalbos gali nukentėti artimi santykiai, kauptis problemos darbe, galite visiškai prarasti darbingumą. Klinikinė depresija paveikia visą žmogų: jo kūną, nuotaiką, mintis ir elgesį. Ji įtakoja ne tik sergantįjį, bet ir tuos, kurie yra šalia. Atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo, kad depresija labai stipriai įtakoja ne tik psichologinę, bet ir fizinę žmogaus sveikatą. Depresija sergantiems žmonėms daug sunkiau pasveikti po insulto, infarkto ar kitų ligų.

Dauguma žino, jog kuo anksčiau gydytojas diagnozuos ligą, tuo didesnė tikimybė, jog net ir pati klastingiausia liga gali būti įveikti. Taip pat gydomos ir psichikos ligos - kuo anksčiau pajutęs negalavimą žmogus kreipiasi į gydytoją, tuo didesnė tikimybė, jog gydymui pakaks profesionalaus specialisto žodžio ir su minimalia vaistų pagalba žmogus grįš į visavertį gyvenimą.

Psichoterapija - Gydymas Ne Vaistais

Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja A. Rybakovienė sako, jog tyrimai, kurie matuoja gydymo efektyvumą, rodo, kad psichoterapijos rezultatai išlieka ilgiau ir mažiau tikėtina, kad žmogui reikės papildomų gydymo kursų, nei po psichofarmakologinio gydymo.

„Psichoterapija - gydymas ne vaistais, bet žodžiu, elgsena, aplinka, bendravimu. Tai psichologinio gydymo būdas, kuriuo siekiama palengvinti kliento emocinę būklę keičiant tokias asmenines savybes ir elgesį, trukdantį realizuoti žmogaus vidinį potencialą bei kurti sveikus santykius. Tai yra nuodugnus ir planingas, moksliškai pagrįstas gydymo (pagalbos) būdas, taikomas įvairios kilmės elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams mažinti arba siekiant asmeninio tobulėjimo“, - teigia A.

Psichoterapeuto kabinete susitinka du žmonės, vienas iš kurių yra psichikos sveikatos profesionalas, kitas - problemą ar net kančią patiriantis žmogus. Padedant psichoterapeutui, žmogus skatinamas pats atrasti elgesio, minčių, jausmų priežastis ir resursus asmeniniams pokyčiams, bei gerai savijautai. Bendraudamas su pacientu, psichoterapeutas siekia nustatyti būdą, kaip žmogus galėtų greičiausiai sau padėti. Dėl to specialistas domisi kliento vaikyste, išsiaiškina pagrindinius, dažnai skausmingus, žmogaus gyvenimo momentus, turinčius įtakos dabartinei savijautai ir elgesiui.

Pagal vyraujančias problemas pirminės konsultacijos metu psichologas-psichoterapeutas gali pasiūlyti individualią arba grupinę psichoterapiją.

Psichikos Sutrikimų Gydymo Metodai: Palyginimas

Žemiau pateiktoje lentelėje galima susipažinti su abiejų pagrindinių gydymo metodų esminiais bruožais. Vienu sakiniu - į gydytojus žmonės kreipiasi, kad jie būtų „perkeisti“ (kūnas perkeistas chirurginių intervencijų pagalba, o organizmo biocheminiai procesai - medikamentais), tuo tarpu į psichoterapeutus turėtų būti kreipiamasi norint patiems „keistis“.

GYDYMO ELEMENTAS	PSICHOTROPINIAI VAISTAI	PSICHOTERAPIJA
Gydymo metodo taikinys	Medžiagų apykaitos sutrikimai galvos smegenyse, kurie sąlygoja psichikos sutrikimo simptomus	Paciento bendravimo, prisitaikymo (adaptacijos) problemos, liguisti charakterio bruožai, liguistos mąstymo schemos
Specialisto ir paciento atsakomybės paskirstymas	Psichiatras atsakingas už vaistų parinkimą, pacientui reikia tvarkingai vartoti jų pagal paskyrimą	Pacientas atsakingas už aktyvų dalyvavimą savo paties asmenybės keitimosi procese
Sunkūs, kasdienę veiklą trikdantys simptomai	Pagrindinis gydymo metodas	Pagalbinis gydymo metodas
Liguisti charakterio bruožai, bendravimo, prisitaikymo šeimoje bei darbe, egzistencinės problemos, valgymo sutrikimai	Pagalbinis gydymo metodas	Pagrindinis gydymo metodas
Natūralumas	Sintetinės cheminės medžiagos	Natūralus asmenybės keitimosi procesas
Gydymo poveikio greitis	Vaistai, skirti skubiai pagalbai nuo nerimo veikia po kelių minučių, o pagrindinių vaistų poveikis pasireiškia po 2-6 sav.	Išsikalbėjimas nuramina greitai. Poveikis asmenybei - po kelių mėnesių ar kelių metų.
Pagrindiniai efektyvumą lemiantys veiksniai	Reguliarus vartojimas, gydytojo rekomendacijų laikymasis, protingas, adekvatus, informacinių vaisto lapelių skaitymas. Reikia nebijoti, kad į organizmą pateks vaistinė cheminė medžiaga.	Motyvacija - paciento nusiteikimas aktyviai dalyvauti savo asmenybės keitimosi procese. Įžvalga - sugebėjimas pažvelgti į savo paties emocijas bei elgesio stereotipus iš šalies.
Apsilankymų pas specialistą dažnis	1-2 k/mėn.	1-4 k/sav.
Prieinamumas	Psichiatrai dirba beveik visuose Lietuvos miestuose. Kai kuriuos psichotropinius vaistus gali išrašyti šeimos gydytojai	Psichoterapeutai dirba tik didesniuose Lietuvos miestuose
Kontraindikacijos	Alergija psichotropiniams vaistams, sunkios širdies ligos, nėštumas, žindymas.	-

tags: #psichikos #ligu #gydymas