Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, įsipareigojo užtikrinti socialines garantijas pabėgėliams. Lietuva iš tikrųjų atliko labai gerą darbą priimdama ukrainiečių pabėgėlius. Skirtingai nei daugelyje Europos šalių, čia esantys ukrainiečiai turi visišką prieigą prie socialinių garantijų. Europoje kiekvienas ukrainietis turi teisinę apsaugą, tačiau socialinės garantijos įvairiose šalyse skiriasi. Lietuva labai teisingai ir, sakyčiau, pažangiai pasielgė suteikdama tai pabėgėliams iš Ukrainos.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios socialinės garantijos Lietuvoje teikiamos pabėgėliams, su kokiais iššūkiais jie susiduria ir kokios yra integracijos perspektyvos.
Socialinės Garantijos Pabėgėliams Lietuvoje
Pabėgėliams Lietuvoje teikiamos įvairios socialinės garantijos, įskaitant:
- Tikslines kompensacijas specialiesiems poreikiams tenkinti.
- Specialiąsias socialines paslaugas, kurios teikiamos, jei nepakanka bendrųjų socialinių paslaugų asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigoje.
- Socialinę priežiūrą, kuri teikiama atsižvelgiant į nustatytą socialinių paslaugų poreikį.
- Socialinę globą, kuri teikiama atsižvelgiant į nustatytą socialinės globos poreikį.
- Socialinę pašalpą, kuri skiriama, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 161,7 Eur (1,5 VRP).
- Išmokas vaikams (vaiko pinigus) bei 6 mėnesių kompensaciją už ikimokyklinį (priešmokyklinį) ugdymą. Ši parama skiriama į Lietuvą su nepilnamečiais atvykusiems ukrainiečiams.
- Šalpos senatvės pensiją, kurią gali gauti sukakę Lietuvoje nustatytą senatvės pensijos amžių asmenys (vyrai - 64 metai ir 4 mėnesiai, moterys - 63 metai 8 mėnesiai).
Be to, pabėgėliams teikiama parama maistu. Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ informuoja, jog vykdant iš 2014-2020 m. Europos Socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamą projektą ,,Parama karo pabėgėliams iš Ukrainos“ keičiasi „Maisto banko“ išduodamos paramos (kortelių maistui įsigyti) ukrainiečiams tvarka. Nuo 2023 m. vasario 27 d. Po savaitės „Maisto banko“ atstovas vėl patikrins, ar kortelę atsiėmęs asmuo dar negavo leidimo gyventi Lietuvoje. Jei leidimas nesuteiktas - išduota kortelė bus papildyta papildomais 20 eur. Kortelės išdavimo faktas fiksuojamas asmens parašu, kurį ukrainietis galės padėti atvykęs fiziškai arba nuotoliniu būdu - gavęs atsiųstą pasirašymo nuorodą į savo el. paštą arba SMS žinute.
Pabėgėlių priėmimo centras vykdo projektą „Ateitį kurkime šiandien“, Nr. PMIF-2.1.2-V-01. Viena iš projekto veiklų - asmeninio asistento (mentoriaus) paslaugos. nurodyti Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje ir kuriems išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ, LR APĮ 7 str. kviečiami kreiptis į Pabėgėlių priėmimo centrą, el. p.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Iššūkiai ir Problemos
Nors Lietuva deda daug pastangų, kad integruotų pabėgėlius, vis dar išlieka nemažai iššūkių:
- Kalbos barjeras: Daugeliui pabėgėlių sunku integruotis į visuomenę dėl kalbos nemokėjimo. Žinome, kad kalbos kursai egzistuoja, bet jie ne visada prieinami ir ne visada atitinka reikiamą lygį. Mūsų nuomone, ukrainiečių viltis gauti geresnį kalbos mokymą yra pagrįsta, nes Lietuva nori integruoti žmones, bet jei nemoki kalbos, sunku įsivaizduoti, kaip gali integruotis.
- Psichikos sveikatos problemos: Karo traumos, išskirtos šeimos ir kitos priežastys sukelia psichikos sveikatos problemų. Daugeliui ukrainiečių moterų taip pat būdingas vadinamasis išgyvenusiojo kaltės jausmas - jos ištrūko iš karo zonos, gyvena santykinai geriau nei jų vyrai ar namuose likę draugai ir šeima. Todėl jos jaučia, kad neturėtų skųstis, nes, palyginti su kitais, gyvenimas yra geras. Tačiau psichologine prasme tai nėra visai tiesa.
- Pažeidžiami paaugliai: Visose Baltijos šalyse ypač pažeidžiama grupė yra paaugliai ir jauni suaugusieji nuo 16 iki 20 metų. Šiame etape yra labai sunku būti išplėštam iš savo įprasto gyvenimo, sunku įsilieti į švietimo sistemą nemokant kalbos. Šiai grupei praverstų šiek tiek daugiau pagalbos.
- Diskriminacija: Kalbant apie kitas grupes, ypač tas, kurios atrodo kitaip - pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ar Afrikos - priėmimas nebuvo toks šiltas. Nors techniškai jie gali turėti tokią pačią prieigą prie teisių ir paslaugų, tai, kaip jie jaučiasi visuomenėje, labai skiriasi.
Migrantų apgręžimo politika
Lietuva dar taiko apgręžimo politiką pasienyje su Baltarusija, neįleistų neteisėtų migrantų skaičius nebėra toks didelis kaip anksčiau, dažnai pasitaiko dienų, kai tas skaičius lygus nuliui. UNHCR visada smerkė instrumentalizavimą. Nemanome, kad žmonės turėtų būti naudojami kaip pėstininkai politinėje šachmatų partije bet kurios šalies rankose. Tačiau taip pat pripažįstame, kad instrumentalizuoti žmonės yra aukos. Jie dažnai yra kontrabandininkų, įvairių nusikalstamų grupuočių išnaudojimo aukos. Faktas, kad jie (migrantai - BNS) buvo instrumentalizuoti, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra pabėgėliai. Reikalingas atskiras vertinimas, kuriame žiūrima į situaciją kilmės šalyje, o ne į tai, kaip žmogus atvyko. Mūsų galva, apgręžimo politika tikrai galėtų būti peržiūrėta šiame etape.
Klimato migrantai
Pastaruoju metu populiarėjantis terminas „klimato migrantas“ arba „klimato pabėgėlis“ yra vartojamas kalbant apie asmenis, kuriems teko palikti savo gyvenamąją vietą dėl klimato kaitos sukeltų katastrofiškų reiškinių: sausros, potvynių, gaisrų arba tiesiog nepakeliamo karščio. Tačiau vadinamieji „klimato migrantai“ neturi jokios tarptautinės apsaugos ir galimybių teisėtai persikelti į Lietuvą ar kitas šalis. Nors tarp asmenų, nelegaliai kertančių Lietuvos sieną, gali būti klimato migrantų, tačiau duomenų apie tai neturime. Iš tikrųjų apie didžiosios dalies asmenų, bandžiusių kirsti Lietuvos sieną, atvykimo priežastis nežinome nieko, o institucijos tokios informacijos nerenka.
Nesant pagrindui suteikti prieglobstį užsieniečiai, neturintys vizų ar leidimų gyventi Lietuvoje, paprastai išsiunčiami atgal į savo kilmės šalis. Tačiau ką darysime, jei kilmės šalys fiziškai nebeegzistuos (atsidūrs po vandeniu) arba dėl gamtinių sąlygų į ją grįžti galimybių nebus? Jų atvykimui Lietuvos teisinė sistema nėra pasiruošusi. O ar bent kiek ruošiasi? Pirmasis žingsnis būtų pradėti rinkti išsamesnius duomenis apie į Lietuvą atvykstančius asmenis. Taip pat svarbu tobulinti Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties.
Statistika
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, vien liepos 1-13 dienomis Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos neteisėtai kirto 1 720 pabėgėlių - beveik 8 kartus daugiau trečiųjų šalių piliečių nei per pastaruosius trejus metus (2018, 2019 ir 2020 m.) kartu sudėjus.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
| Metai | Neteisėtai kirtusių asmenų skaičius |
|---|---|
| 2018-2020 (iš viso) | ~215 |
| 2021 (liepos 1-13 d.) | 1720 |
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #pabegeliu #socialines #garantijos