Stuburo išvarža yra viena dažniausių nugaros skausmo priežasčių, kuri paveikia daugybę žmonių visame pasaulyje. Šis sveikatos sutrikimas dažnai atsiranda dėl įvairių priežasčių, tokių kaip netaisyklinga laikysena, per didelė fizinė apkrova ar senėjimo procesai.
Žmogaus stuburas yra sudarytas iš 33 slankstelių, suskirstytų į penkias pagrindines dalis: kaklinę, krūtininę, juosmeninę, kryžkaulinę ir uodegikaulio. Tarp šių slankstelių yra išsidėstę 23 tarpslanksteliniai diskai, kurie leidžia stuburui lankstytis ir sugerti smūgius. Kiekvienas tarpslankstelinis diskas susideda iš minkštos vidinės dalies, vadinamos branduoliu, ir tvirto išorinio žiedo, vadinamo fibrozinio žiedo.
Stuburo išvarža - tai sveikatos sutrikimas, kuomet pažeidžiamas tarpslankstelinio disko fibrozinis žiedas ir minkštoji disko dalis prasiveržia į stuburo kanalą, dirgindama šalia esančius nervus arba nugaros smegenis. Kai fibrozinis žiedas plyšta arba susilpnėja, jo branduolys gali išsiveržti iš savo įprastos vietos stuburo kanale, sukeldamas išvaržą.
Tai gali suspausti netoliese esančius nervus arba nugaros smegenis ir sukelti nugaros skausmą ir nugaros smegenų disfunkciją bei kitus simptomus.
Simptomai ir skausmo pobūdis
Stuburo išvaržos sukeliamas skausmas gali būti labai įvairus ir pasireikšti skirtingose kūno vietose, priklausomai nuo to, kurioje stuburo dalyje yra išvarža. Kai stuburo išvarža spaudžia nervus, kurie eina į kojas ar rankas, skausmas gali plisti iš nugaros į šias galūnes.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Įprasta, kad disko išvarža apatinėje nugaros dalyje sukelia sėdmeninio nervo skausmą. Šis aštrus skausmas dažniausiai keliauja viena sėdmenų puse į koją, o kartais ir į pėdą, gali sukelti dilgčiojimą ar tirpimą kojose ir (arba) pėdose bei raumenų silpnumą. Šis skausmas dažnai apibūdinamas kaip aštrus, deginantis ar panašus į elektros smūgį.
Juosmens srityje atsiradusi stuburo išvarža gali sukelti intensyvų skausmą apatinėje nugaros dalyje. Šis skausmas gali būti pastovus arba atsirasti tik tam tikrose padėtyse. Nervų spaudimas dėl stuburo išvaržos gali sukelti tirpimą ar dilgčiojimą tose vietose, kurias valdo pažeisti nervai. Pavyzdžiui, jei išvarža spaudžia nervus juosmens srityje, tirpimas gali atsirasti kojose, o jei kaklo srityje - rankose.
Gydymo būdai
Stuburo išvaržos gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir trukmės. Gydymas gali apimti konservatyvius metodus, tokius kaip kineziterapija ir vaistai, arba chirurginę intervenciją, jei kiti metodai nėra veiksmingi. Didžiajai daliai turinčių išvaržą operacijos neprireikia.
Osteopatija yra gydymo metodas, kuris taip pat naudoja rankų manipuliacijas, siekiant pagerinti kraujotaką, sumažinti skausmą ir skatinti natūralią kūno gijimą.
Manualinė terapija yra kineziterapijos dalis, apimanti specifines manualines technikas, kurios padeda atkurti sąnarių funkciją, sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti kraujotaką. Tai gali apimti masažą, sąnarių mobilizaciją ir manipuliacijas.
Taip pat skaitykite: Nugaros skausmo prevencija
Masažas pagerina kraujotaką, mažina uždegimą ir raumenų spazmus.
Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) - naudojant TENS aparatą, atitinkamo stiprumo elektros srovė nukreipiama į tikslinius raumenis ir nervus.
Po stuburo išvaržos operacijos svarbi yra tinkama reabilitacija, siekiant atkurti nugaros funkcijas ir išvengti komplikacijų. Reabilitacija po stuburo operacijos paprastai trunka kelis mėnesius ir apima kineziterapiją, masažą, specialius pratimus ir laikysenos korekciją. Tinkami atliekami pratimai gali padėti sumažinti stuburo išvaržos sukeliamą skausmą, sustiprinti nugaros ir liemens raumenis ir pagerinti stuburo funkciją.
Laikino nedarbingumo terminai ir išmokos
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. Kokie galimi maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai?
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Taip pat skaitykite: Teisės nėštumo metu Lietuvoje
Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime. Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko?
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje. Kokie galimi maksimalūs laikino nedarbingumo suteikimo terminai slaugai?
Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama. Kokios yra išmokos už laikinai netektą darbingumą?
Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Ar vizitui pas gydytoją suteikiama laisva diena?
Ar priklauso ligos išmoka jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją?
Juosmens radikulopatija
Juosmens radikulopatija, dažnai vadinama „išialgija“ arba „sėdmeninio nervo uždegimu“, yra būklė, kai dirginamos ar spaudžiamos stuburo nervų šaknelės juosmeninėje (apatinėje) stuburo dalyje. Šios šaknelės yra nervų, einančių iš nugaros smegenų į kojas, pradžia, todėl pažeidimas sukelia skausmą, tirpimą ar silpnumą, plintantį iš apatinės nugaros į sėdmenis, šlaunis ar net pėdas. Ši būklė gali būti ūmi (trunkanti kelias savaites) arba lėtinė (ilgalaikė) ir dažnai siejama su tarpslankstelinio disko išvarža, stuburo stenoze ar kitais struktūriniais pokyčiais.
Lietuvoje juosmens radikulopatija yra viena dažniausių nugaros skausmo priežasčių, ypač tarp 30-50 metų amžiaus žmonių, dirbančių sėdimą darbą ar patiriančių fizinį krūvį.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Juosmens radikulopatija dažniausiai atsiranda dėl nervų šaknelių spaudimo ar dirginimo, kurį sukelia įvairios stuburo problemos.
- Tarpslankstelinio disko išvarža
- Stuburo stenozė
Simptomai
Simptomai priklauso nuo pažeistos nervų šaknelės ir dirginimo laipsnio.
- Skausmas, plintantis iš apatinės nugaros į sėdmenis, šlaunį ir koją
- Tirpimas ar dilgčiojimas kojose
- Raumenų silpnumas
Diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu įvertinimu, anamneze ir vaizdiniais tyrimais.
- Fizinis tyrimas: Įvertinama laikysena, stuburo judrumas, raumenų jėga, refleksai ir jautrumas.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, priežasties ir paciento būklės.
- Vaistai nuo skausmo
- Fizioterapija
- Injekcijos
- Chirurginis gydymas
- Gyvensenos pokyčiai
Poveikis kasdieniam gyvenimui
Juosmens radikulopatija gali stipriai paveikti fizinę, emocinę ir socialinę būklę. Skausmas ir tirpimas riboja judesius, todėl sunku vaikščioti, sėdėti ar dirbti. Sportuojantys žmonės gali būti priversti riboti aktyvumą, o dirbantys fizinį ar sėdimą darbą - jausti diskomfortą. Nuolatinis skausmas sukelia miego sutrikimus, nuovargį ar dirglumą, o tai gali neigiamai atsiliepti santykiams ar darbingumui.
Norint valdyti juosmens radikulopatiją, būtina laikytis gydymo plano, bendradarbiauti su kineziterapeutais ir, prireikus, psichologais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate plintantį nugaros skausmą, tirpimą, silpnumą ar kitus simptomus, ypač lydimus šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, neurologą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas gydymas.
Venkite savarankiškai vartoti stiprius vaistus ar ignoruoti simptomus, nes tai gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip nuolatinis nervų pažeidimas.
Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip laikysenos korekcija, pratimai ar ergonomikos gerinimas, aptarkite tai su kineziterapeutu, kad jos atitiktų jūsų būklę.
Stuburo ligos ir nedarbingumas
Stuburo ligos yra viena dažniausių nedarbingumo priežasčių. Neretam jos asocijuojasi ir su neįgalumu. Pasak Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) Neurochirurgijos skyriaus vedėjo Jono Milašiaus, 70-80 proc. Kad tai aktuali problema visame pasaulyje, patvirtina ir apibendrinti beveik 300 studijų rezultatai. 84 proc.
Pasak S.Mažonytės, tyrimo nuotraukoje matomus stuburo pakitimus ar išvaržą pacientai kartais traktuoja kaip rimtą negalią.
J.Milašius sakė, jog apie stuburo pakitimus bei jų diagnozavimą būtina kuo daugiau šviesti šeimos gydytojus.
Nepaisant tų, kurie ligą kartais simuliuoja, stuburo skausmų problema iš tiesų kasmet tampa vis aktualesnė. "Staiga atsirandančius stuburo skausmus vieni motyvuoja nuovargiu ar peršalimu. Priežasčių gali būti labai daug, tarp jų ir genetinės. Tarp galimų negalavimo priežasčių neurochirurgas nurodė ir išorinius faktorius, darbą ar per menką fizinį aktyvumą. Nemažą dalį pacientų dėl tarpslankstelinės išvaržos, stuburo osteochondrozės, stuburo kanalų susiaurėjimo ar slankstelio deformacijos tenka operuoti.
J.Milašius žino, jog kai kurie pacientai baiminasi stuburo operacijos. "Nuo stuburo skausmų nė vienas nemiršta. Nereikia paciento gąsdinti. Geriau išaiškinti situaciją ir galimas pasekmes, - tikino gydytojas.
Pažangūs skausmo gydymo metodai
Pasak anesteziologo A. Smirnovo, vis dar gajus mitas, kad su lėtiniu skausmu reikia tiesiog susigyventi, ypač kai konservatyvus gydymas nebepadeda, o chirurginė operacija ne visiems yra tinkama išeitis, ypač vyresniame amžiuje.
Vis dėlto šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti pažangių gydymo metodų, kurie padeda sumažinti skausmą net tada, kai kiti būdai neveiksmingi.
Vienas iš šiuolaikinių pažangių skausmo gydymo metodų - skausmo, arba nervų, blokada. „Mūsų jutimai, įskaitant skausmą, keliauja nervais iš skirtingų kūno vietų į smegenis. Kai signalą užblokuojame, skausmo nejaučiame,“ - aiškina gydytojas A. Be skausmo malšinimo, blokados gali būti taikomos ir gydymui, kai medikamentai suleidžiami šalia pažeistų ar uždegimo apimtų nervų. Taip siekiama sumažinti uždegimą ir paskatinti nervo gijimą.
Yra keli būdai paveikti nervo gebėjimą perduoti signalą. Gydytojas mini dvi dažniausiai naudojamas blokadas: medikamentinę ir krioterapinę.
- Medikamentinės blokados metu šalia nervo suleidžiami vaistai, kurie laikinai nutraukia skausmo signalą. Efektas būna laikinas - nuo kelių valandų iki savaičių.
- Krioterapinė (arba šaldymo) blokada - modernesnė procedūra, kurios metu nervas paveikiamas šalčiu. Krioterapinių blokadų poveikis gali trukti nuo 6 iki 18 mėnesių, kartais iki 2 metų. Taikant deginimo metodą (karščiu), poveikis ilgesnis, bet padidėja aplinkinių audinių pažeidimo rizika.
Gydytojas A. Smirnovas pabrėžia, kad blokadų veiksmingumas priklauso nuo skausmo tipo, lokalizacijos ir priežasties. Nors tikimasi greito ir ilgalaikio poveikio, rezultatai gali būti skirtingi: nuo visiško skausmo išnykimo iki laikino palengvėjimo.
Skausmo blokados taikomos pacientams, patiriantiems ilgalaikį skausmą, pavyzdžiui, stuburo, sąnarių, galvos ar nervinį skausmą. Dažnai tai pacientai, kurie jau bandė vaistus, fizioterapiją, o operacija jiems ne visada tinkama išeitis.
Nors blokados naudojamos jau dešimtmečius, šiuolaikinės technologijos jas pavertė tikslesnėmis, saugesnėmis ir efektyvesnėmis. Naudojant ultragarsą ar rentgeną, gydytojai tiksliai pasiekia norimą nervą.
Procedūros rečiausiai sukelia mažiau šalutinių poveikių nei sisteminiai vaistai ir kai kuriais atvejais leidžia išvengti operacijos.
Svarbu: Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Visada kreipkitės į kvalifikuotą medicinos specialistą dėl individualaus gydymo plano.
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. +370 606 07257 arba parašius el.
tags: #laikinas #nedarbingumas #del #nugaros #skausmo #trunka