Laikinas nedarbingumas dėl nugaros skausmo: priežastys, gydymas ir prevencija

Nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus ir praleidžia darbo dienas. Stuburo ligos, tokios kaip išvaržos, stenozė, osteochondrozė, skoliozė ir spondiloartrozė, gali sukelti stiprų skausmą ir apriboti judėjimą, todėl pacientams gali prireikti laikino nedarbingumo.

Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Jonas Milašius teigia, kad 70-80 proc. gyventojų bent kartą gyvenime patiria nugaros skausmus. Tai aktuali problema visame pasaulyje. Stuburo ligos yra viena dažniausių nedarbingumo priežasčių, neretai asocijuojasi ir su neįgalumu.

Stuburo išvarža MRT nuotraukoje

Stuburo išvarža MRT nuotraukoje

Pagrindinės stuburo ligos, sukeliančios nugaros skausmą

Stuburo išvaržos

Stuburo išvaržos - dažna stuburo patologija, kylanti dėl degeneracinių tarpaslankstelinių diskų pokyčių. Jų metu pažeidžiamas disko geltonosios ir skaidulinės žiedų vientisumas bei išstumiamas kremzlinis branduolys. Išvaržų dažnis didėja su amžiumi ir yra siejamas su stuburo apkrovos veiksniais.

Dažniausiai išsivysto juosmeninės arba kaklinės stuburo dalies išvaržos. Jos gali spausti nervinius audinius bei sukelti radikulopatiją - skausmą, parestezijas ir silpnumą galūnėse. Esant juosmens išvaržai, atsiranda radikulopatinis skausmas, spinduliuojantis palei pažeisto nervo šaknelę. Taip pat gali atsirasti jutimų, motorikos ir refleksų sutrikimų pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Jei išvarža kaklinėje dalyje, skausmas ar maudimas gali būti jaučiamas rankoje, o iš juosmens - migruoti į sėdmenis ar kojas.

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmokos dėl nugaros skausmo

  • Simptomai: Nugaros skausmas, ypač sustiprėjantis fizinio krūvio metu ar ilgą laiką sėdint; skausmas, spinduliuojantis į galūnes; raumenų silpnumas ir koordinacijos sutrikimai dėl nervų laidumo sutrikimų; judesio apribojimai - sunkumai paeiti, pasisukti, pritūpti, atsistoti; skausmas, spinduliuojantis iš kaklo į pečius, rankas, nykščius.

Išvaržų recidyvas galimas net ir po sėkmingo chirurginio gydymo. Todėl svarbu laikytis prevencijos priemonių - tinkamos stuburo biomechanikos, fizinio aktyvumo, svorio kontrolės.

Stuburo išvaržos schema

Stuburo išvaržos schema

Stuburo stenozė

Stuburo stenozė - tai stuburo kanalo susiaurėjimas, dažniausiai kylantis dėl degeneracinių pokyčių. Toks susiaurėjimas gali pažeisti nugaros smegenis, nervinius rezginius ir kraujagysles.

Stenozę lemia įvairūs veiksniai - spondilozės osteofitai, tarpslankstelinių diskų išvaržos, hipertrofuoti geltonieji raiščiai, traumos.

  • Diagnostika: Svarbu atlikti išsamius radiologinius tyrimus - rentgeną, KT, MRT. Jie parodo stenozės laipsnį ir padės parinkti tinkamą gydymą.

Tinkama mityba, svorio kontrolė, vengiant sunkių krūvių, padeda išvengti stenozės progresavimo. Jei operacija neįmanoma, skausmą malšina epidurinės steroidų injekcijos. Naujausiais duomenimis, stenozės gydymui veiksminga ir kineziterapija vandenyje.

Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos

Osteochondrozė

Osteochondrozė - dažna stuburo degeneracinė liga, kylanti dėl tarpslankstelinių diskų senėjimo ir jų sandaros pokyčių. Sergant osteochondroze, vyksta disko fibrozinių žiedų plonėjimas, branduolio pakitimai, jo išvaržos einančios link nervinių šaknelių.

Dėl to atsiranda uždegimas, skausmas, ribojamas judesys.

  • Diagnostika: Atliekamas MRT, parodantis disko, nervinių struktūrų pakitimus.

Svarbi ir ligos profilaktika - vengti stuburo perkrovos, rūkymoi, kontroliuoti kūno masę.

Skoliozė

Skoliozė - tai patologinis stuburo iškrypimas į šoną, viršijantis 10 laipsnių Cobb kampu, kuris yra pagrindinis skoliozės nustatymo kriterijus. Skoliozės atvejai gali būti įgimti, struktūriniai arba funkciniai, o patologijos priežastys yra įvairios, įskaitant genetinius veiksnius, nervų-raumenų sutrikimus, nevienodą kaulų augimą ar net neaiškias etiologijas, vadinamas idiopatinėmis skoliozėmis.

Chirurginis gydymas yra svarstomas, kai Cobb kampas viršija 45-50 laipsnių ir konservatyvūs gydymo metodai nesukelia pageidaujamo efekto arba kai skoliozė sukelia kokį nors ryškų funkcinį sutrikimą. Chirurginės intervencijos tikslas - maksimaliai ištiesinti ir stabilizuoti stuburą.

Taip pat skaitykite: Teisės nėštumo metu Lietuvoje

Skoliozės schema

Skoliozės schema

Spondiloartrozė

Spondiloartrozė - viena dažniausių stuburo sąnarių degeneracinių ligų, kuri pažeidžia tarpslankstelinius sąnarius. Jos metu vyksta kremzlės struktūros pakitimai, atsiranda osteofitai, sąnario plyšiai, degeneruoja tarpslanksteliniai diskai.

  • Simptomai: Sustingimas, skausmas judant, riboti judesiai. Progresuojant ligai skausmas tampa nuolatinis net ramybės būsenoje.

Svarbi spondiloartrozės profilaktika - vengti stuburo traumų, perkrovos, rūkymo, kontroliuoti kūno masę. Reguliari mankšta gerina stuburo būklę, lėtina ligos progresavimą.

Kifozė

Kifozė - tai padidėjęs krūtininės stuburo lordozės išlinkimas. Tai gana dažna stuburo deformacija, ji gali būti įgimta arba įgyta dėl amžiaus, ligų, raumenų disbalanso.

Lengvesni atvejai dažniausiai būna gydomi konservatyviai - kineziterapijos pratimais stiprinant nugaros raumenis, gerinant laikyseną, nešiojant korekcinius korsetus.

Gydymo metodai

Konservatyvus gydymas

Konservatyvus gydymas, kurio tikslas sumažinti uždegimą ir skausmą, yra pirmasis pasirinkimas esant neryškiems radikulopatijos simptomams. Jis apima poilsį, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, fizioterapiją ir specialią stuburo tempimo pratimų programą, kineziterapiją.

Vaistai, tokie kaip ibuprofenas, naproksenas, ir ketoprofenas, yra plačiai naudojami dėl jų gebėjimo mažinti skausmą ir uždegimą. Šie vaistai veikia inhibuodami ciklooksigenazės (COX) enzimus, kurie yra svarbūs uždegimo mediatorių - prostaglandinų - sintezei.

Raumenis atpalaiduojantys vaistai, tokie kaip metokarbamolis ar ciklobenzaprinas, gali būti skiriami siekiant sumažinti raumenų įtampą ir skausmą, kuris atsiranda dėl refleksinių raumenų spazmų, susijusių su stuburo išvarža.

Epidurinės steroidų injekcijos, kuriose naudojami gliukokortikoidai, pavyzdžiui, triamcinolonas ar metilprednizolonas, gali būti naudojamos mažinti uždegimą ir skausmą tiesiogiai pažeistoje srityje. Šių injekcijų teikiamas palengvėjimas gali būti laikinas, tačiau jis gali suteikti pakankamai ilgalaikį efektą, kad pacientas galėtų aktyviau dalyvauti kineziterapijoje ir kitose reabilitacijos programose.

Mankšta nugaros raumenų stiprinimui „Tvirta nugara“ | Eglės sanatorija

Chirurginis gydymas

Esant ryškiai išreikštiems neurologiniams simptomams ir neveiksmingam konservatyviam gydymui, būna indikuotinas chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekama stuburo išvaržos operacija yra mikrodiskektomija - kuomet pašalinama nervą spaudžianti išvaržos dalis darant nedidelį pjūvį nugaroje. Kartais taikomi ir mažiau invaziniai metodai, pvz., chemorinė nukleolizė.

Dažniausiai operuojama dėl juosmens ar kaklo srities išvaržų. Operacijos metu pašalinama išvaržos dalis, kuri spaudžia nervines struktūras. Tai atliekama per nedidelį pjūvį, naudojant specialius instrumentus ir operacinį mikroskopą. Operacijos tikslas - panaikinti skausmą, jutimo ir motorikos sutrikimus, atsirandančius dėl kompresijos. Laiku atlikta operacija leidžia išvengti negrįžtamų nervų pažeidimų.

Lazerinė chirurgija vis dažniau taikoma ir stuburo išvaržų operacijoms. Vis dėlto, lazerinė chirurgija reikalauja labai kvalifikuotų specialistų ir brangios įrangos. Todėl kol kas ji nėra rutiniškai atliekama, o taikoma tik kai kuriose klinikose ir sudėtingesniais atvejais.

Po operacijos būtina tęsti fizinį aktyvumą ir stiprinti nugaros raumenis, kad išvengtumėte atkritimų ateityje.

Reabilitacija ir prevencija

Po operacijos būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, atlikti paskirtą kineziterapinių pratimų programą, kuri stiprina nugaros raumenis ir gerina laikyseną.

Kineziterapija ir specialios mankštos programos, tokios kaip Schroth metodas, yra sukurtos siekiant sustiprinti stuburo raumenis, pagerinti laikyseną ir stuburo stabilizavimo įgūdžius, taip mažinant skoliozės progresavimą ir simptomus.

Svarbu laikytis prevencijos priemonių - tinkamos stuburo biomechanikos, fizinio aktyvumo, svorio kontrolės.

Reguliari mankšta, sveikas kūno svoris, taisyklinga laikysena ir aktyvus gyvenimo būdas padeda sumažinti raumenų įtampą bei saugo stuburą nuo perkrovos.

Dirbant sėdimą darbą svarbu kas pusvalandį pakeisti kūno padėtį, prasimankštinti, o nugaros apačiai naudoti atraminę pagalvėlę. Dirbant stovimą darbą - stengtis išlaikyti nugarą tiesią ir keisti atramos koją.

Nedarbingumo pažymėjimas ir neįgalumas

Nedarbingumo pažymėjimas dėl stuburo išvaržos gali būti išduotas, kai paciento būklė reikalauja ilgesnio gydymo periodo, intensyvesnės reabilitacijos, ar kai simptomai yra pakankamai stiprūs, kad trukdytų atlikti įprastą darbo veiklą. Šis dokumentas patvirtina, kad asmuo laikinai negali dirbti dėl savo sveikatos būklės.

Sunkiais atvejais, kai stuburo išvaržos sukeliami simptomai yra intensyvūs ir ilgalaikiai, gali kilti klausimas dėl asmens neįgalumo. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, neįgalumo lygis nustatomas oficialiu vertinimu, kurį atlieka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT).

tags: #laikinas #nedarbingumas #del #nugaros #skausmo