Smurtas prieš moteris - tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią. Tai suvokiama kaip kėsinimasis į asmens sveikatą, gyvybę, jos garbę.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas yra apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka traktuojama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Smurto formos
Daugeliu atvejų smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys. Štai pagrindinės smurto formos:
- Fizinis smurtas: Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę - nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo. Šiai smurto rūšiai priskiriamas neleidimas aukai išeiti iš namų, naudotis medicinos paslaugomis. Esant fizinio smurto žymių, smurtą įrodyti dažniausiai pavyksta ir smurtautojas sulaukia atitinkamos bausmės.
- Psichologinis smurtas: Tai dažniausiai artimoje aplinkoje pasitaikanti ir aukų sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Jis pasireiškia pastoviu žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimu, persekiojimu darbe ar draudimu eiti dirbti, grasinimu atimti vaikus ir pan. Tačiau psichologinis smurtas yra sunkiai įrodomas ir tokiu atveju smurtautoją sutramdyti yra sunku ir sudėtinga.
- Ekonominis smurtas: Pasireiškia ir dideles, ir mažas pajamas gaunančiose šeimose. Asmeniui atimama galimybė tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir jas tvarkyti savo nuožiūra. Nereti atvejai, kai asmuo yra vienintelis, gaunantis šeimoje darbines pajamas, bet negali jomis disponuoti. Šiai smurto rūšiai galima priskirti ir minėtą draudimą dirbti.
- Seksualinis smurtas: Seksualinio smurto atveju aukos atžvilgiu naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas.
Atlikta nemažai tyrimų, atskleidžiančių, kad smurtas prieš moteris ir smurtas prieš vaikus dažniausiai vyksta šeimoje ir paveikia abi šias grupes. Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Nemaža tikimybė, kad smurto auka gali patirti kūno sužalojimų, tarp jų mirtinų, vystymosi sutrikimų, psichologinę ar bet kokio kito pobūdžio žalą. Tad smurtas paveikia ne tik jį patiriančią moterį, bet ir jos šeimos narius.
Kaip atpažinti smurto artimoje aplinkoje požymius
Smurto ratas
Atskleisti priežastis, kodėl smurtą patiriantys asmenys nesikreipia pagalbos, padeda smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu), kuris apima šias stadijas:
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
- Įtampos augimo
- Smurto proveržio
- „Medaus mėnesio“
Pirmajam - įtampos augimo - etapui būdinga tai, kad smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Auka stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus.
Antrajam - smurto proveržio - trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos.
Trečiasis - „medaus mėnesio“ - etapas yra iš karto po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Patyręs smurtą asmuo, įpratęs prie smurtinių santykių, juos atpažįsta ir moka prisitaikyti, bijo netekti smurtautojo, kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, meilės, aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir bijo, kad jie gali būti iš jos atimti. Auka negali apsiginti nuo smurtautojo ir negali apginti savo vaikų.
Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kai smurtas kartojasi ir stiprėja. Sukdamasi uždarame smurto rate moteris jau nebegali apginti savęs ir savo vaikų - jei niekas neįsikiš, smurtas šeimoje stiprės ir didelė tikimybė, kad baigsis tragiškai. Artimoje aplinkoje nuolat patiriamas smurtas moteriai palaipsniui suformuoja įsitikinimą, kad kovoti nėra prasmės ir tai nebus efektyvu. Todėl moteris tiesiog nustoja stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, kenčia ir bando prisitaikyti gyventi su smurtautoju. Taip ji visiškai praranda motyvaciją stengtis ištrūkti iš smurtinių santykių. Sunku suvokti, kad moterys, patiriančios artimųjų smurtą, galvoja, jog tai yra normalu.
Statistika
Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie tai, kad egzistuoja teisės aktai, skirti apsaugai nuo smurto šeimoje ir jo prevencijai. FRA duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 43 proc. - psichologinį smurtą.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Lietuvoje 20-29 proc. moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 50-59 proc. - psichologinį smurtą. Psichologinis smurtas - dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių. Tai - depresija, nerimas, panikos priepuoliai, pasitikėjimo savimi praradimas, pažeidžiamumas, miego, dėmesio sutrikimai.
Statistika išties negailestinga. Daugėja ir depresiją, panikos atakas išgyvenančių žmonių skaičius. Viena iš šių dienų aktualijų - pogimdyvinė depresija. Nors apie ją kalbama vis dažniau, tikslus su šia liga susiduriančių moterų skaičius iki šiol nėra žinomas. Manoma, kad maždaug 70 proc. moterų, gimus kūdikiui, išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus. Tačiau maždaug vienai iš aštuonių moterų ir po dviejų savaičių savijauta negerėja, o pereina į pogimdyminę depresiją. Ją patiria maždaug 10-15 proc. jaunų mamų.
Pagalba
Jeigu smurto incidentas įvyko, tačiau skubios pagalbos nekvietėte, būtinai kreipkitės į gydytoją, kad patikrintų ir medicinos kortelėje aprašytų jūsų sveikatos būklę. Jeigu vėliau norėsite pranešti policijai apie patiriamą smurtą, šie įrašai galės būti pasitelkti kaip įrodymas.
Viešąsias funkcijas atliekanti institucija, kuri teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje.
Kur kreiptis pagalbos?
- Bendrasis pagalbos numeris: 112 (operatorius(-ė) jus išklausys ir perduos pranešimą policijos pareigūnams, kurie atvyks pas jus)
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: Teikia nemokamą konfidencialią pagalbą visiems nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Centro darbuotojos (-ai) jus išklausys, palaikys ir įgalins priimti geriausią jums tinkantį sprendimą.
- Pagalbos moterims linija: Tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą.
Pagalbos tipai:
- Psichologinė pagalba
- Teisinė pagalba (konsultacijos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais)
- Emocinė parama
- Informacija apie galimus sprendimus ir teisinius procesus
- Tarpininkavimas su kitomis organizacijomis ir institucijomis
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC)
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo konsultantų, psichologų ir teisininkų pagalbą patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje. Išklausome, suprantame ir palaikome. Nuo pirmos įsikūrimo dienos siekiame mažinti smurto lyties pagrindu apraiškas. Keliasdešimties metų patirtis dirbant su nukentėjusiais asmenimis, o tai dažniausiai yra moterys, leidžia mums teikti profesionalią pagalbą.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas. Jei reikalinga kitų institucijų pagalba.
Psichologinė pagalba telefonu ir internetu
Diduma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Pokalbiai internetu - dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos. Psichologinė pagalba internetu yra saugi, patikima ir patogi bendravimo forma daugeliui žmonių.
Neretai užsienyje dirbantys ar studijuojantys asmenys patiria įvairių sunkumų, jaučia liūdesį, ilgesį, vienatvę, yra sutrikę, pasimetę ir neturi su kuo pasidalyti savo išgyvenimais.
Pagalbos būdai:
- Psichologinė pagalba telefonu
- Psichologinė pagalba internetu (atsakysime per 24 val. Pasikalbėti internetu (angl. chat) adresu pagalbosmoterimslinija.lt, paspaudus „Pokalbiai internetu“, visomis savaitės dienomis 14-22 val.)
- Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
Organizacijos
Nuo 2012 m. Moterų informacijos centras teikia specializuotą kompleksinę pagalbą asmenis nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, o nuo 2018 m. šią pagalbą teikia kartu su dar 13 organizacijų visoje Lietuvoje susibūrusių į Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociaciją. Tai užtikrina paslaugų kokybę ir vieningą siekį - visuomenė be smurto.
Asociacija Vilniaus moterų namai yra vieni iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo iniciatorių ir rengėjų, siekia efektyvaus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo, užtikrinant nukentėjusių asmenų efektyvią teisių apsaugą, o nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir oficialiai vykdo Specializuotos pagalbos centro funkcijas Vilniaus mieste, glaudžiai bendradarbiaujant su Policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis organizacijomis bei institucijomis.
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra slepiamas, moterys retai pačios kreipiasi pagalbos, todėl Įstatymas numato, kad Specializuotos pagalbos centrai, gavę informaciją iš Policijos apie įvykusį smurto faktą, proaktyviai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu. Specializuotos pagalbos centrai orientuojasi tik į smurto prieš moteris problematiką ir daugiausia teikia pagalbą tik smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims. Šių centrų darbuotojai turi pakankamai žinių ir darbo patirties su smurtą patiriančiomis moterimis, todėl nukentėjusiosios gali sulaukti reikiamos pagalbos. Tokie centrai teikia kompleksinę pagalbą, t.y. informavimo, psichologinio ir teisinio konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo institucijose bei atstovavimo interesams.
16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris
Lapkričio 25 dieną minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną viso pasaulio bendruomenė pradeda tarptautinę akciją „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Akcija tęsiasi iki gruodžio 10 d. - Tarptautinės Žmogaus teisių dienos. Viena po kitos rengiamos akcijos, susijusios su žmogaus teisėmis, parodo, kad smurtas prieš moteris yra itin paplitęs žmogaus teisių pažeidimas.
Nuo 2024 m. Viena iš opiausių moterų bendruomenės patiriamų problemų yra smurtas šeimoje, daranti niekinėmis visas kitas moterų teises bei galimybes, nes užkerta kelią jomis naudotis. 2011 metų gegužės 26 dieną buvo priimtas ir 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio Įstatymo pagrindinis tikslas - mažinti smurto atvejų skaičių bei padėti smurtą patyrusiems asmenims, pasiūlant jiems specializuotą kompleksinę pagalbą. Jame apibrėžiama, kad smurtas artimoje aplinkoje - tai asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis iš aplinkos asmenų, su kuriais jį sieja ar praeityje siejo santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai.