Vaikų teisės - tai pamatinės laisvės ir garantijos, būtinos visapusiškam vaiko vystymuisi. Kaip ir kiekvieno žmogaus teisės, vaiko teisės yra nedalomos, visuotinės ir neatimamos. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriame išvardintos visos vaikų teisės. Ši konvencija - tai tarptautinis pasaulio valstybių susitarimas, apibrėžiantis, ko reikia vaikams, kad jie augtų sveiki ir laimingi, būtų saugūs, galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir, prireikus, gautų visą reikalingą pagalbą. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 1995 m. liepos 3 d., įsipareigodama užtikrinti joje numatytas teises.
Svarbu suvokti, kad teisės ir pareigos yra neatsiejamos. Kaip dvi rankos, jos abi vienodai reikalingos. Dažnai girdime, jog vaikai gerai žino savo teises, bet pamiršta apie pareigas. Nors vaiko teisės yra prigimtinės, pareigos yra išugdomos, o jas padėti ugdyti privalo vaiko atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai, įtėviai) ir ugdymo įstaigų darbuotojai.
Pagarba vaiko, kaip teises turinčio asmens, orumui, gyvybei, išlikimui, gerovei, sveikatai, vystymuisi, dalyvavimui visuomenės gyvenime ir nediskriminavimui privalo būti įtvirtinta ir puoselėjama kaip pagrindinis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusių šalių politikos vaikų atžvilgiu tikslas. Geriausias būdas realizuoti šį tikslą yra gerbti, saugoti ir įgyvendinti visas teises, įvardytas Vaiko teisių konvencijoje bei papildomuose (fakultatyviniuose) protokoluose.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija yra pirmasis išsamus žmogaus teises detalizuojantis dokumentas, priimtas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 m. Mokslas yra skirtas tam, kad visais atžvilgiais būtų ugdoma žmogaus asmenybė ir kad būtų didinama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Išsilavinimas yra ir žmogaus teisė pati savaime, ir nepakeičiama priemonė įgyvendinti kitas žmogaus teises.
Pagrindinės vaiko teisės pagal Jungtinių Tautų konvenciją
Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, valstybė privalo dėti visas pastangas, kad būtų įgyvendintos visos konvencijoje numatytos vaiko teisės. Svarbiausios iš jų:
Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama
- Teisė į gyvybę ir vystymąsi: Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir tinkamai vystytis.
- Teisė į apsaugą: Vaikas turi būti apsaugotas nuo smurto, išnaudojimo ir nepriežiūros.
- Teisė į sveikatos priežiūrą ir tinkamą gyvenimo lygį: Vaikai turi teisę gauti pakankamai vertingo maisto ir reikiamą sveikatos priežiūrą, į prieglobstį ir tinkamą gyvenimo lygį.
- Neįgaliųjų vaikų teisės: Neįgalūs vaikai turi teisę į ypatingą rūpestį ir lavinimąsi, į galimybę išsiugdyti kaip galima didesnį pasitikėjimą savo jėgomis ir integruotis į socialinę aplinką.
- Teisė į švietimą, poilsį ir dalyvavimą: Vaikai turi teisę į švietimą, į poilsį, žaidimus ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje.
- Teisė į savitą tapatybę: Vaikams turi būti leidžiama kalbėti sava kalba ir praktikuoti savą religiją bei kultūrą.
- Teisė į saugumą ir orumą: Vaikai turi būti saugūs, neatstumti, neišnaudojami, nežalojami ir neskaudinami.
- Teisė į nuomonę: Vaikai, kaip ir suaugusieji, turi teisę reikšti savo nuomonę ir požiūrį.
Vaiko pareigos
Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, vaikas, kaip ir kiekvienas kitas suaugęs bendruomenės narys, privalo vykdyti ir pareigas, o savo veiksmais nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Kiekvienos vasaros pabaigoje ištinka mokyklos pasiruošimo karštinė. Mokykla suteikia akademinių žinių, kurių reikia norint gauti išsilavinimą. Mokykloje įgyjami svarbūs emociniai ir socialiniai įgūdžiai, o naujos žinios mums leidžia labiau pasitikėti savimi, priimti sprendimus, dalintis vertingomis įžvalgomis su kitais.
Visų pirma, svarbu įsisąmoninti, kad vaikas turi teisę ne tik mokytis, bet ir žaisti. Vadinasi, kaip ir visais kitais gyvenimo atvejais, taip ir šiuo, reikia atrasti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp vaiko teisės mokytis ir teisės žaisti. Metodai, kaip ir vaiko poreikiai, gali būti skirtingi. Svarbiausia, kad mokymasis atitiktų vaiko galimybes ir poreikį įgyti žinių, socializuotis ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Tai yra ne tik vaiko teisė, bet ir pareiga. Vaikas iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas, privalo reguliariai lankyti mokyklą, be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų. Vis dėlto, kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, mokyklos nelankančių vaikų skaičius vis dar išlieka pakankamai didelis, t. y. 16-17 tūkst. vaikų iki 16 metų. To priežastys įvairios.
Primintina, kad pagal Švietimo įstatymą, tėvai (globėjai) privalo vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Taip pat tėvai (globėjai) privalo vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Tėvai, netinkamai vykdantys šias pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vis dėlto, valstybė nesiekia bausti tėvų - pirmiausia ji siūlo pagalbą vaikui ir šeimai.
Taip pat skaitykite: Vaikų dienos centrų apžvalga
Vaiko nuomonės svarba priimant sprendimus dėl ugdymo
Augant vaiko gebėjimams, didėja ir jo galimybės pačiam priimti sprendimus. Pavyzdžiui, vaikas nuo 14 metų turi teisę pasirinkti vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
Problema kartais kyla dėl vaikų mokymo sutarčių sudarymo, nutraukimo, pakeitimo, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, abu tėvai turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme bendru sutarimu. Todėl idealiu atveju, net ir esant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų, abu tėvai turėtų tartis dėl vaikui tinkamos ugdymo įstaigos parinkimo ir su ja sudaryti mokymo sutartį.
Deja, dažnai situacija gali būti priešinga, kai tėvai nesutaria dėl konkrečios ugdymo įstaigos, jos vietos ir pan. Tokiu atveju kilusį ginčą reikėtų spręsti pasitelkiant tarpininkus, mediatorius. Jei ir mediacijos metu nepavyksta rasti sprendimo, t. y. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad visus sprendimus dėl vaiko turėtume priimti ne taip, kaip suaugusiems atrodo geriau, o kartu su vaiku. Vaiko nuomonės išklausymas ir vaiko dalyvavimas priimant su jo gyvenimu susijusius sprendimus - tai vienas svarbiausių vaiko teisių apsaugos principų. Todėl tėvai, spręsdami su vaiku susijusius klausimus, turėtų bandyti tartis tarpusavyje, įgyvendinti ne savo svajones ir ne siekti pateisinti savo lūkesčius turėti „tobulą” vaiką, o padėti vaikui susivokti greitai besikeičiančiame pasaulyje ir atrasti jame savo vietą.
Švietimo prieinamumas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Švietimo įstatyme nurodyta, kad mokymas valstybinėje ir savivaldybės mokykloje pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas.
Girdime diskusijas apie tai, kad mūsų šalyje vis labiau jaučiamas vaikų suskirstymas į tuos, kurių tėvai gali apmokėti vaikų ugdymo išlaidas privačiose mokyklose, ir tuos, kurie lanko nemokamas ugdymo įstaigas. Gali skirtis ne tik ugdymo paslaugų kokybė, pvz., geresnės mokymo priemonės, mažesnės klasės ir pan., bet ir pasiekti rezultatai.
Taip pat skaitykite: Priemonės neįgaliųjų gerovei
Švietimo įstatyme nustatyta, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai). Pažymėtina, kad mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos gaunamų pajamų be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.
Mokytojų vaidmuo
Valstybė truputį padidino finansavimą švietimui, tačiau, kaip matyti, mokytojai ir toliau lieka nepatenkinti per mažu darbo užmokesčiu ir per dideliu darbo krūviu. Verta sutikti, kad ne kiekvienas gali būti mokytoju, todėl pasirinkusiems šį kelią ir norintiems bei galintiems juo eiti, turėtų būti teisingai atlyginta. Tačiau „teisingai” kiekvienas supranta skirtingai.
Vaiko teisių apsauga Lietuvoje
Lietuvoje 1995 07 03 ratifikuota (įsigaliojo 1995 07 21) Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis. Detaliau vaiko teises reglamentuojantis nacionalinis teisės aktas yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996), įtvirtinantis ne tik vaiko teisių katalogą, bet ir vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, reglamentuojantis visų rūšių smurtą, nustatantis vaiko atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų) teises, pareigas ir atsakomybę, pagalbą vaikui ir šeimai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra savarankiška vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija, išlaikoma iš biudžeto, steigiama Seimo nutarimu, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus darbui užtikrinti. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra ypatinga teisinė institucija, kurios negalima priskirti nė vienai iš trijų valdžių. Vienas iš pagrindinių Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos bruožų yra tai, kad ji neturi ir nenaudoja valstybinės prievartos priemonių ir jos rekomendacijų įgyvendinimas užtikrinamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus autoritetu. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacijų, ypač adresuotų valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdymas rodo vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pripažinimo, gerbimo lygį bei siekį užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą, apsaugą ir gynimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacijų įgyvendinimo pagrindinis kriterijus yra šio pareigūno autoritetas, todėl itin svarbu, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius būtų nepriklausomas. Pažymėtina, kad nors vaiko teisių apsaugos kontrolierius labiausiai susijęs su Seimu, tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Lietuvos Respublikos Seimo santykiai neturi būti grindžiami subordinacijos principu. Seimas tik suteikia galias, reikalingas efektyviai vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklai bei rekomendacijų vykdymui.
Požiūrio į vaikus kaita
Būtina atsisakyti tokio požiūrio į vaikų apsaugą, pagal kurį vaikai traktuojami vien kaip pagalbos reikalingi objektai ar aukos, ir skatinti Konvenciją atitinkantį požiūrį, kad vaikas yra savo teisių subjektas ir savininkas ir kad jis turi visas žmogaus teises, kurios privalo būti apsaugotos. Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas įpareigojimas visiems asmenims ir institucijoms, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, pirmiausia vadovautis vaiko interesais, t. p. Šiuolaikiniame pasaulyje vaiko teisių išmanymas ir tinkamas bei savalaikis jų įgyvendinimas visuose visuomenės gyvenimo lygmenyse yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės požymių, o visuomenės ugdymas žinoti ir gerbti vaiko teises - neatsiejama demokratinės valstybės pilietinė tradicija. Vaikams dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros. Vaikų teisės turi būti ypač ginamos. Visame pasaulyje privalo būti gerinama vaikų padėtis, jų vystymosi, auklėjimo, ugdymo ir gyvenimo sąlygos.
Išsamiam teisės aktų taikymo tyrimui ir įvertinimui, rekomendacijų dėl teisės aktų tobulinimo teikimui, politikos, susijusios su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, formavimui ir įgyvendinimui bei žmogaus teisių gynimui steigiamos specialios ombudsmenų institucijos. Atsižvelgiant į ombudsmeno misiją - žmogaus teisių gynimą - įvairiose valstybėse šie pareigūnai vadinami skirtingai: žmogaus teisių komisarais, įgaliotiniais, gynėjais ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnis skelbia, kad Lietuvoje veikia specialūs valstybės pareigūnai (kontrolieriai). Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose bei tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintas nuostatas bei įsipareigojimus, buvo parengtas ir 2000 m.
