Šiuolaikiniame, nuolat kintančiame sveikatos priežiūros sektoriuje, slaugytojų vaidmuo yra nepaprastai svarbus. Slaugytojų darbas neatsiejamas nuo ilgų darbo valandų, emociškai įtemptų situacijų ir nuolatinio poreikio užtikrinti išskirtinę pacientų priežiūrą.
Toks reiklumas neišvengiamai sukelia didelį stresą ir perdegimą. Šiame straipsnyje aptarsime streso valdymą slaugytojų darbe, metodus ir strategijas, kurios padeda sumažinti neigiamas streso pasekmes.
Streso kilmė psichikos sveikatos slaugytojų darbe
Psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso kilmė, raiška ir prevencija. Plačios slaugytojų profesinės kompetencijos, nuolat kintančios ir neprognozuojamos situacijos, didėjantys darbo reikalavimai slaugytojui dažnai sukelia stresą.
Remiantis analizuojama užsienio autorių literatūra galima teigti, kad slaugytojų stresas darbo aplinkoje yra labai paplitęs, o aukštą streso lygį lemia darbo krūvis, sudėtingumas, atsakomybė, kontrolė, parama, konfliktiški santykiai. Stresą darbe sukelia paciento mirtis ir mirimas, didelis darbo krūvis bei problemos su pacientais ir jų šeimomis.
Psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso vertinimo metodika (PNJSS), skirta tirti psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamam stresui. Straipsnyje pristatoma psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso vertinimo metodika (PNJSS), skirta tirti psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamam stresui.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros paslaugos
Tyrime dalyvavo 82 Lietuvos psichiatrijos ligoninių psichikos sveikatos slaugytojai (25-70 m., M = 48,49, SD=9,56). Streso vertinimo metodiką sudaro 4 subskalės: psichiatrinės slaugos gabumai (cronbach’o alfa 0,702; M = 148,59; SD = 98,93), pacientų požiūris (cronbach’o alfa 0,706), požiūris į psichiatrinę slaugą (cronbach’o alfa 0,736), bendravimas (cronbach’o alfa 0,706) - iš viso 22 teiginiai.
Tyrimo metu metodikos cronbach’o alfa gauta 0,700. Stresą darbe sukelia paciento mirtis ir mirimas, didelis darbo krūvis bei problemos su pacientais ir jų šeimomis.
Institucinė ir kompetencijų aplinka
Įsakymu apibrėžta psichikos sveikatos slaugytojo profesinė kompetencija, kurią sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs slaugos studijas bei nuolat tobulindamas savo profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę slaugos mokslo ir praktikos pažangą.
Slaugos administratoriaus kompetenciją sudaro žinios, gebėjimas ir įgūdžiai, kuriuos įgyja baigęs studijas pagal slaugos programą, įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ir baigęs psichikos sveikatos slaugytojo neformaliojo švietimo programą, nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę psichiatrijos mokslo, slaugos mokslo ir praktikos pažangą.
Slaugos administratorius turi: išmanyti ir gebėti taikyti praktikoje Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, darbo santykių organizavimą; suprasti slaugos, kaip sveikatos priežiūros sistemos sudedamosios dalies, svarbą; užtikrinti racionalų turimų slaugos žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių panaudojimą ir kontrolę, siekiant užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į paciento poreikius; gebėti numatyti ir nurodyti, kaip spręsti svarbiausius uždavinius, koordinuoti visą skyriaus slaugos personalo darbą; gebėti priimti sprendimus, bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti komandoje, vesti derybas, spręsti konfliktines situacijas, deleguoti atsakomybę komandos nariams pagal kompetencijas; kartu su skyriaus vedėju ir gydytojais siekti įgyvendinti patvirtintus RVPL kiekybinius ir kokybinius rodiklius.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Slaugos administratorės savo darbe vadovaujasi esamu laikotarpiu galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos medicinos norma (toliau - MN) 28 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, MN 22 „Psichikos sveikatos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, Higienos norma (toliau - HN) 47-1 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Numatyti ir pavaldžiam personalui nurodyti, kaip spręsti svarbiausius uždavinius, koordinuoti ir kontroliuoti visą slaugos personalo darbą.
Vykdyti ir užtikrinti aplinkos priežiūros ir higienos normų reikalavimus. Kontroliuoti darbuotojų periodinį sveikatos tikrinimą. Sudaryti darbo ir atostogų grafikus. Kontroliuoti personalo drausmę, paskirstyti darbo krūvius.
Tvirtinti skyriaus bendrosios praktikos slaugytojų ir pagalbinio personalo prašymus. Organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti kvalifikacijos kėlimą slaugos personalui. Užtikrinti pavaldaus personalo tinkamą prašymų ir kvalifikacijos dokumentų pateikimą Teisės ir personalo bei Apskaitos ir finansų valdymo skyriams.
Rinkti, kaupti, tvarkyti ir registruoti duomenis apie nepageidaujamus įvykius skyriuje. Registruoti darbuotojų ekspozicijos incidentų atvejus „Darbuotojų ekspozicijos incidentų žurnale“, organizuoti pirmos pagalbos suteikimą, būtinų tyrimų paėmimą nukentėjusiam darbuotojui. Informuoti skyriaus vedėją ir darbų saugos specialistą apie įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe arba pakeliui į darbą/iš darbo bei atlikti veiksmus, susijusius su darbuotojo nelaimingo atsitikimo dokumentacijos sutvarkymu, daryti įrašus registravimo žurnale „Dėl privalomo incidentų pranešimo ir registravimo“.
Užtikrinti skyrių aprūpinimą medikamentais ir slaugos priemonėmis, kontroliuoti etilo spirito, narkotinių vaistinių preparatų naudojimą, vykdyti apskaitą skyriuje. Planuoti poreikį, taikyti ir vertinti tiekiamų slaugos priemonių kokybę, vykdyti tiekiamų vaistinių preparatų, vienkartinių slaugos priemonių tinkamumo naudoti kontrolę.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Vykdyti narkotinių vaistinių preparatų išrašymą pagal RVPL nustatytą tvarką. Vykdyti darbuotojų infekcijų profilaktiką, informuoti apie galimybę nemokamai skiepytis hepatito B vakcina, sezoninio gripo vakcina.
Streso raiška: simptomai ir pasireiškimas
Slaugytojų patiriamas stresas gali pasireikšti įvairiais fiziniais ir emociniais simptomais. Stresas ir perdegimas dažnai pasireiškia fiziškai, sukeldami: Išsekimą Galvos skausmus Raumenų įtampą Nuolatinį nuovargį, kuris gali turėti įtakos gebėjimui veiksmingai atlikti savo pareigas.
Emociškai stresas ir perdegimas gali sukelti: Nusivylimo jausmą Cinizmą Sumažėjusį pasitenkinimą darbu. Perdegimas šio tyrimo rezultatais dažniausiai pasireiškia emociniu išsekimu, jėgų praradimu, sunkiu susikoncentravimu, negebėjimu išlikti ramiu bei tapimas apatišku.
Dauguma tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų jautė vidutinį stresą darbe. Didžiausi tarp psichikos sveikatos slaugytojų buvo MFI-20L bendrojo ir fizinio nuovargio skalių vidurkiai.
Empiriniai duomenys: streso lygiai ir sąsajos su perdegimu
Evelina Mongirdaitė. Psichikos sveikatos slaugytojų patiriamas stresas ir profesinis perdegimas. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - asistentė Jovita Demskytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika.
Tyrimo uždaviniai - 1. Nustatyti psichikos sveikatos slaugytojų patiriamo streso lygį; 2. Nustatyti psichikos sveikatos slaugytojų profesinio perdegimo pasireiškimą; 3. Tyrimo metodika - tyrimas buvo atliktas 2023 metų gruodžio - 2024 metų vasario mėnesiais LSMUL Kauno klinikų ir LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikų skyriuose.
Tyrime dalyvavo 89 psichikos sveikatos slaugytojai. Tyrimo rezultatai - 69,7 proc. psichikos sveikatos slaugytojų šiame tyrime dažniausiai patiria vidutinio lygio stresą.
Labiausiai stresą slaugytojams kelia bendravimas su pacientų artimaisiais, skirtingas slaugytojų supratimas apie slaugą, grėsmę keliantys pacientai ir aiškiai neapibrėžtos slaugytojų funkcijos bei tobulėjimo kryptys. Aukštą streso lygį sukelia bendravimas (61,8 proc.), ypač apsunkintas bendravimas su pacientų artimaisiais.
Aukštą bei vidutinį stresą psichikos sveikatos slaugytojams kelia skirtingas slaugytojų požiūris į slaugymą, įstaigos vizijos ir realybės skirtumai, pacientų dideli reikalavimai iš slaugytojų, bei keliantys grėsmę pacientai. Psichikos sveikatos slaugytojai geba puikiai atlikti savo darbą ir patiria žemą streso lygį susijusį su psichiatrinės slaugos gabumais.
Paaiškėjo, jog jaunesnis psichikos sveikatos slaugytojų amžius statistiškai reikšmingai siejasi su didesniu streso lygiu susijusiu su psichiatrinės slaugos gabumais. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp slaugytojų amžiaus ir streso lygio: jaunesni slaugytojai patiria didesnį stresą susijusį su slaugos gabumais.
Perdegimo lygis šiame tyrime visose klausimyno subskalėse labiausiai siejasi su žemu lygiu. Perdegimas šio tyrimo rezultatais dažniausiai pasireiškia emociniu išsekimu, jėgų praradimu, sunkiu susikoncentravimu, negebėjimu išlikti ramiu bei tapimas apatišku.
Psichikos sveikatos slaugytojai dažniausiai patiria žemą perdegimo lygį susijusį su emociniu išsekimu, depersonalizacija ir savirealizacija. Žemiausias perdegimo lygis pasireiškia su savęs realizavimu, pasitikėjimu savimi darbo vietoje ir motyvacija dirbti.
Vidutinis ir aukštas perdegimo lygis dažniau pasireiškia emociniu išsekimu, lyginant su kitomis subskalėmis. Taigi, išsekimas, energijos stoka, emocinės būklės pablogėjimas sietinas su aukštesniais perdegimo rodikliais.
Rastos 5 statistiškai reikšmingos sąsajos tarp psichikos sveikatos slaugytojų patiriamo streso ir profesinio perdegimo, iš kurių 2 neigiamos. Dėl psichikos sveikatos slaugytojų patiriamo streso, susijusio su požiūriu į slaugymą ir bendravimu, didėja slaugytojų emocinis išsekimas ir depersonalizacija, kas reiškia, jog didėjant stresui didėja ir pedegimo lygis.
Papildomi tyrimai apie stresą slaugos praktikoje
Tyrimas, kuriame dalyvavo 382 slaugytojos, dirbančios sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, nustatė, kad slaugytojų subjektyviai suvokiamo streso lygis yra aukštesnis nei vidutinis. Jaunesnės nei 50 metų amžiaus, įgijusios aukštąjį universitetinį išsimokslinimą ir dirbančios mažiau nei 10 metų slaugytojos jautė statistiškai reikšmingai stipresnį stresą.
Daugiau kaip du trečdaliai slaugytojų vidutiniškai patenkintos darbu. Pasitenkinimą darbu suteikė darbo pobūdis, vadovavimas bei santykiai su bendradarbiais.
Psichikos sveikatos slaugytojų tyrimas parodė, kad dažniausiai ─ 82,9 proc. respondentai nurodė patiriantys vidutinį streso lygį. Aukštą streso lygį apklausoje dalyvavę respondentai dažniausiai patyrė su darbu susijusioje subskalės grupėse „Požiūris į slaugymą“ ir „Bendravimas“.
Dauguma tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų jautė vidutinį stresą darbe. Dažniausiai stresą darbe kėlė požiūris į slaugymą ir bendravimas su pacientais bei jų šeimomis.
Beveik pusė tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų jautė vidutiniškai išreikštą nuovargį. Didžiausi buvo bendrojo ir fizinio nuovargio rodikliai, kurie reikšmingai nesiskyrė.
Kotrynos Dambrauskaitės bakalauro baigiamojo darbo rezultatai parodė, kad dažniau stresą patiria naktinėje pamainoje dirbantys slaugytojai (53,6 proc.). Valdymas taip pat sudėtingesnis naktį dirbantiems - 46,4 proc. atsakomybė už sterilumą, greita reakcija į chirurgų poreikius, didelis darbo krūvis. dirbančių apklaustųjų. pamainoje dirbančių apklaustųjų.
Raiškos dimensijos: komunikacija, požiūriai ir gebėjimai
Labiausiai stresą slaugytojams kelia bendravimas su pacientų artimaisiais, skirtingas slaugytojų supratimas apie slaugą, grėsmę keliantys pacientai ir aiškiai neapibrėžtos slaugytojų funkcijos bei tobulėjimo kryptys. Psichikos sveikatos slaugytojai geba puikiai atlikti savo darbą ir patiria žemą streso lygį susijusį su psichiatrinės slaugos gabumais.
Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargis reikšmingai priklausė nuo išsilavinimo. Paaiškėjo, jog jaunesnis psichikos sveikatos slaugytojų amžius statistiškai reikšmingai siejasi su didesniu streso lygiu susijusiu su psichiatrinės slaugos gabumais.
Streso vertinimo metodiką sudaro 4 subskalės: psichiatrinės slaugos gabumai, pacientų požiūris, požiūris į psichiatrinę slaugą, bendravimas. Tyrimo metu metodikos cronbach’o alfa gauta 0,700.
Prevencija: strategijos ir organizacinės priemonės
Norint išlaikyti subalansuotą ir sveiką gyvenimą, labai svarbu veiksmingai valdyti stresą. Yra įvairių metodų ir strategijų, kurios gali padėti slaugytojams valdyti stresą darbe ir už jo ribų.
Individualios strategijos
- Sąmoningumas apima susitelkimą į dabartinę akimirką be sprendimo. Praktikuodami sąmoningumą, asmenys gali sumažinti stresą ir padidinti emocinį atsparumą.
- Pratimai yra galingas streso malšinimo būdas. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, natūralių smegenų nuotaikos skatintojų, gamybą.
- Mityba vaidina svarbų vaidmenį valdant stresą.
- Miegas yra gyvybiškai vitalus norint atsigauti nuo kasdienių stresinių veiksnių.
- Prastas laiko valdymas gali sukelti didžiulius darbo krūvius ir nereikalingą stresą.
- Stipri paramos sistema - pagrindinis streso valdymo komponentas.
- Užsiėmimas jums patinkančia veikla gali padėti pabėgti nuo streso.
- Realizuodami situacijų, kurių negalima pakeisti, pripažinimą ir susitelkimą į tai, ką galima kontroliuoti, galime pastebimai sumažinti streso padarinius.
Mokymai ir profesinis tobulėjimas
Slaugytojų padėjėjų kursai suteikia vertingų įžvalgų, kaip įveikti stresą ir perdegimą. Labai svarbu išmokti teikti pirmenybę rūpinimuisi savimi.
Slaugytojų padėjėjams gali būti naudingi tokie metodai kaip dėmesingas įsisąmoninimas, laiko valdymas ir reguliari mankšta. Slaugytojų padėjėjų kursuose dažnai pabrėžiama, kad svarbu ieškoti paramos pas kolegas, mentorius ir psichikos sveikatos specialistus.
Organizacinės priemonės ir administravimo vaidmuo
Gebėti numatyti ir nurodyti, kaip spręsti svarbiausius uždavinius, koordinuoti ir kontroliuoti visą slaugos personalo darbą. Užtikrinti racionalų turimų slaugos žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių panaudojimą ir kontrolę, siekiant užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į paciento poreikius.
Organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti kvalifikacijos kėlimą slaugos personalui. Sudaryti darbo ir atostogų grafikus. Kontroliuoti personalo drausmę, paskirstyti darbo krūvius.
Rinkti, kaupti, tvarkyti ir registruoti duomenis apie nepageidaujamus įvykius skyriuje. Vykdyti darbuotojų infekcijų profilaktiką, informuoti apie galimybę nemokamai skiepytis hepatito B vakcina, sezoninio gripo vakcina.
Duomenų suvestinė: streso ir perdegimo rodikliai
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vidutinio lygio stresą patiria | 69,7 proc. psichikos sveikatos slaugytojų |
| Aukštą stresą lemiantys veiksniai | Bendravimas (61,8 proc.), požiūris į slaugymą |
| Didžiausias nuovargis | Bendrasis ir fizinis nuovargis (MFI-20L) |
| Perdegimo lygis | Dažniausiai žemas visose subskalėse |
| Perdegimo raiška | Emocinis išsekimas, jėgų stoka, susikoncentravimo sunkumai |
| Amžiaus sąsajos | Jaunesni patiria didesnį stresą dėl gabumų |
| PNJSS patikimumas | Cronbach’o alfa 0,700 |
Psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso vertinimo metodiką sudaro 4 subskalės. Aukštą bei vidutinį stresą psichikos sveikatos slaugytojams kelia skirtingas slaugytojų požiūris į slaugymą, įstaigos vizijos ir realybės skirtumai, pacientų dideli reikalavimai iš slaugytojų, bei keliantys grėsmę pacientai.
Literatūros ir tyrimų kontekstas
Psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso kilmė, raiška ir prevencija. Psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso vertinimo metodika A Stolygaitė, I Pušinaitytė, V Grigaliūnienė.
Streso ir „perdegimo “sindromo paplitimas tarp skirtingo profilio slaugytojų V Barauskaitė, V Lesauskaitė, J Macijauskienė, A Blaževičienė. Significance of head nurses-nursing administrators’ leadership styles in health care A Alčauskienė, A Vitkienė, V Grigaliūnienė.
Medikų, dirbančių klinikinį darbą, subjektyvios gerovės (laimingumo) ir psichosocialinių veiksnių ryšys V Grigaliūnienė, B Burba, V Šlioža, I Ramanauskas. Psichologinių bei šeimos charakteristikų ir paauglių psichosomatinių sutrikimų ryšys V Grigaliūnienė, S Neverauskienė.
Psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso vertinimo metodika (PNJSS), skirta tirti psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamam stresui. Tyrime dalyvavo 82 Lietuvos psichiatrijos ligoninių psichikos sveikatos slaugytojai (25-70 m., M= 48,49, SD=9,56).
Streso vertinimo metodiką sudaro 4 subskalės: psichiatrinės slaugos gabumai, pacientų požiūris, požiūris į psichiatrinę slaugą, bendravimas - iš viso 22 teiginiai. Tyrimo metu metodikos cronbach'o alfa gauta 0,700.
Praktinės rekomendacijos slaugos komandai
- Pasitenkinimą darbu suteikė darbo pobūdis, vadovavimas bei santykiai su bendradarbiais.
- Aukštą streso lygį apklausoje dalyvavę respondentai dažniausiai patyrė su darbu susijusioje subskalės grupėse „Požiūris į slaugymą“ ir „Bendravimas“.
- Dėl psichikos sveikatos slaugytojų patiriamo streso, susijusio su požiūriu į slaugymą ir bendravimu, didėja slaugytojų emocinis išsekimas ir depersonalizacija, kas reiškia, jog didėjant stresui didėja ir pedegimo lygis.
- Slaugytojų padėjėjų kursai suteikia vertingų įžvalgų, kaip įveikti stresą ir perdegimą.
- Organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti kvalifikacijos kėlimą slaugos personalui.
- Sudaryti darbo ir atostogų grafikus. Kontroliuoti personalo drausmę, paskirstyti darbo krūvius.
Beveik pusė tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų jautė vidutiniškai išreikštą nuovargį. Didžiausi buvo bendrojo ir fizinio nuovargio rodikliai, kurie reikšmingai nesiskyrė.
tags: #sichikos #sveikatos #slaugytoju #darbe #patiriamo #streso