Valstybinio socialinio draudimo fondas ("Sodra") yra atsakingas už nelaimingų atsitikimų darbe pašalpų skirstymą. Išmoka priklauso tik tada, kai įvykis yra draudžiamasis. Pagrindiniai darbuotojo draudėjai yra pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios kompensacijos ir išmokos priklauso darbuotojams, patyrusiems nelaimingus atsitikimus darbe ar pakeliui į darbą Lietuvoje, kokie yra išmokų dydžiai ir kokie veiksniai lemia darbdavio atsakomybę.
Žingsniai, kurių reikia imtis po darbo traumos su „Eric Palacios & Associates“
Išmokos ir Kompensacijos
Draudimo išmokos tiesiogiai priklauso nuo darbuotojo darbo užmokesčio. Jei žmogus dėl draudžiamojo įvykio miršta, jo šeimos nariams ar išlaikytiniams skiriama vienkartinė ar periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Ligos Išmoka
Apdraustajam tapus laikinai nedarbingam dėl draudiminio įvykio, mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo laiką pagal asmens darbo (pamainų) grafiką.
„Darbuotojas, laikinai nedarbingu tapęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir dėl to prarandantis darbo pajamas, iš „Sodros“ gali gauti ligos išmoką, kuri tokiais atvejais yra didesnė“, - aiškina „Sodros“ atstovai.
Taip pat skaitykite: Supervizijos apibrėžimas
„Nelaimingą atsitikimą darbe ar pakeliui į darbą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, mokama 77,58 proc. žmogaus kompensuojamojo užmokesčio (darbo užmokesčio ant popieriaus) dydžio ligos išmoka. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, tai yra, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo“, - teigia M. Kozič.
Palyginti, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. „Paprastą“ ligos išmoką „Sodra“ moka nuo trečios nedarbingumo dienos - pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys, sako atstovė.
Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad pirmą darbo dieną įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, žmogus galės gauti jam priklausančias išmokas ir kompensacijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka žmogui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio jis tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Vienkartinė Kompensacija už Netektą Darbingumą
Jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jo nedarbingumas yra priskiriamas laikinajam.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo prisitaikymo svarba
- Jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
- Jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
Periodinė Kompensacija už Netektą Darbingumą
Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Invalidumo lygį nustato Medicininė socialinė ekspertizės komisija. Netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį.
Išmoka Mirus Apdraustajam
Jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, pašalpos gavėjams kas mėnesį mokama draudimo išmoka, lygi periodinei netekto darbingumo kompensacijai, padalytai iš vienetu padidinto nustatytų naudos gavėjų skaičiaus.
Visi naudos gavėjai gauna vienodą išmokos dydį. Išmoka mokama:
- vaikams (įvaikiams) - kol jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, - kol jiems sukaks 24 metai;
- mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei);
- mirusiojo sutuoktiniui, kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo ašlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą.
Ką Daryti Patyrus Traumą?
„Jei patyrėte traumą darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo, atvykę į gydymo įstaigą informuokite gydytoją, kad traumą patyrėte darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo. Gydytojas, išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodys, kad jūs esate nedarbingas dėl traumos, patirtos darbe ar pakeliui į darbą“, - sako „Sodros“ atstovė.
Ji siūlo informuoti savo darbdavį apie jums įvykusį nelaimingą atsitikimą bei neatvykimą į darbą. „Dėl nelaimingo atsitikimo turi būti atliktas tyrimas. Jei trauma lengva arba nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, tyrimą atliks darbdavio sudaryta komisija. Jei trauma sunki ar mirtina, tyrimą atliks Valstybinė darbo inspekcija“, - teigia „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Ekspertės įžvalgos
Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo schema (Šaltinis: VDI)
Darbdavio Atsakomybė ir Draudimas
Advokatas Arvydas Budnikas mano, kad pirmiausia dėmesį reiktų atkreipti į tai, kieno yra gatvė ar šaligatvis, kur patirta trauma. „Valstybė turi pareigą užtikrinti normalias sąlygas, nepavojingas sąlygas, ir jeigu dėl valstybės kaltės, kad nenuvalytas kelias, žmogus patirtų kažkokių sužalojimų, tai galimybė reikšti pretenzijas yra. Bet jeigu tai yra privatus kelias, valstybė juo nesirūpina, tada jau kitas niuansas“, - komentuoja teisininkas.
Jis priduria, kad taip pat svarbu įrodyti, ar pats žmogus buvo pakankamai atsargus. „Nes elgtis neatsargiai, paskui perkelti tą kaltę kažkam kitam irgi negalima“, - sako pašnekovas.
A. Budnikas kartu pateikia analogiją su įspėjimais, kad į kelią gali išbėgti žvėrys: jeigu įspėjamasis ženklas yra, bet automobilis partrenkia gyvūną, negalima kaltinti savivaldybės. Atitinkamai, jeigu yra perspėjimų apie slidų kelią ar šaligatvį, bet nutinka nelaimė, savivalda taip pat nėra atsakinga.
Tačiau tuo atveju, jeigu nelaimingas atsitikimas įvykstantis prie įmonės biuro, kur darbdavys rūpinasi aplinka, tuomet padėtis kita. „Pats žinau tokių atvejų, kad žmonės laiptų nenuvalo, nuo laiptų nugriūva ir darbdaviui reiškia pretenzijas. Bet šiuo atveju nebūtų priežastinio ryšio“, - sako A. Budnikas.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Aleksandra Lezgovko sako, kad šioje istorijoje svarbios tokios aplinkybės: kur iš tiesų įvyko incidentas, kas atsakingas už takų valymą, darbdavio turimos draudimo rūšys. „Klausimas, ar darbdavys turi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų - standartinį, klasikinį. Jeigu turi, tada draudikas moka, jeigu neturi - nemoka. Darbdaviai kartais draudžia darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, kaip mūsų atveju, tai tas žmogus turi pasidomėti savo darbdavio, ar turi“, - aiškina ekspertė.
Ji patikslino, kad tai nėra tas pats, kas darbdavių suteikiamas papildomas sveikatos draudimas. „Privatus sveikatos draudimas dengia medicinines išlaidas arba ambulatorinį gydymą. Šiuo atveju, sulaužyta ranka - tai yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, visai kita“, - sako ji.
Kitas dalykas, ką reikia išsiaiškinti: kas teritorijoje atsakingas už takų valymą. „Antras dalykas: kur paslydo žmogus? Jeigu visai šalia namo, tai už takų valymą atsako pastato administratorius. Jeigu jis turi civilinę atsakomybę (civilinės atsakomybės draudimą - red.), tada moka draudikas, jeigu neturi, tada - teismas ir vis tiek moka administratorius už tai, kad laiku nenuvalė takų“, - sako A. Lezgovko.
Taigi, nukentėjusi moteris turėtų kreiptis į pastato administratorių ir tuomet vertinti. Jeigu draudimo nėra, tada reikia kreiptis į teisininkus. „Tada žmogus turi kreiptis į teisininką, advokatą, arba pasinaudoti (reikia žinoti žmogaus pajamas) pirmine teisine pagalba, - turi kreiptis ten, surašyti prašymą ir paduoti pastato administratorių į teismą“, - teigia ekspertė.
Svarbu Žinoti
- Darbuotojo teisė gauti kompensacijas ir išmokas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe egzistuoja tada, kai nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu.
- Norint išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, kiekvienas darbuotojas turėtu laikytis įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų.
Ligos išmokos dydis šiuo metu yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio. Kol nelaimingas atsitikimas darbe bus ištirtas, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
tags: #susizeidus #darbe #kompensacija #ismokama #per